Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?
Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?
Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi.
Savivaldybių administracijos jau gali teikti paraiškas subsidijoms naudotoms padangoms, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkyti. Šiam tikslui iš...
Skaityti toliau
Lietuva kiaulių augintojams galės papildomai skirti 2,2 mln. eurų – Europos Komisija įsiklausė į Lietuvos inicijuotą ir kitų šalių palaikomą...
Skaityti toliauEuropos Komisija pripažįsta, kad padėtis kiaulienos sektoriuje sudėtinga ir žada artimiausiu metu priimti sprendimą dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių išplėtimo....
Skaityti toliau
Dideliems planams reikia didelių Pinigų.
ES paramos racionalaus panaudojimo prasme panagrinėjimui gana dėkingas objektas yra europinės vėžės nuo Kauno iki Šeštokų tiesimas. Vėžė nutiesta, o atsipirkimui perspektyvos gana miglotos. Kam ji reikalinga iki Kauno, ką tas duoda, ar nepakako ją ir toliau turėti tik iki Šeštokų, o juose turėti krovinių terminalą, taip tuo kartu vystyti pietinį regioną ir t.t. Juk jos tiesimui išleista arti 370 mln. eurų, kurie vos ne visi yra iš ES fondų. Ar ne akivaizdžiai racionaliau buvo tuos pinigus susitarus su Latvija ir Estija panaudoti pirmiausiai 240 km/val geičio europine vėže sujungiant Baltijos šalių sostines Vilnių- Rygą-Taliną su perspektyva ir Helsinkui. Ji galėjo būti ir toliau finansuojama iš ES paramos lėšų, kaip “Rail Baltica” atšaka, o nutiesus – eksploatuojama, kaip tokia atšaka, atskirai iki per Lenkiją būtų sujungta su Vakarais. Tai pirmiausia būtų keleivių pervežimo geležinkelis, kurio atsipirkimas abejonių nekelia, nes jis būtų konkurencingas su susisiekimu oru tarp minėtų Baltijos šalių sostinių. Be to, juo naudotųsi iš vienos pusės Helsinkis (Skandinavija), Sankt Peterburgas, iš kitos pusės – Minskas, Baltstogė, Kaunas, kiti Lietuvos miestai. Tad manau, kad būtų politiškai ir ekonomiškai veiksmingiau Alko radijui einant prie konkrečių objektų analizavimo racionalaus ES fondų, valstybės lėšų panaudojimo jiems prasme.
Paties tamstos minimos traukinių vėžės pirmiausia reikalingos dėl karinių tikslų. Čia tas pats, jei sam-protautum, kada gi atsipirks karinis malūnsparnis ar karinis laivas?
Taip kad ramiai ir saugiai miegokit, ir mažiau nervinkitės skaičiuojant karines babkes.
Remiuosi oficialia, o ne agentūros VBS informacija. Be to, nauja vėžė nutiesta šalia esančios, taigi, vargu, kad tokiu atveju jos reikalingumas kariniams tikslams būtų tikras, o ne tariamas, – galbūt, pridengiant juo tikruosius savanaudžius, ne valstybinius interesus. Juolab, kad geležinkelis priešo paleista raketa gali būti atitinkamoje vietoje “išartas” jau pirmą karo sekundę ar tai padaryta net dar iki jo, arba tuojau pat priešo užgrobtas ir naudojamas veiksmams prieš mus. Beje, ir pats geležinkelių karinis strategiškumas ne tas koks buvo praeitame amžiuje. Taigi nepūskime patys sau arabų…