Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?
Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?
Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi.
Ūkininkai žino, kad vilkai gali kelti pavojų pievose besiganantiems gyvuliams. Dalis ūkininkų yra patyrę nuostolių. Ypač tai aktualu vasaros pabaigoje...
Skaityti toliau
Po trejus metus trukusių derybų įsigaliojo Europos Sąjungos reglamentas, apibrėžiantis 2021-2027 metų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės ir akvakultūros fondo veiklą....
Skaityti toliau
Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), siekdamas padėti Lietuvos prieglobsčio institucijoms, iki metų pabaigos paskirs darbuotojų, kurie dirbtų tiek šalyje, tiek...
Skaityti toliau
Dideliems planams reikia didelių Pinigų.
ES paramos racionalaus panaudojimo prasme panagrinėjimui gana dėkingas objektas yra europinės vėžės nuo Kauno iki Šeštokų tiesimas. Vėžė nutiesta, o atsipirkimui perspektyvos gana miglotos. Kam ji reikalinga iki Kauno, ką tas duoda, ar nepakako ją ir toliau turėti tik iki Šeštokų, o juose turėti krovinių terminalą, taip tuo kartu vystyti pietinį regioną ir t.t. Juk jos tiesimui išleista arti 370 mln. eurų, kurie vos ne visi yra iš ES fondų. Ar ne akivaizdžiai racionaliau buvo tuos pinigus susitarus su Latvija ir Estija panaudoti pirmiausiai 240 km/val geičio europine vėže sujungiant Baltijos šalių sostines Vilnių- Rygą-Taliną su perspektyva ir Helsinkui. Ji galėjo būti ir toliau finansuojama iš ES paramos lėšų, kaip “Rail Baltica” atšaka, o nutiesus – eksploatuojama, kaip tokia atšaka, atskirai iki per Lenkiją būtų sujungta su Vakarais. Tai pirmiausia būtų keleivių pervežimo geležinkelis, kurio atsipirkimas abejonių nekelia, nes jis būtų konkurencingas su susisiekimu oru tarp minėtų Baltijos šalių sostinių. Be to, juo naudotųsi iš vienos pusės Helsinkis (Skandinavija), Sankt Peterburgas, iš kitos pusės – Minskas, Baltstogė, Kaunas, kiti Lietuvos miestai. Tad manau, kad būtų politiškai ir ekonomiškai veiksmingiau Alko radijui einant prie konkrečių objektų analizavimo racionalaus ES fondų, valstybės lėšų panaudojimo jiems prasme.
Paties tamstos minimos traukinių vėžės pirmiausia reikalingos dėl karinių tikslų. Čia tas pats, jei sam-protautum, kada gi atsipirks karinis malūnsparnis ar karinis laivas?
Taip kad ramiai ir saugiai miegokit, ir mažiau nervinkitės skaičiuojant karines babkes.
Remiuosi oficialia, o ne agentūros VBS informacija. Be to, nauja vėžė nutiesta šalia esančios, taigi, vargu, kad tokiu atveju jos reikalingumas kariniams tikslams būtų tikras, o ne tariamas, – galbūt, pridengiant juo tikruosius savanaudžius, ne valstybinius interesus. Juolab, kad geležinkelis priešo paleista raketa gali būti atitinkamoje vietoje “išartas” jau pirmą karo sekundę ar tai padaryta net dar iki jo, arba tuojau pat priešo užgrobtas ir naudojamas veiksmams prieš mus. Beje, ir pats geležinkelių karinis strategiškumas ne tas koks buvo praeitame amžiuje. Taigi nepūskime patys sau arabų…