Lietuviškas medus – ypatingos kokybės

Šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko medaus, tiekiamo į Lietuvos prekybos tinklus, kokybės tyrimą. Buvo siekiama įsitikinti, kad vartotojams tiekiamas produktas atitinka Medaus techniniame reglamente patvirtintus sudėties ir kokybės kriterijus, kad jis tinkamai ženklinamas ir nėra užterštas farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų teršalų liekanomis. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti medaus kokybę ir natūralumą patvirtinantys tyrimai.

„Medaus mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo atrinkti iš skirtingų šalies prekybos centrų įvairiuose miestuose. Remiantis tyrimų rezultatais, galima drąsiai teigti, kad mūsų šalyje parduodamas lietuviškas ir įvežtinis medus yra saugus ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Tačiau, vertinant medaus kokybę, laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad Lietuvos bitynuose pagamintas medus yra aukštesnės kokybės, nei įvežamas iš kitų šalių“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius.

Anot specialisto, vienas svarbiausių medaus kokybės kriterijų – diastazės aktyvumo rodiklis. Kuo šis rodiklis aukštesnis – tuo medaus kokybė geresnė. Nors nė viename iš tirtų mėginių šis rodiklis nebuvo žemesnis nei nustatyta mažiausia leistina riba, tačiau mūsų šalies bitininkų tiekiamo medaus mėginiuose šis rodiklis buvo iki 5 kartų aukštesnis nei iš Latvijos ar Lenkijos atvežto medaus.

Tyrimo metu nustatytas atvejis, kai medus buvo užterštas antibiotikais. Iš įvairių šalių surinkto ir pagaminto medaus mišinyje (gamintojas UAB „Medaus pirkliai“ pagaminto, buvo nustatyta antibiotikų sulfonamidų grupės preparato sulfametoksazolo. Atlikus skubų patikrinimą, medus nedelsiant buvo surinktas iš rinkos ir saugiai sunaikintas.

J.Staniaus patarimu, rudenį išaugus medaus paklausai, vartotojams nereikėtų susigundyti žemesne kaina, nes tikrai saugų ir kokybišką produktą galima įsigyti tik iš legaliai veiklą vykdančių prekiautojų ar bitininkų. Turgavietėse ar prekybos centruose parduodamas medus turi būti tinkamai paženklintas, ant pakuočių privalo būti nurodytas medaus pavadinimas, grynasis kiekis, įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, medaus kilmės šalis, galiojimo terminas, per kurį medus išlaiko savo specifines savybes, nurodant „Geriausias iki…“. Perkant svarbu įsitikinti, ar yra bityno pasas, nes tai garantas, kad bitynas yra oficialiai registruotas, jame vykdoma valstybinė kontrolė.

Pasak specialisto, pasirenkant medų, reikėtų atkreipti dėmesį į jo spalvą, kvapą ir skonį, žiūrėti, kad jis nebūtų suputojęs, susisluoksniavęs: indo apačioje tirštas, o viršutiniame sluoksnyje skystas ir tamsesnės spalvos – tai nesubrendusio medaus požymis. Burbuliukai ar rūgštokas skonis rodo, kad medus gali būti surūgęs. Taip pat reikėtų žinoti, kad medus natūraliai pradeda kristalizuotis per keletą parų po išėmimo iš korio, ilgiausiai nesusikristalizavęs jis gali išlikti iki 3 mėnesių. Silpnai kristalizuojasi arba iš viso nesikristalizuoja lipčiaus medus arba kurio sudėtyje yra daug sacharozės (cukraus). Medus suskystėja jį pakaitinus aukštesnėje nei + 400 C temperatūroje. Kai kurių mokslininkų teigimu, pakaitintas medus praranda dalį savo gydomųjų savybių, todėl labiau yra tinkamas konditerijai ar tiesiog arbatai pasaldinti.