Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Daina ir istorija (video)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017-06-14 22:45:57
7
Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R. Urbakavičiaus nuotr.

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.
Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R. Urbakavičiaus nuotr.

Tarp Atgimimo dainų skambėdavo „Laisvė“, „Dieve, laimink Lietuvą“, „Pabudome ir kelkimės“. Kiekviena šių dainų turi savo istoriją. Itin įdomi Gintauto Abariaus ir Gintaro Zdebskio dainos „Dieve, laimink Lietuvą“ istorija. 2004 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijoje Valdo Adamkaus kandidatūrai paremti pritaikyta šios dainos versija pakeistu tekstu.

Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje „kalba“ įrašyta „ranka“. Gautas liberalus, politiškai korektiškas tekstas, kur atsisakyta kraujo, kryžių ir kalbos akcentų. Puiki iliustracija, kaip sukurta nauja Lietuvos vizija – be giminystės ryšių, be kilmės, be istorinės tradicijos, be kalbos kaip tautinės savasties ypatybės.

„Laisvės“ bei „Pabudome ir kelkimės“ istorija kiek kitokia. Jų tekstai nebuvo keičiami. Pasikeitė jų ikonos. Kęstučio Genio žodžiams pritaikęs gražią muziką buvęs tautininkas, buvęs Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas tapo Kremliaus pozicijų ruporu. Pačios dainos vardu sukurta grupė, telkianti aplink jį vatos gretas.

„Laisvė“, sukurta pagal Justino Marcinkevičiaus eiles, labiausiai siejama su muzikos kūrėja ir atlikėja Eurika Masyte. Pasirinkusi žurnalistės karjerą ši buvusi tautos dainė nuėjo į LGBT propagandistų gretas. Nejau apie tokią laisvę rašė J. Marcinkevičius?

Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nežinia, kuri šių dainų labiau išniekinta. Bet Lietuvos vaikams jos lieka Lietuvos laisvės himnais – atmetant iškraipymus, kai kurių kūrėjų ar atlikėjų politinius ar ideologinius viražus. Vis dėlto šių dainų likimai atskleidžia tam tikrus judesius, tam tikras slinktis Lietuvos istorijoje. Siekiama laisvę paversti laukiniu liberalizmu, ištrinti tautos tapatumą arba susieti tautiškumą su vienpusiška antivakarietiška laikysena, pramaišiui su prorusiška. Neužkibkime ant gudriai įmerktų kabliukų, ant kurių užkabintas masalas – tautiniai sentimentai, juk žvejojama visai kitais tikslais.

Caro, kaizerio, Pilsudskio, sovietų ir nacių okupacijų laikais daina lietuviams buvo esminė tautinės savimonės išraiška. Lai gaivina mus ir šiandien senos, gražios dainos, kurių repertuaras pildomas nauja, pačių įvairiausių stilių muzika, nuo roko iki hiphopo. O žmonės visada yra žmonės. Jie gali klysti, gali keisti pažiūras. Pagaliau, autoriaus ar atlikėjo pažiūros gali būti įvairialypės.

Šiandien Lietuvai ypač reikalinga nauja dainuojanti revoliucija. Pirmiausiai – dvasioje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  2. „Žalvarinis“  pristato gruzinišką dainą (video)
  3. Nuspręsta –„Eurovizijoje“ Lietuva atstovaus angliškai dainuojama daina „Attention“ (video)
  4. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  5. M. Kundrotas. Socialinis konservatizmas – geriausia apsauga nuo Rusijos
  6. M. Kundrotas. Ar lietuvių tautininkams reikalinga nauja tapatybė?
  7. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  9. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  10. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  11. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  12. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  13. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  14. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  15. M. Kundrotas. Trys inteligentijos veidai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Kemblys says:
    8 metai ago

    Mano manymu, tai, ką Marius Kundrotas vadina ,,laukiniu liberalizmu”, yra daug kam laaabai patogus laisvas gyvenimas nevaržant savęs jokiais įsitikinimais – tuštuma. Marius Kundrotas, kol buvo Tautininkų sąjungos vicepirmininkas IDEOLOGIJAI, galėjo skleisti tautines pažiūras, ir padėti žmonėms sukurti sau gilius tautinius įsitikinimus. Gaila, kad, užuot kūręs, jis kovojo su tuštuma…

    Atsakyti
  2. Bet says:
    8 metai ago

    Kada Rolandas Paulauskas buvo tautininkas? Ar tautininkais čia vadinama Tautos pažangos partija, kurios dėsningas tęsinys yra dabartinė Paulausko LLP?

    Atsakyti
  3. Preobraženskis says:
    8 metai ago

    Paulauskas buvo ir LTS. Paskiau įkūrė TPP. O dabar priklauso LLP. Kurią įkūrė Prunskienė.

    Atsakyti
  4. LosAngeles says:
    8 metai ago

    Aciu kad priminete… nuostabios dainos, bet dar nuostabesne atmosfera. Taip, tas vieningumas, drovus ryztas, neakiplesiska drasa ir visiskas savo artimo nesivarzymas… Puiki atmosfera ‘kabojo’ tais laikasi virs Lietuvos ir jos zmoniu. Kas bent karta tai pajuto- nepamirs.

    Atsakyti
  5. markas says:
    8 metai ago

    // M. Kundrotas: Žodžiai „kryžių ir dainų šalie“ pakeisti „girių ir dainų šalie“. „Juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“ pakeista, vietoje žodžio „kraują“ įrašant „vardą“. „Palaimink, Dieve mus motinos kalba“ vietoje „kalba“ įrašyta „ranka“. Gautas liberalus, politiškai korektiškas tekstas, kur atsisakyta kraujo, kryžių ir kalbos akcentų. Puiki iliustracija, kaip sukurta nauja Lietuvos vizija – be giminystės ryšių, be kilmės, be istorinės tradicijos, be kalbos kaip tautinės savasties ypatybės. // ———– O kodėl dainų autoriai leido pakeisti tekstus?

    Atsakyti
  6. akacija says:
    8 metai ago

    Marius Kundrotas rašo apie dainą “Dieve, laimink Lietuvą”, kuri galbūt tiktai Prezidento rinkimuose buvo pakeistai dainuojama, pritaikyta liberalių pažiūrų kandidatui, šiaip iki šių metų chorai dainavo, dainuoja žodžiais: “kalba”, ir “kryžių”, ir “kraują”. Tad tos dainos žodžiai nebuvo galutinai kaipo nors pakeisti, o tiktai gal, jei Marius taip teigia, tik rinkimų metu. Ir šiame straipsnyje šios dainos žodžiai tikri nepakeisti. O kur įrašas su pakeistos dainos žodžiais, Mariau?

    Atsakyti
  7. markas says:
    8 metai ago

    Matyt, įrašas, naudotas sadomkaus kandidatūrai paremti, paprasčiausiai neišliko. Juk save vadinantys liberalais nekuria amžinųjų vertybių, o tik vienadienes. Tad nauja versija, kaip menkavertis niekalas, skirtas vienkartiniam panaudojimui ir nuėjo užmarštin.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje | Druskininkų savivaldybės nuotr.

Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

2025 07 09
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Chorų šventės „Su jūra dainuok“ meno vadovas Rimgaudas Juozapavičius | R. Kucevičiūtės nuotr.

Chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia dainuoti kartu su jūros ošimu

2025 06 05
Varėnos dainų šventė | Varėnos rajono savivaldybės nuotr.

Muzika Varėnoje suvienijo šimtus balsų

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sankt Peterburge paminėta Gedulo ir vilties diena

Sankt Peterburge paminėta Gedulo ir vilties diena

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai