Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos) (3)

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ išsiskiria iš kitų vasaros švenčių. „Kelių praėjusių festivalių tematika buvo pakankamai rami, sėsli, tad dvidešimtmetį nusprendėme pašvęsti smarkiam ir veržliam simboliui. Perkūnas – ne tik pagrindinis senojo baltų panteono dievas, bet ir sąvoka, žyminti įvairias šiuolaikines išraiškas, kurias kūrybiškai atskleis šių metų šventės programa,“ – teigia renginio vadovas Ugnius Liogė.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Senovėje griausmo dievaitis laikytas teisingumo ir darnos globėju, valdovų ir karių dievu, kūniškos meilės ir šilumos nešėju, gyvybės ir judėjimo skatintoju. Greta atmosferos reiškinių energingojo Perkūno prasmių laukui festivalio rengėjai priskiria ir elektrą (kuri tarpukariu Lietuvoje dar vadinta gintra), mokslo pažangą, dvasinį nušvitimą bei trankią muziką, kurios „Mėnesio Juodaragio“ vyksme žada būti gausu.

Savo atitikmenį Perkūnas turi visų indoeuropiečių tautų mitologijoje. „Mėnesio Juodaragio“ dvidešimtmečio scenoje baltiškasis Perkūnas sutiks savo skandinaviškąjį brolį Torą, kurį didinga muzika, persmelkiančia runų ritualais ir išjaustu protėvių palikimu, pagerbs viena žymiausių Šiaurės šalių grupių – „Wardruna“.

„Wardruna“ „Raido“:

Norvegijos kolektyvas „Wardruna“ yra ryškiausias muzikinis reiškinys visoje šiandieninėje vikingų gerbėjų kultūroje, per 15 gyvavimo metų sukūręs išskirtinai savitą skambesį. Grupės muzika užburia nežemiška balsų ir choralų derme, kuriai pritaria seniausi norvegų instrumentai – elnio odos būgnai, kraviklyra, tagelharpa, dambreliai, ragai ir didingi raityti senovės karo trimitai luros. Taip pat jų kūryboje įpinami gamtos garsai – medžių, akmenų, vandens, ledo ir ugnies šnabždesiai. Pats „Wardruna“ pavadinimas reiškia „skambančias runas“, – senosios Europos paslaptingų maginių simbolių palikimą.

„Wardruna“ :

Pasaulinį pripažinimą grupei pelnė 2009 – 2016 metais išleistų albumų trilogija, o pastaruoju metu „Wardruna“ tapo itin plačiai žinoma dėka svaraus muzikinio indėlio ir kolektyvo įkūrėjo Einaro Selviko (Einar Selvik) vaidmens populiariame „History Channel“ televiziniame seriale „Vikingai“ („Vikings“). Koncertiniai „Wardruna“ pasirodymai gan reti, tačiau visuomet ypatingi ir klausytojų itin laukiami.

„Wardruna“ muzika seriale „Vikings“:

Šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet vyks keturias dienas, per kurias Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika skambės ketveriose scenose. Renginys pasižymi bene plačiausia ir įvairiausia muzikinių stilių palete – pagrindinėse erdvėse pasirodo žymūs roko, postfolkloro, populiariosios ir klasikinės muzikos kolektyvai, o dvi atskiros scenos skiriamos tradiciniam folklorui, dainuojamajai poezijai bei alternatyviai elektroninei muzikai. Visas keturias dienas savo originalia kūryba dalinsis apie 60 skirtingų grupių bei garso projektų, tarp kurių bus itin savitų užsienio svečių.

Šventę aplankys aukščiausio lygio samių dainininkė Elle Marja Eira, kurianti modernią roko bei elektroninę muziką, kuri neša pasauliui žinią apie itin savitą Šiaurės tautą. Kitas įspūdingas world music duetas – Karolina Cicha & Bart Palyga iš Lenkijos, atliekantys dainas net 13 skirtingų kalbų bei savo žavesiu ir muzikiniais žaidimais prikaustantys klausytojus.

Į dvidešimtmečio sceną sugrįžta ir legendiniai danai „Of The Wand And The Moon“. Viena įdomiausių šių dienų neofolk grupių po 8 metų pertraukos Lietuvoje pasirodys pilna sudėtimi ir su gerokai sunkesne, ekspresyvia post-rock stilistikai artima programa. „Mėnesio Juodaragio“ programoje išgirsime ilgametį atmosferinės ethno-ambient muzikos projektą „Nest“, kuriantį didingus epinius pasakojimus suomiškomis kanklėmis kantele ir moderniais garso efektais.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Nestandartinės muzikos mėgėjus turėtų įaudrinti pašėlę psichodelinio kraut-rock meistrai iš Austrijos „Der Blutharsch and the Infinite Church of the Leading Hand“, kurių priešakyje – kultinė industrial scenos asmenybė Albinas Julius (Albin Julius). Vieni paslaptingiausių šventės svečių – grupė „Death In Rome“, jų atliekami klasikiniai neofolk perdirbiniai galbūt ne vienam sukels šypseną, tačiau jie dažnai suskamba smarkiau ir įdomiau nei originalai. O sunkiosios muzikos fanai mėgausis mistišku ir galingu juoduoju metalu, kurį iš Italijos atgabens grupė „Selvans“.

Tuo tarpu elektroninės „Eglyno“ scenos įžangoje griaudės „Of The Wand And The Moon“ vėliavnešio Kimo Larseno (Kim Larsen) bei industrial grupės „Die Weisse Rose“ lyderio Tomo Bojdeno (Thom Bojden) projektas „Vril Jäger“, taip pat laukia žymaus Vokietijos viduramžių kolektyvo „Faun“ muzikanto Nielo Mitros (Niel Mitra) pasirodymas bei debiutuojantis ramios ir subtilios ur-folk kūrybos projektas „Aurinkopyörä“ iš Suomijos.

Rengėjų nuotr.

Rengėjų nuotr.

Tradiciškai gausiai „Mėnesio Juodaragio“ šventėje prisistatys rinktiniai svečių kolektyvai iš kaimyninių šalių – rugpjūčio 25-ąją, Ukrainos nepriklausomybės dieną sceną drebins etninio roko smarkuoliai „Drymba Da Dzyga“, šiuolaikinę Baltarusijos muziką atstovaus vieni geriausių jos atstovų „Irdorath“, iš Estijos atvyks garsus duetas Malva & Priks, o baltišku skambesiu džiugins broliai latviai – postfolkloro grupė „Daba San“, bei dūdmaišių ir būgnų energija plieskiantys „Auli“ su pritrenkiančiai žaviu merginų choru „Tautasmeitas“.

„Dar niekad „Mėnuo Juodaragis“ nebuvo toks gausus svečiais, – sako šventės rengėjai. – Ne mažiau nustebins ir jubiliejinei programai patvirtintos Lietuvos grupės, kurių daugelis ruošia šiai progai ypatingas, išskirtines programas. Akivaizdu, kad šventė bus ryški, griausminga ir pilna išradingo trenktumo. Juk pamišėlius ir keistuolius dažnai vadiname trenktais, t.y. Perkūno žymėtais, gerąja prasme.“

Dvidešimtoji šventė „Mėnuo Juodaragis“ vyks 2017 m. rugpjūčio 24 – 27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Renginio bilietus galima įsigyti šventės svetainėje internetu, arba muzikos ir dovanų parduotuvėje „Ragainė“ Vilniuje (Skapo g.3).

„Mėnuo Juodaragis“ yra vienas seniausių ir didžiausių vasaros renginių Lietuvoje, kurį kasmet aplanko apie 5000 – 6000 žmonių. Šventė pradėta rengti 1995 m., jo programa jungia prigimtinės baltų kultūros papročius, amatus, meną, pažintines veiklas ir šiuolaikinę kūrybą, bei alternatyvią muziką. Šventę rengia nepriklausoma muzikos leidykla „Dangus“.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. Kemblys:

    Jau turbūt esu priklausomas nuo renginio „Mėnuo Juodaragis“ 🙂 🙂 🙂
    Nupirkau bilietus dar iki pabrangimo.
    Linkiu visiems gentainiams gero oro per renginį Dūburio ežero saloje!

  2. Benas:

    Duburys yra duburys, arba įduba, ponai etno. (Mūsų laukuos – duburỹs prie dùburio). Kiekviena kultūra pirmiausia prasideda nuo kalbos kultūros… Taigi, taisykit plakatus su „Dūburiu“!

    • Kemblys:

      ,,Duburys (arba Dūburys) – ežeras Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios baseine, 3 km į pietryčius nuo Antazavės, 13 km į šiaurės rytus nuo Dusetų. Aplink ežerą įsteigtas Duburio hidrografinis draustinis. Plotas 99,3 ha. Ilgis 3,1 km, didžiausias plotis 0,9 km. Paviršiaus altitudė 154,9 m. Baseino plotas 40,4 km². Didžiausias gylis 19,4 m (šiaurės rytuose), vidutinis gylis 5,2 m. Ežeras rininis.

      Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 11,6 km. Vakariniai ir rytiniai krantai labai aukšti ir statūs, šiaurinis ir pietinis – žemesni, pietinis vietomis pelkėtas. Ežere yra 4 salos, iš viso 47,1 ha; didžiausia – Astravos sala (45 ha). Ši sala yra didžiausia Zarasų rajone. Atabradas smėlingas, apaugęs nendrėmis ir švendrais; giliau dugne – dumblas.[1] Ežero vandens skaidrumas 3,6–3,9 m.

      Į Duburį šiaurėje iš Dūburaičio ežero įteka Duburė, taip pat dar 2 bevardžiai upeliai, vakaruose į Zalvio ežerą išteka Rūra (Šventosios baseinas).

      Duburyje sugaunamos 9 rūšių žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, plakiai, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės[2].

      Prie ežero įsikūrę Duburaičio, Bieliūnų, Plisiškių, Duburių kaimai, Astravos saloje – Murovanka.”
      (ištrauka iš vikipedijos) 🙂 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *