Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams?

Ar vietos bendruomenės atviros turistams ir ar nori juos priimti? Kas sudomintų šeimas su vaikais, mokinius aplankyti Punios šilą? O gal šilas turėtų būti uždaresnis ir prieinamas tik mokslininkams?  Punios šilo ir Punios piliakalnio sutvarkymo vizija gvildenta Alytaus rajono savivaldybėje kartu su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu, rajono meru Algirdu Vrubliausku, saugomų teritorijų, vietos bendruomenės ir verslo atstovais.

Investicijos – pritarus bendruomenei

Biologiniu požiūriu Punios šilas yra vienas vertingiausių miškų Europoje. Jame esantis gamtinis rezervatas užima apie 450 ha, o botaninis – zoologinis draustinis – 2200 ha šilo teritorijos. Punios šilas priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Jį juosia Nemuno kilpa, kuria galima apiplaukti aplink visą šilą.

Tai koks gi bus Punios šilas? Pasak mero A. Vrubliausko, būtina rasti kompromisą dėl tolimesnės šilo vystymo perspektyvos: „Svarbu išsaugoti šile esančias gamtos vertybes, bet taip pat svarbu ir žmogui sudaryti galimybes prisiliesti prie gamtos“.

„Jokios investicijos nepasiteisina, jeigu jų nepalaiko vietos bendruomenė ir verslas“, – įsitikinęs Aplinkos viceministras M. Norbutas. Jis pasiūlė pasirašyti dokumentą, kuriuo tiek suinteresuotos valdžios institucijos, tiek vietos bendruomenė, verslas sutartų dėl Punios šilo vizijos ir prie jos vystymo aktyviai prisidėtų.

Ką veikti šile?

Apie planuojamas veiklas Punios šile kalbėjęs Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos darbuotojas Žydrūnas Preikša jas siejo tik su gilesniu gamtos pažinimu: „Ekskursijos, teminiai takai, specializuotos gamtos pamokos, pažintinės vasaros stovyklos, išlikimo žygiai.“ Pasak jo, šioms idėjoms įgyvendinti reikalinga sutvarkyti ir pritaikyti infrastruktūrą. Punios šile yra ką pamatyti: čia auga aukščiausia per 160 metų Lietuvos pušis, įdomu pavaikščioti Kunigaikščių ąžuolų alėja, kurioje įspūdingesniems medžiams suteikti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardai, atkurta „Dainavos“ apygardos partizanų štabo žeminė (bunkeris), įkurtas skulptūrų parkas „Žaltės slėnis“.  

Punios viziją pristatęs rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Gediminas Dundzys pažymėjo, kad lankytojams patrauklūs būtų turistiniai maršrutai su pritaikyta infrastruktūra. „Šilą galima apiplaukti Nemuno kilpa, numatant išlipimo – poilsio vietas su atitinkamomis paslaugomis turistams, kartu plėtojant ir informacijos sklaidą, siekiant daugiau pritraukti turistų, poilsiautojų į istorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektus šiose apylinkėse“, – sakė G. Dundzys.

Punios piliakalnis bus tvarkomas

Nuo Punios šilo neatsiejamas Punios piliakalnis. Užkopus ant jo, atsiveria graži šilo panorama. Tiesa, iš Punios patekti į šilą ne taip ir paprasta – reikia važiuoti 35 kilometrus, nes šilą ir Punią skiria Nemunas. Ne kartą buvo svarstyta, ar nevertėtų su šilu padaryti tiesioginį susisiekimą Nemunu. Kol kas neaišku, kada turistai bus plukdomi Nemunu, tačiau žinoma, kad Punios piliakalnis bus tvarkomas. Alytaus rajono savivaldybė parengė Punios piliakalnio tvarkybos koncepciją, bendradarbiaudama su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Planuojama gauti dalinį Europos Sąjungos finansavimą dar šiais metais, o darbus bus galima pradėti vykdyti nuo 2018 metų.  

„Numatoma sutvarkyti piliakalnio šlaitus ir želdynus, atidengiant jį nuo Nemuno pusės. Atstatyti XX amžiuje užpiltą griovą, įrengti tiltą – autentišką patekimą į piliakalnį“, – sakė Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos direktorė Dalia Križinauskienė.

Daugėja turistų

Šiais metais Punia paskelbta mažąja Lietuvos kultūros sostine, o joje esanti Šv. Jokūbo bažnyčia – viena iš Šv. Jokūbo kelio stotelių Lietuvoje ir vienintelė Alytaus rajone. Kad Punią vis daugiau atranda turistų, patvirtino ir seniūnas Gintautas Laukaitis, tačiau verslo atstovai pažymėjo, kad lankytojams trūkta žinių apie pažintines lankytinas vietas, nuorodų į jas. Ypač to trūksta atvykusiems iš užsienio.