Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos)

www.alkas.lt
2017 05 27 14:00
3
Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.
Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) „Mėnuo Juodaragis“ ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė „Wardruna“ iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu „Mėnuo Juodaragis“ išsiskiria iš kitų vasaros švenčių. „Kelių praėjusių festivalių tematika buvo pakankamai rami, sėsli, tad dvidešimtmetį nusprendėme pašvęsti smarkiam ir veržliam simboliui. Perkūnas – ne tik pagrindinis senojo baltų panteono dievas, bet ir sąvoka, žyminti įvairias šiuolaikines išraiškas, kurias kūrybiškai atskleis šių metų šventės programa,“ – teigia renginio vadovas Ugnius Liogė.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Senovėje griausmo dievaitis laikytas teisingumo ir darnos globėju, valdovų ir karių dievu, kūniškos meilės ir šilumos nešėju, gyvybės ir judėjimo skatintoju. Greta atmosferos reiškinių energingojo Perkūno prasmių laukui festivalio rengėjai priskiria ir elektrą (kuri tarpukariu Lietuvoje dar vadinta gintra), mokslo pažangą, dvasinį nušvitimą bei trankią muziką, kurios „Mėnesio Juodaragio“ vyksme žada būti gausu.

Savo atitikmenį Perkūnas turi visų indoeuropiečių tautų mitologijoje. „Mėnesio Juodaragio“ dvidešimtmečio scenoje baltiškasis Perkūnas sutiks savo skandinaviškąjį brolį Torą, kurį didinga muzika, persmelkiančia runų ritualais ir išjaustu protėvių palikimu, pagerbs viena žymiausių Šiaurės šalių grupių – „Wardruna“.

„Wardruna“ „Raido“:

Norvegijos kolektyvas „Wardruna“ yra ryškiausias muzikinis reiškinys visoje šiandieninėje vikingų gerbėjų kultūroje, per 15 gyvavimo metų sukūręs išskirtinai savitą skambesį. Grupės muzika užburia nežemiška balsų ir choralų derme, kuriai pritaria seniausi norvegų instrumentai – elnio odos būgnai, kraviklyra, tagelharpa, dambreliai, ragai ir didingi raityti senovės karo trimitai luros. Taip pat jų kūryboje įpinami gamtos garsai – medžių, akmenų, vandens, ledo ir ugnies šnabždesiai. Pats „Wardruna“ pavadinimas reiškia „skambančias runas“, – senosios Europos paslaptingų maginių simbolių palikimą.

„Wardruna“ :

Pasaulinį pripažinimą grupei pelnė 2009 – 2016 metais išleistų albumų trilogija, o pastaruoju metu „Wardruna“ tapo itin plačiai žinoma dėka svaraus muzikinio indėlio ir kolektyvo įkūrėjo Einaro Selviko (Einar Selvik) vaidmens populiariame „History Channel“ televiziniame seriale „Vikingai“ („Vikings“). Koncertiniai „Wardruna“ pasirodymai gan reti, tačiau visuomet ypatingi ir klausytojų itin laukiami.

„Wardruna“ muzika seriale „Vikings“:

Šventė „Mėnuo Juodaragis“ šiemet vyks keturias dienas, per kurias Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika skambės ketveriose scenose. Renginys pasižymi bene plačiausia ir įvairiausia muzikinių stilių palete – pagrindinėse erdvėse pasirodo žymūs roko, postfolkloro, populiariosios ir klasikinės muzikos kolektyvai, o dvi atskiros scenos skiriamos tradiciniam folklorui, dainuojamajai poezijai bei alternatyviai elektroninei muzikai. Visas keturias dienas savo originalia kūryba dalinsis apie 60 skirtingų grupių bei garso projektų, tarp kurių bus itin savitų užsienio svečių.

Šventę aplankys aukščiausio lygio samių dainininkė Elle Marja Eira, kurianti modernią roko bei elektroninę muziką, kuri neša pasauliui žinią apie itin savitą Šiaurės tautą. Kitas įspūdingas world music duetas – Karolina Cicha & Bart Palyga iš Lenkijos, atliekantys dainas net 13 skirtingų kalbų bei savo žavesiu ir muzikiniais žaidimais prikaustantys klausytojus.

Į dvidešimtmečio sceną sugrįžta ir legendiniai danai „Of The Wand And The Moon“. Viena įdomiausių šių dienų neofolk grupių po 8 metų pertraukos Lietuvoje pasirodys pilna sudėtimi ir su gerokai sunkesne, ekspresyvia post-rock stilistikai artima programa. „Mėnesio Juodaragio“ programoje išgirsime ilgametį atmosferinės ethno-ambient muzikos projektą „Nest“, kuriantį didingus epinius pasakojimus suomiškomis kanklėmis kantele ir moderniais garso efektais.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Nestandartinės muzikos mėgėjus turėtų įaudrinti pašėlę psichodelinio kraut-rock meistrai iš Austrijos „Der Blutharsch and the Infinite Church of the Leading Hand“, kurių priešakyje – kultinė industrial scenos asmenybė Albinas Julius (Albin Julius). Vieni paslaptingiausių šventės svečių – grupė „Death In Rome“, jų atliekami klasikiniai neofolk perdirbiniai galbūt ne vienam sukels šypseną, tačiau jie dažnai suskamba smarkiau ir įdomiau nei originalai. O sunkiosios muzikos fanai mėgausis mistišku ir galingu juoduoju metalu, kurį iš Italijos atgabens grupė „Selvans“.

Tuo tarpu elektroninės „Eglyno“ scenos įžangoje griaudės „Of The Wand And The Moon“ vėliavnešio Kimo Larseno (Kim Larsen) bei industrial grupės „Die Weisse Rose“ lyderio Tomo Bojdeno (Thom Bojden) projektas „Vril Jäger“, taip pat laukia žymaus Vokietijos viduramžių kolektyvo „Faun“ muzikanto Nielo Mitros (Niel Mitra) pasirodymas bei debiutuojantis ramios ir subtilios ur-folk kūrybos projektas „Aurinkopyörä“ iš Suomijos.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Tradiciškai gausiai „Mėnesio Juodaragio“ šventėje prisistatys rinktiniai svečių kolektyvai iš kaimyninių šalių – rugpjūčio 25-ąją, Ukrainos nepriklausomybės dieną sceną drebins etninio roko smarkuoliai „Drymba Da Dzyga“, šiuolaikinę Baltarusijos muziką atstovaus vieni geriausių jos atstovų „Irdorath“, iš Estijos atvyks garsus duetas Malva & Priks, o baltišku skambesiu džiugins broliai latviai – postfolkloro grupė „Daba San“, bei dūdmaišių ir būgnų energija plieskiantys „Auli“ su pritrenkiančiai žaviu merginų choru „Tautasmeitas“.

„Dar niekad „Mėnuo Juodaragis“ nebuvo toks gausus svečiais, – sako šventės rengėjai. – Ne mažiau nustebins ir jubiliejinei programai patvirtintos Lietuvos grupės, kurių daugelis ruošia šiai progai ypatingas, išskirtines programas. Akivaizdu, kad šventė bus ryški, griausminga ir pilna išradingo trenktumo. Juk pamišėlius ir keistuolius dažnai vadiname trenktais, t.y. Perkūno žymėtais, gerąja prasme.“

Dvidešimtoji šventė „Mėnuo Juodaragis“ vyks 2017 m. rugpjūčio 24 – 27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Renginio bilietus galima įsigyti šventės svetainėje internetu, arba muzikos ir dovanų parduotuvėje „Ragainė“ Vilniuje (Skapo g.3).

„Mėnuo Juodaragis“ yra vienas seniausių ir didžiausių vasaros renginių Lietuvoje, kurį kasmet aplanko apie 5000 – 6000 žmonių. Šventė pradėta rengti 1995 m., jo programa jungia prigimtinės baltų kultūros papročius, amatus, meną, pažintines veiklas ir šiuolaikinę kūrybą, bei alternatyvią muziką. Šventę rengia nepriklausoma muzikos leidykla „Dangus“.

34350509366_985cac64f5_z
34233434332_f263c0a7d3_z
34007426420_2bf817e535_z
34350506966_1df6ef5c03_z
34007427310_212c9a9595_z
34007427370_de3d6bab31_z
34007427490_32014519aa_z
34233740202_8347c2021f_z
34233740792_b497a946b2_z
34007790120_0a224c3e6b_z
33550497704_cc190013e3_z
33550494244_bcb0d7a9ce_z
33582419323_d74142d92c_z
34007429940_87278df6ea_z
34233437252_7846a25c36_z
34350510706_08fcd339f0_z
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ – paskutinis vasaros savaitgalis po medaus pilnatimi (nuotraukos, video)
  2. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ vėl kvies į Didžiąją Zaraso salą (video)
  3. Rugpjūčio 25 d. prasidės XIX šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (video, dienotvarkė )
  4. „Mėnuo Juodaragis“ – stebuklingos įkurtuvės vasaros pabaigai (video)
  5. „Mėnuo Juodaragis“ stebins nauju garsu ir atlikėjais (video)
  6. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ grįš į salą su šventiniu dūzgesiu (video)
  7. XVI-asis „Mėnuo Juodaragis“ vėl pakvies į Zaraso salą
  8. „Mėnuo Juodaragis“ XIV kviečia pasinerti į sutartinių gelmes Zaraso saloje (video)
  9. „Mėnuo Juodaragis“ paskaitų kraitėje – sutartinių magija, kalbos turtai ir mitologijos paslaptys (video)
  10. XVI „Mėnuo Juodaragis“ sužėrės latviškomis spalvomis
  11. „Mėnuo Juodaragis“ scenose – garsieji „Dakha Brakha“ ir kiti muzikiniai netikėtumai (video)
  12. Savaitgalį festivalis „Mėnuo Juodaragis“ įprasmins vasarą
  13. „Mėnuo Juodaragis“ žada daug staigmenų suaugusiesiems ir vaikams
  14. Festivalio „Mėnuo Juodaragis” scenose pasirodys svečiai iš 10 šalių
  15. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  16. Garsus pasaulio serialas atrado dainininkę lietuvaitę Vėtrą Trinkūnaitę (nuotraukos, video)
  17. Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos)
  18. Vyrų kuopa „Ugniavijas“ pristato albumą „Karo dainos“ (video)
  19. „Margos pievos“ žaismės rengėjai pristato grupes „Folkstone“, „Thundertale“ ir „Gyvata“ (video)
  20. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  21. Atidarymo renginyje – lietuvių ir norvegų kultūrų dialogas
  22. Busk, Žemyna Žiedkėlėle – artėja pavasario lygiadienis!
  23. „Atspindžiai“: Ugnius Liogė – lietuviška muzika nuostabi! (video)
  24. Šį savaitgalį Rumšiškėse – šventė „Margos pievos 2013“
  25. Žurnalas „Liaudies kultūra“ dovanoja 5 kompaktines plokšteles!
  26. Kviečia tarptautinis folkloro renginys „Baltų raštai-2014“
  27. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  28. A. Kalėdienė. Etninės kultūros apraiškos festivaliuose
  29. Etnovakare susitikimas ir padainavimas kartu su Gediminu Žiliu
  30. „Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kemblys says:
    4 m. ago

    Jau turbūt esu priklausomas nuo renginio „Mėnuo Juodaragis“ 🙂 🙂 🙂
    Nupirkau bilietus dar iki pabrangimo.
    Linkiu visiems gentainiams gero oro per renginį Dūburio ežero saloje!

    Atsakyti
  2. Benas says:
    4 m. ago

    Duburys yra duburys, arba įduba, ponai etno. (Mūsų laukuos – duburỹs prie dùburio). Kiekviena kultūra pirmiausia prasideda nuo kalbos kultūros… Taigi, taisykit plakatus su „Dūburiu“!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      ,,Duburys (arba Dūburys) – ežeras Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios baseine, 3 km į pietryčius nuo Antazavės, 13 km į šiaurės rytus nuo Dusetų. Aplink ežerą įsteigtas Duburio hidrografinis draustinis. Plotas 99,3 ha. Ilgis 3,1 km, didžiausias plotis 0,9 km. Paviršiaus altitudė 154,9 m. Baseino plotas 40,4 km². Didžiausias gylis 19,4 m (šiaurės rytuose), vidutinis gylis 5,2 m. Ežeras rininis.

      Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 11,6 km. Vakariniai ir rytiniai krantai labai aukšti ir statūs, šiaurinis ir pietinis – žemesni, pietinis vietomis pelkėtas. Ežere yra 4 salos, iš viso 47,1 ha; didžiausia – Astravos sala (45 ha). Ši sala yra didžiausia Zarasų rajone. Atabradas smėlingas, apaugęs nendrėmis ir švendrais; giliau dugne – dumblas.[1] Ežero vandens skaidrumas 3,6–3,9 m.

      Į Duburį šiaurėje iš Dūburaičio ežero įteka Duburė, taip pat dar 2 bevardžiai upeliai, vakaruose į Zalvio ežerą išteka Rūra (Šventosios baseinas).

      Duburyje sugaunamos 9 rūšių žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, plakiai, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės[2].

      Prie ežero įsikūrę Duburaičio, Bieliūnų, Plisiškių, Duburių kaimai, Astravos saloje – Murovanka.”
      (ištrauka iš vikipedijos) 🙂 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

2021 02 02
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

Martyno Liudviko Rėzos apdovanojimas bus įteiktas Rimutei Rimantienei

2021 01 09
M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

M. Tomkevičiūtė: Tauta be savo tautinio paveldo yra kaip žmogus be veido

2020 12 29
Alkas.lt nuotr.

K. Platelis. Į vaiskią šviesą – pagal širdies žemėlapį

2020 12 28
Žinomų menininkų trijulė pristato dainuojamosios poezijos albumą „Mėnulio šypsena“ (video)

Žinomų menininkų trijulė pristato dainuojamosios poezijos albumą „Mėnulio šypsena“ (video)

2020 12 25
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Kernavės muziejaus po atviru dangumi dūminė pirtis | V. Daraškevičiaus nuotr.

A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai

2020 12 21
Tradicinio dainavimo mokymai 2019 m. | M. Guščios nuotr.

Lietuvių tradicinio dainavimo pamokos atkeliauja į jūsų namus!

2020 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

STT logo
Lietuvoje

STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo

2021 03 04
Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

2021 03 04
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT atlieka stambaus masto tyrimą dėl medicinos priemonių įsigijimo
  • M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1202; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1099; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 893; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 773; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 585; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 16
3
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

Dabar Užgavėnės – tėra „žiemos išvarymo“ ir žaismingų pasilinksminimų bei pramogų diena, tačiau taip buvo ne visada. Tokia ši šventė...

Skaityti toliau

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 02
4
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

Per Kalėdas Minske išleista žinomo lietuvių religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus (1961-2006) knyga „Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulėžiūroje“ išversta į...

Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 01
1
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

Vasario 2-oji – Perkūno diena. Kuo svarbi ji mums, lietuviams? Yra nedaug dienų metuose, kurios būtų atpažįstamai susietos su Dievų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • iš Stano apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Referendumas? apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
Kitas straipsnis
Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį

Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai