Ketvirtadienis, 17 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Dvidešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu (video, nuotraukos)

www.alkas.lt
2017-05-27 14:00:18
137
PERŽIŪROS
3
Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis „Mėnuo juodaragis“ Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Dešimtasis
Dešimtasis “Mėnuo juodaragis” Lietuvą drebins su Perkūnu | Rengėjų nuotr.

Savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventės (festivalio) “Mėnuo Juodaragis” ateinanti vasara bus itin karšta. Paskutinį rugpjūčio savaitgalį įvyks dvidešimtoji, neeilinė šventė, kurios temą balčiausiomis žaibų rykštėmis nutvieks griausmavaldis Perkūnas, o muzikinę programą vainikuos, ko gero, žymiausia šių laikų Šiaurės tradicijų grupė “Wardruna” iš Norvegijos. Šventės rengėjai taip pat paskelbė ir kitus garsius užsienio svečius.

Itin glaudžiai su baltų kultūra, nuo kurios atsispiria renginio idėja, susijusi tema bus juntama beveik visose šventės srityse, kurių gausa ir įvairumu “Mėnuo Juodaragis” išsiskiria iš kitų vasaros švenčių. “Kelių praėjusių festivalių tematika buvo pakankamai rami, sėsli, tad dvidešimtmetį nusprendėme pašvęsti smarkiam ir veržliam simboliui. Perkūnas – ne tik pagrindinis senojo baltų panteono dievas, bet ir sąvoka, žyminti įvairias šiuolaikines išraiškas, kurias kūrybiškai atskleis šių metų šventės programa,” – teigia renginio vadovas Ugnius Liogė.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Senovėje griausmo dievaitis laikytas teisingumo ir darnos globėju, valdovų ir karių dievu, kūniškos meilės ir šilumos nešėju, gyvybės ir judėjimo skatintoju. Greta atmosferos reiškinių energingojo Perkūno prasmių laukui festivalio rengėjai priskiria ir elektrą (kuri tarpukariu Lietuvoje dar vadinta gintra), mokslo pažangą, dvasinį nušvitimą bei trankią muziką, kurios “Mėnesio Juodaragio” vyksme žada būti gausu.

Savo atitikmenį Perkūnas turi visų indoeuropiečių tautų mitologijoje. “Mėnesio Juodaragio” dvidešimtmečio scenoje baltiškasis Perkūnas sutiks savo skandinaviškąjį brolį Torą, kurį didinga muzika, persmelkiančia runų ritualais ir išjaustu protėvių palikimu, pagerbs viena žymiausių Šiaurės šalių grupių – “Wardruna”.

“Wardruna” “Raido”:

Norvegijos kolektyvas “Wardruna” yra ryškiausias muzikinis reiškinys visoje šiandieninėje vikingų gerbėjų kultūroje, per 15 gyvavimo metų sukūręs išskirtinai savitą skambesį. Grupės muzika užburia nežemiška balsų ir choralų derme, kuriai pritaria seniausi norvegų instrumentai – elnio odos būgnai, kraviklyra, tagelharpa, dambreliai, ragai ir didingi raityti senovės karo trimitai luros. Taip pat jų kūryboje įpinami gamtos garsai – medžių, akmenų, vandens, ledo ir ugnies šnabždesiai. Pats “Wardruna” pavadinimas reiškia “skambančias runas”, – senosios Europos paslaptingų maginių simbolių palikimą.

“Wardruna” :

Pasaulinį pripažinimą grupei pelnė 2009 – 2016 metais išleistų albumų trilogija, o pastaruoju metu “Wardruna” tapo itin plačiai žinoma dėka svaraus muzikinio indėlio ir kolektyvo įkūrėjo Einaro Selviko (Einar Selvik) vaidmens populiariame “History Channel” televiziniame seriale “Vikingai” (“Vikings”). Koncertiniai “Wardruna” pasirodymai gan reti, tačiau visuomet ypatingi ir klausytojų itin laukiami.

“Wardruna” muzika seriale “Vikings”:

Šventė “Mėnuo Juodaragis” šiemet vyks keturias dienas, per kurias Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzika skambės ketveriose scenose. Renginys pasižymi bene plačiausia ir įvairiausia muzikinių stilių palete – pagrindinėse erdvėse pasirodo žymūs roko, postfolkloro, populiariosios ir klasikinės muzikos kolektyvai, o dvi atskiros scenos skiriamos tradiciniam folklorui, dainuojamajai poezijai bei alternatyviai elektroninei muzikai. Visas keturias dienas savo originalia kūryba dalinsis apie 60 skirtingų grupių bei garso projektų, tarp kurių bus itin savitų užsienio svečių.

Šventę aplankys aukščiausio lygio samių dainininkė Elle Marja Eira, kurianti modernią roko bei elektroninę muziką, kuri neša pasauliui žinią apie itin savitą Šiaurės tautą. Kitas įspūdingas world music duetas – Karolina Cicha & Bart Palyga iš Lenkijos, atliekantys dainas net 13 skirtingų kalbų bei savo žavesiu ir muzikiniais žaidimais prikaustantys klausytojus.

Į dvidešimtmečio sceną sugrįžta ir legendiniai danai “Of The Wand And The Moon”. Viena įdomiausių šių dienų neofolk grupių po 8 metų pertraukos Lietuvoje pasirodys pilna sudėtimi ir su gerokai sunkesne, ekspresyvia post-rock stilistikai artima programa. “Mėnesio Juodaragio” programoje išgirsime ilgametį atmosferinės ethno-ambient muzikos projektą “Nest”, kuriantį didingus epinius pasakojimus suomiškomis kanklėmis kantele ir moderniais garso efektais.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Nestandartinės muzikos mėgėjus turėtų įaudrinti pašėlę psichodelinio kraut-rock meistrai iš Austrijos “Der Blutharsch and the Infinite Church of the Leading Hand”, kurių priešakyje – kultinė industrial scenos asmenybė Albinas Julius (Albin Julius). Vieni paslaptingiausių šventės svečių – grupė “Death In Rome”, jų atliekami klasikiniai neofolk perdirbiniai galbūt ne vienam sukels šypseną, tačiau jie dažnai suskamba smarkiau ir įdomiau nei originalai. O sunkiosios muzikos fanai mėgausis mistišku ir galingu juoduoju metalu, kurį iš Italijos atgabens grupė “Selvans”.

Tuo tarpu elektroninės “Eglyno” scenos įžangoje griaudės “Of The Wand And The Moon” vėliavnešio Kimo Larseno (Kim Larsen) bei industrial grupės “Die Weisse Rose” lyderio Tomo Bojdeno (Thom Bojden) projektas “Vril Jäger”, taip pat laukia žymaus Vokietijos viduramžių kolektyvo “Faun” muzikanto Nielo Mitros (Niel Mitra) pasirodymas bei debiutuojantis ramios ir subtilios ur-folk kūrybos projektas “Aurinkopyörä” iš Suomijos.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Tradiciškai gausiai “Mėnesio Juodaragio” šventėje prisistatys rinktiniai svečių kolektyvai iš kaimyninių šalių – rugpjūčio 25-ąją, Ukrainos nepriklausomybės dieną sceną drebins etninio roko smarkuoliai “Drymba Da Dzyga”, šiuolaikinę Baltarusijos muziką atstovaus vieni geriausių jos atstovų “Irdorath”, iš Estijos atvyks garsus duetas Malva & Priks, o baltišku skambesiu džiugins broliai latviai – postfolkloro grupė “Daba San”, bei dūdmaišių ir būgnų energija plieskiantys “Auli” su pritrenkiančiai žaviu merginų choru “Tautasmeitas”.

“Dar niekad “Mėnuo Juodaragis” nebuvo toks gausus svečiais, – sako šventės rengėjai. – Ne mažiau nustebins ir jubiliejinei programai patvirtintos Lietuvos grupės, kurių daugelis ruošia šiai progai ypatingas, išskirtines programas. Akivaizdu, kad šventė bus ryški, griausminga ir pilna išradingo trenktumo. Juk pamišėlius ir keistuolius dažnai vadiname trenktais, t.y. Perkūno žymėtais, gerąja prasme.”

Dvidešimtoji šventė “Mėnuo Juodaragis” vyks 2017 m. rugpjūčio 24 – 27 d. Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Renginio bilietus galima įsigyti šventės svetainėje internetu, arba muzikos ir dovanų parduotuvėje “Ragainė” Vilniuje (Skapo g.3).

“Mėnuo Juodaragis” yra vienas seniausių ir didžiausių vasaros renginių Lietuvoje, kurį kasmet aplanko apie 5000 – 6000 žmonių. Šventė pradėta rengti 1995 m., jo programa jungia prigimtinės baltų kultūros papročius, amatus, meną, pažintines veiklas ir šiuolaikinę kūrybą, bei alternatyvią muziką. Šventę rengia nepriklausoma muzikos leidykla “Dangus”.


„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.

„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
„Wardruna“ | Wardruna.com nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ – paskutinis vasaros savaitgalis po medaus pilnatimi (nuotraukos, video)
  2. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ vėl kvies į Didžiąją Zaraso salą (video)
  3. Rugpjūčio 25 d. prasidės XIX šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ (video, dienotvarkė )
  4. „Mėnuo Juodaragis“ – stebuklingos įkurtuvės vasaros pabaigai (video)
  5. „Mėnuo Juodaragis“ stebins nauju garsu ir atlikėjais (video)
  6. „Mėnuo Juodaragis XVIII“ grįš į salą su šventiniu dūzgesiu (video)
  7. XVI-asis „Mėnuo Juodaragis“ vėl pakvies į Zaraso salą
  8. „Mėnuo Juodaragis“ XIV kviečia pasinerti į sutartinių gelmes Zaraso saloje (video)
  9. „Mėnuo Juodaragis“ paskaitų kraitėje – sutartinių magija, kalbos turtai ir mitologijos paslaptys (video)
  10. XVI „Mėnuo Juodaragis“ sužėrės latviškomis spalvomis
  11. „Mėnuo Juodaragis“ scenose – garsieji „Dakha Brakha“ ir kiti muzikiniai netikėtumai (video)
  12. Savaitgalį festivalis „Mėnuo Juodaragis“ įprasmins vasarą
  13. „Mėnuo Juodaragis“ žada daug staigmenų suaugusiesiems ir vaikams
  14. Festivalio „Mėnuo Juodaragis” scenose pasirodys svečiai iš 10 šalių
  15. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kemblys says:
    9 metai ago

    Jau turbūt esu priklausomas nuo renginio „Mėnuo Juodaragis“ 🙂 🙂 🙂
    Nupirkau bilietus dar iki pabrangimo.
    Linkiu visiems gentainiams gero oro per renginį Dūburio ežero saloje!

    Atsakyti
  2. Benas says:
    9 metai ago

    Duburys yra duburys, arba įduba, ponai etno. (Mūsų laukuos – duburỹs prie dùburio). Kiekviena kultūra pirmiausia prasideda nuo kalbos kultūros… Taigi, taisykit plakatus su „Dūburiu“!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      ,,Duburys (arba Dūburys) – ežeras Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Šventosios baseine, 3 km į pietryčius nuo Antazavės, 13 km į šiaurės rytus nuo Dusetų. Aplink ežerą įsteigtas Duburio hidrografinis draustinis. Plotas 99,3 ha. Ilgis 3,1 km, didžiausias plotis 0,9 km. Paviršiaus altitudė 154,9 m. Baseino plotas 40,4 km². Didžiausias gylis 19,4 m (šiaurės rytuose), vidutinis gylis 5,2 m. Ežeras rininis.

      Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 11,6 km. Vakariniai ir rytiniai krantai labai aukšti ir statūs, šiaurinis ir pietinis – žemesni, pietinis vietomis pelkėtas. Ežere yra 4 salos, iš viso 47,1 ha; didžiausia – Astravos sala (45 ha). Ši sala yra didžiausia Zarasų rajone. Atabradas smėlingas, apaugęs nendrėmis ir švendrais; giliau dugne – dumblas.[1] Ežero vandens skaidrumas 3,6–3,9 m.

      Į Duburį šiaurėje iš Dūburaičio ežero įteka Duburė, taip pat dar 2 bevardžiai upeliai, vakaruose į Zalvio ežerą išteka Rūra (Šventosios baseinas).

      Duburyje sugaunamos 9 rūšių žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, plakiai, raudės, karosai, ešeriai, aukšlės[2].

      Prie ežero įsikūrę Duburaičio, Bieliūnų, Plisiškių, Duburių kaimai, Astravos saloje – Murovanka.”
      (ištrauka iš vikipedijos) 🙂 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17
Rūkymas, cigaretės
Lietuvoje

Seimas įpareigojo ant rūkalų gaminių teikti duomenis apie paramą norintiems mesti rūkyti

2026 09 17
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkams – daugiau palengvinimų dėl terminų ir reikalavimų

2026 09 17
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Lietuvoje

Per šiuos metus keliuose bus įrengta ir atnaujinta apie 55 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2026 09 17
Krašto gynyba
Lietuvoje

Gynybos pirkimų spartinimas negali reikšti silpnesnės kontrolės

2026 09 17
Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas 1850 m. Karaliaučiaus litografijos fone
Kalba

Kaune vyks konferencija „Lietuviškai apie lietuvių kalbą“

2026 09 17
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pedagogo padėjėjo kursai: kaip įgyti kvalifikaciją, ką išmoksite ir kaip gauti finansavimą?
  • Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai
  • Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją
  • Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

Kiti Straipsniai

Žalia šviesa nušviestas Kernavės piliakalnis per Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventę

Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė: ugnys, sutartinės, apeigos ir dangaus ženklai

2026 09 07
Europos žemėlapis su Gintaro kelio kryptimi, gintaro gabalais ir kultūros paveldo tyrėjais.

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

2026 08 28
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

Artėja folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

2026 08 28
Folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

L. Rėzos 250-mečiui skirta šventė „Pūsk, vėjuži!“ sujungs Kuršių nerijos paveldą ir šiuolaikinį meną

2026 08 22
Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

Salų dvare vyks XXIII tarptautinė tradicinių šokių stovykla: Kanklių metais susitiks šokėjai, muzikantai ir tradicijų puoselėtojai

2026 07 15
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Kapsulės įkasimo iškilmės

Kaune pažymėta M. K. Čiurlionio koncertų centro statybų pradžia

2026 05 21
Moksleivių skaitovų varžytuvės Klaipėdos Universitete

Lietuviškas žodis nepraranda galios: KU varžytuvėse – apie 150 jaunųjų skaitovų iš Vakarų Lietuvos

2026 05 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Chase Hughes apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • +++ apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
  • Ogi apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą – 2100?
Kitas straipsnis
Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį

Kuo įdomus Punios šilas turistams ir mokslininkams?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai