J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Nepriklausomybei metais.

Šiandieninių grėsmių akivaizdoje, LAKS kūrėjai-veteranai ne tik rūpinasi garbingos LAKS organizacijos dabartimi ir ateitimi, bet ir prisimena LAKS veiklą atkuriant Lietuvos gynybines struktūras, būtent KAD, kviečia ne tik LAKS narius į talką sutelktinai rūpintis mūsų valstybe.

Išsamų pranešimą Valstybės gynybos idėjos ir jų įgyvendinimas 1990–1994 metais. LAKS indėlis atkuriant Lietuvos gynybinę sistemą“ padarė dim. plk  A. Vaitkaitis, LAKS kūrėjas, buvęs KAD gen. dir. pavaduotojas.

Tų dienų įvykius prisiminė ir LAKS bei KAD pirmasis kūrėjas dim. plk. S. A. Kairys, Laisvės kovų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, istorijos mokslų dr. Algimantas Liekis, Nepriklausomybės gynėjai Z. Jankauskas, Arnoldas Kulikauskis.

Konferencijos dalyviai prisiminė Nepriklausomybės ir jos gynybinių struktūrų atkūrimą…    

…Atkovojus ir atkūrus 1918 m. Lietuvos nepriklausomybę, išėję į atsargą prieškario karininkai nutarė neišsiskirstyti, bet apsijungti bendram patriotiniam–švietėjiškam darbui. 1924 kovo 02 d. ir buvo įkurta atsargos karininkų sąjunga. O 1930 06 21 Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona atsargos karininkų sąjungos pirmininkui įteikė sąjungos simbolį – vėliavą. 1940 m. šį garbės simbolį karininkų ramovės šeimininkas mjr. Jokūbas Dagys birželio 15 d. paėmė savo globon ir išsaugojo per savo sūnų Aleksandrą Dagį iki 1990 m. LR Nepriklausomybės. 

1988 metų pradžioje ats. plk. V. Eidukaičiui ir ats. kpt. R. Tiriliui kilo idėja tarpukario ir vėlyviausių kartų lietuvius karininkus suburti ir atkurti prieškario Lietuvoje veikusią atsargos karininkų sąjungą. Dar esant komunistiniam režimui, pogrindžio sąlygomis, įteigė Sąjūdžiui o per grupinius susitikimus subūrė lietuvių atsargos karininkų branduolį: ats. plk. A.S. Kairys;  ats. mjr. A. Maslauskas; ats. pplk. A. Keblikas; ats. plk. A. Bajoras; ats. plk. A. Pakalka; ats. pplk. J. Paužolis; atsk. plk. V. Eidukaitis; ats. kpt. R. Tirilis.

1988 rudenį, ats. plk. A.S. Kairys Sąjūdžio Tarybos posėdyje išdėstė besiburiančių Lietuvos atsargos karininkų planus ir siekius atkurti Lietuvos kariuomenę. Gavo mandatą veikti.

1989 gegužės mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo taryba, išklausė ats. plk. S. Kairio pranešimą, pritarė dėl Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) atkūrimo.

1989 kovo mėn. paskelbtas kreipimasis į Lietuvos atsargos karininkus dėl LAKS suvažiavimo. Sudaryta pirmoji atsargos karininkų iniciatyvinė grupė: dim.plk.lt A. Malijonis, ats.plk. A. Kairys, ats.plk.V.Eidukaitis, ats. plk: A.Keblikas, J. Paužolis, J.Suslavičius, J.Noreika, E.Bilevičius, aviac.maj. B.Brazys, atsargos majorai: Z.Motiejūnas, K.Jonikas; dim. kpt: A.Verksnys, A.Martinionis, R.Tirilis, K.Skrinska, P.Pilipavičius, ats.vyr.lt. N.Šavyrovas, dim.lt. A.Kostkus, dim.lt J.Krakauskas, ats.papulk. V.Orentas, J. Užurka, C.Norkus.

1989 05 03 LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria įkurti Respublikos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisiją, į kurios  sudėtį įėjo lietuviai atsargos karininkai: ats.plk. V.Eidukaitis, kpt. R.Tirilis, plk. S.Kairys, pplk. A.Keblikas, pplk. J.Noreika, pplk. J.Paužolis, plk. F. Vaitkaitis, pplk. J.Žylė.

1989 11 19 įvyko pirmoji Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] steigiamoji konferencija. Dalyvavo 208 atsargos karininkai .

1990 11 22 LAKS pastangomis pravestas pirmasis Lietuvos kariuomenės įkūrimo 72–jų metinių paminėjimas, LAKS pastangomis ir jėgomis atkurtas ir išleistas pirmasis karinės – istorinės minties žurnalas „Kardas“.

Įdėjus daug pastangų pagaliau istoriškai teisėtai buvo atkurta prieškario Nepriklausomos Lietuvos atsargos karininkų sąjunga, perimtos jos teisės ir veiklos tąsa. Atkuriant prieškario Atsargos karinių sąjungą teko pridėti žodį „Lietuvos“, nes dar okupuotoje Lietuvoje veikė okupaciniam režimui palankios ir sovietų valdžią remiančios okupacinės karininkų sąjungos. Štai taip ir buvo atkurta prieškario atsargos karininkų sąjunga LAKS kaip patriotinė jau Nepriklausomos Lietuvos organizacija.

Konferencijos dalyviai prisiminė ir Krašto apsaugos departamento steigimo peripetijas.

Dar teikiant Vyriausybės įstatymo projektą dėl Krašto apsaugos ministerijos deputatas K. Antanavičius nurodė, kad rengiant projektą buvo abejojama – „kam ta ministerija reikalinga ?“ Aukščiausioje Taryboje svarstant ministrų kandidatūras prieita prie išvados, kad kol kas Krašto apsaugos ministerijos nereikėtų.

Formuoti Vyriausybę buvo galima tik priėmus Vyriausybės įstatymą. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis teikdamas Ministro Pirmininko kandidatūrą Seimo tribūnoje kalbėjo: „Mums labai svarbu sudaryti Vyriausybę vieningai ir neprarasti net valandų. /…/ Nuo to, kaip mes sudarysime Vyriausybę ir iš tiesų nuo tam tikrų jos kokybių, priklauso ir mūsų valstybingumo įteisinimas, pripažinimas ir tarptautinis funkcionavimas“ (LR AT pirmojo šaukimo pirmoji sesija. 1990 03 14 20 d. VIII–XIII posėdžiai. Stenogramos).

1990 03 22 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme numatyta, kokios bus ministerijos, nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybei vadovauja ir jos veiklą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pirmininkas (Ministras Pirmininkas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą priėmus V.Landsbergis pareiškė, jog dabar tiek vidaus, tiek tarptautiniu požiūriu pirmaeilis uždavinys – formuoti Vyriausybę. „Praktiškai būtų labai gerai, jeigu mes net šiandien pradėtume siūlyti paskirti tuos, kurie nekelia abejonių. /…/. Jeigu iki šeštadienio ( kovo 22 d. buvo ketvirtadienis. A.V.)  turėtume galutiniai sudarytą naują Lietuvos Vyriausybę, tai mes būtume padarę labai atsakingą, rimtą, didžiulį darbą“. (LR AT pirmojo šaukimo pirmoji sesija. 1990–03–21–23 d. XIV–XIX posėdžiai. Stenogramos. T. 3).

Sudaryti atsikuriančios nepriklausomos valstybės Vyriausybę – sunkus ir atsakingas uždavinys. „Neturėjome paruošę Ministrų kabineto nei eidami į rinkimus, nei iškart po rinkimų, – prisimena V. Landsbergis. – Praktiškai savo diskusijose sustodavome ties premjero postu. Vyriausybė paskui buvo sunkokai surenkama, o aš pats nuolat skubinau; <…> Ministrų aktyviai ieškojo premjerė K. Prunskienė, kandidatūras aptardavome kartu“.

Vidurnaktį Ministrė Pirmininkė K. Prunskienė Aukščiausiosios Tarybos deputatams pranešė tokią žinią: „Prieš pusvalandį buvome gavę informaciją, kurią keletą kartų patikrinome ir dabar po patikrinimo per vidaus reikalų tarnybas sužinojom, kad didelė kolona tankų pravažiavo Kaišiadorys ir juda Vilniaus link. Panašūs dalykai vyksta ir kitose Lietuvos vietose. Manau, kad toje situacijoje vis tiek reikės tikrai intensyviai dirbti ir gal nelabai skubėti, tuo tarpu išeiti arba apsvarstyti konkretų klausimą, kaip mes elgsimės šitoje situacijoje. O gal apsvarstyti klausimą ir dėl krašto apsaugos ministro skyrimo“. (LR AT pirmojo šaukimo pirmoji sesija. 1990-03-21 23 d. XIV–XIX posėdžiai. Stenogramos. T.3. Vilnius. 1991. P. 315).

Aukščiausioji Taryba paskelbė posėdžio pertrauką. Po jos, 1 val. 33 min., Vyriausybės formavimas tęsėsi toliau, posėdžių salėje buvo 93 deputatai. Dešimtuoju Vyriausybės nariu – kandidatu į krašto apsaugos  ministrus Ministrė Pirmininkė pasiūlė Aukščiausiosios  Tarybos deputatą Vidmantą Povilionį. Deputatas E. Bičkauskas  premjerės paklausė: „Sakykite, kuo dabar, būtent šiuo metu, naktį, išrinktas krašto apsaugos ministras turėtų užsiimti ? Mano giliu įsitikinimu, visu tuo, kas vyksta ir ko reikia, turi užsiimti vidaus reikalų ministras. Vargu ar krašto apsaugos ministras pats galėtų tuo užsiimti“.

Parlamento tribūnoje kandidatas į ministrus išdėstė savąją krašto apsaugos koncepcijos sampratą. Prasidėjo deputatų diskusijos ir klausimai. Deputatas J. Tamulis priminė, kad Sąjūdžio rinkimų programoje buvo numatyta, jog Lietuva bus ne tik neutrali, bet ir demilitarizuota. Kandidato į krašto apsaugos ministrus V. Povilionio jis klausė: „Galbūt jūs galėtumėte nurodyti, nuo kokios šalies kariuomenės Lietuvos kariuomenė sugebėtų apsiginti ?…“

Abejones dėl Krašto apsaugos ministerijos reikalingumo šiuo metu reiškė ir kiti deputatai. Po netrumpų debatų deputatas A. Januška pareiškė: „Man atrodo, kad šitas klausimas visiškai neparengtas. Visa ta diskusija – kaip kažkoks klaikus nakties sapnas. (Plojimai.) Aš kalbėsiu ultimatyviai. Siūlau nutraukti klausimo svarstymą. Jeigu vis dėlto klausimas bus siūlomas balsuoti, kad bus deputatų, kurie išeis iš salės ir sukels kvorumo krizę“.

2 val. 20 min. deputatų dauguma balsavo už tai, kad klausimas būtų atidėtas. Dešimtasis kandidatas į Vyriausybės narius nebuvo patvirtintas. Deputatai pradėjo aiškintis, kokio dydžio tarybinių tankų kolona rieda į Vilnių. Deputatas R. Valatka neištvėrė: „Gerbiamasis parlamente! Aš nežinau, kaip jums, bet man natūralus klausimas – kiek ilgai mes užsiiminėsime spiritizmu ir mistika ?“

Tokiomis nerimo ir įtampos sąlygomis buvo sudaroma pirmoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šeštadienio (kovo 24 d.) rytą susirinkę Aukščiausiosios Tarybos deputatai darbą tęsė, toliau buvo svarstomos ministrų kandidatūros. Deputatas K.Saja grįžo prie Krašto apsaugos ministro skyrimo ir šios ministerijos reikalingumo. „Iš tikrųjų pasitvirtino sena lietuvių patarlė: „Nakties darbai – dienos juokai“. Bet iš to galima gauti tam tikros naudos. Nors, kaip sakė vienas lietuvių generolas (Plechavičius), „Žmogus be Dievo baimės ir karo mokslo yra kiaulė“, aš siūlyčiau pagalvoti ir panaikinti vieną ministeriją. Pasienio reikalais gali rūpintis Vidaus reikalų ministerija, o mėgėjų uniformuotiems pasivaikščiojimams mums nereikia. /…/ Tokiu būdu sutaupytume vienai ministerijai skiriamas lėšas ir būtume apsaugoti nuo tokių, švelniai tariant, apsirikimų, kokie buvo padaryti praėjusią naktį“.

Balandžio 3 d. Aukščiausioji Taryba pakeitė Vyriausybės įstatymo 25 str. ir iš ministerijų sąrašo nutarė išbraukti žodžius „Krašto apsaugos ministerija“ ir pavesti Ministrų Tarybai prie Vyriausybės įsteigti Krašto apsaugos departamentą. (LR AT ir LR AT Prezidiumo dokumentų rinkinys. T. 1. Vilnius. 1991. P. 103–104).

Lietuvos Respublikos I Vyriausybės sudarymas buvo užbaigtas. Visi Vyriausybės nariai gavo Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Iš paskirtų 17 Lietuvos Respublikos ministrų penki buvo dirbę prieš tai buvusioje LTSR Vyriausybėje, du – vos keletą mėnesių. Apie pusė Vyriausybės narių priklausė Lietuvos komunistų partijai (dviejų iš jų veikla šioje partijoje buvo sustabdyta), po vieną – Lietuvos socialdemokratų ir Krikščionių demokratų partijai. Beveik pusė Vyriausybės narių nepriklausė jokiai partijai.

„Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą Vyriausybė organizuoja krašto apsaugos tarnybas ir prižiūri jų veiklą, vykdo nacionalinio saugumo politiką, vadovauja krašto apsaugai. Šias funkcijas atlikti turėjo Krašto apsaugos ministerija, tačiau nusprendus jos atsisakyti, šios funkcijos atiteko Krašto apsaugos departamentui. Vyriausybės nutarime numatytas svarbiausias Krašto apsaugos departamento uždavinys – formuoti ir įgyvendinti krašto apsaugos koncepciją, sukurti krašto apsaugos sistemą.

Kadangi Lietuvos teritorijoje buvo Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos, jų bazės ir daliniai, Krašto apsaugos departamentas turėjo specifinių šiai problemai skirtų uždavinių. Departamento nuostatuose numatyta, kad departamentas „kontroliuoja produkcijos tiekimą TSRS ginkluotųjų pajėgų dalims, dislokuotoms Lietuvos respublikos teritorijoje; derina TSRS ginkluotųjų pajėgų perdislokavimo, karinių manevrų, vykdomų už karinių bazių ribų, klausimus; rengia deryboms su TSRS ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Lietuvos Respublikos teritorijoje statuso ir kt.“ (LR AT ir Vyriausybės žinios. 1990-06-30 d. Nr. 18. P. 76–477). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 04 24 d.posėdyje Krašto apsaugos departamento generaliniu direktoriumi paskirtas Aukščiausiosios Tarybos deputatas Audrius Butkevičius.        

Autorius yra atsargos pulkininkas lteitenantas Krašto apsaugos sistemos 1990 m. kūrėjas, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Istorija, Kultūra, Skaitiniai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *