Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Vaizdai ir garsai Garsai

G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2017 03 21 06:59
13
0
SHARES
Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su aštuoniolika metų pabrėžtinai lietuvišką, pačiomis nacionalinės dvasios ištakomis dvelkiančią muziką grojančios postfolkloro grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu kalbamės apie lietuvių tautos dvasią per amžius sergstinčius ir kurstančius būtšaknius žmones bei apie vietą, kurioje plaka Lietuvos širdis.

– „Atalyja“ scenoje – jau veik dvi dešimtys metų: tautiniai drabužiai, žalvarinės segės su baltiška simbolika, pabrėžtinai prolietuviška laikysena… Į kurią pusę per visą tą laiką keitėsi publika? Kas jūs jiems regitės šiandien – pagarbos verti tautinės dvasios budintojai ar juokdariai, besikapstantys atgyvenose, dainuojantys tai, kas uoliai besiglobalizuojančioje ES nėra ir negali būti madinga?

– Postfolkloro grupių Lietuvoje vis daugėja, į jų koncertus plūsta vis gausesnės minios žmonių… Ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad didėja tokios muzikos paklausa Lietuvoje, o taip pat ir jaunų žmonių vidinis poreikis tai dainuoti – melodika, archajiškais, kupinais lietuvių mitologijos, puikios poezijos ir išminties liaudies tekstais, gyvenimo būdu, sąmoningu apsisprendimu sugrįžti į nacionalinį kontekstą, prie savųjų šaknų. Istorijos vingiuose vis pasitaiko tokių laikotarpių, kai tauta pasijunta ištroškusi, kai ji žūtbūt privalo atsigerti, idant galėtų žengti toliau. Manau, lietuvių tautai dabar kaip tik ir yra toks laikotarpis. Pabandėme, supratome, kad svetimi šaltiniai mūsų troškulio numalšinti negali, todėl grįžtame prie savojo – amžinojo, vienintelio.

Svarbu ir tai, kad folkloras ne tik saugomas, dainuojamas ne tik kaip autentiškas paveldas, tačiau ir toliau skleidžiasi, vystosi, atranda naujų formų sau gyventi. Šalia tokių festivalių, kaip „Skamba, skamba kankliai“, vis daugiau svorio įgauna ir tokie, kaip „Mėnuo juodaragis“ – vienijantis kuo įvairiausių muzikinių stilių atstovus, neabejingus senajai lietuvių dvasinei tradicijai, nacionalinėms vertybėms. Jame, beje, ne tik dainuojama, taip pat skamba poezija, skaitomos solidžios akademinės paskaitos nacionaline tematika… Esu laimingas matydamas vis gausėjant išsilavinusio jaunimo, kuriam rūpi, kas yra Lietuva ir kaip yra Lietuvoje. Tai žmonės, kurie ir pakeliauja, ir pasaulio pamato, tačiau daro tai nepamiršdami, kas esą. Manau, šis jaunųjų kartų branduolys netruks perimti valstybės vairą į savąsias rankas ir tikiu, kad daug ką pakeis Lietuvoje, o pirmiausia – pačių lietuvių požiūrį į savąją tautą ir savąją valstybę. Beje, gražu pažiūrėt, kaip aistringai jie domisi lietuvių mitologija, senąja protėvių religija, tautosakos lobynais. Estafetė perduota – yra kas nuneš lietuvių liaudies kultūros deglą į ateitį. Ramu ir gera šitai žinoti – žinoti, kad nei Lietuva, nei lietuvybė nepasibaigs drauge su mumis.

– Tiesa, kad kiekvienos tautos tautosakoje glūdi paslėpta kiekvienos konkrečios tautos gyvybingumo matrica, priešnuodžiai nuo nutautėjimo ir formulė to, ką vadiname tautos dvasia?

– Na, jei kalbame konkrečiai apie lietuvius – pirmiausiai ir giliausiai ta matrica glūdi pačioje mūsų kalboje. Taigi viena seniausių, viena poetiškiausių kalbų visuotinai pripažįstama mūsų brangioji lietuvių kalba – patikimiausias laidas, jungiantis mus su protėviais, su anapusybe, įgalinantis su jais bendrauti daug labiau, nei mes patys įstengiame numanyti.

Argi pats nepajutote, kaip poetas, kuriantis lietuviškai, nejučia peržengia kaži kokį metafizinį slenkstį ir ima matyti pasaulį ne asmeninėmis, o lietuvių kalbos akimis? Ir angliškais, ir lietuviškais tekstais dainas kuriantis Marijus Mikutavičius vienoje televizijos laidoje yra pasakęs, kad vos pradėjus dainą rašyti lietuviškai nejučia, netgi prieš autoriaus valią, daina ima ir pakvimpa rugiais.

Tai – labai tikslus pastebėjimas. Daug ką už mus suformuluoja, pasako bei išdainuoja mūsų kalba, kurioje dar gyvena senieji dievai, pašvaiste žaižaruoja mitinės erdvės, pulsuoja burtas, knibždėte knibžda melodinių, ritminių, semantinių, metafizinių paslapčių, kurias paliečiame, kurias sužadiname, kurias ištariame patys jų ne tik nesuprasdami, bet net neįtardami esant.

Mūsų dainyne, kaip medžio rievėse, yra sukaupti visi istoriniai vingiai, emocinės patirtys, pasaulėjauta, į mums pačius, į ateitį nukreiptas moralinis imperatyvas… Esu įsitikinęs – lietuvių liaudies dainos dėl savo archajiškumo yra įgalios ne tik lietuviams kalbėti apie lietuvius, bet taip pat ir pasauliui – apie pasaulį.

Argi ne todėl vis įdėmiau ir išsamiau pasaulyje tiriamos analogų kituose kraštuose neturinčios lietuvių liaudies sutartinės, kurių vertė, mokslininkų teigimu, prilygsta kone Egipto piramidėms?

Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Žilys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

– Lietuva su mumis nepasibaigs… Estafetė perduota… Lietuvių kalba pati vairuoja poetus… Malonu ir gera tokių žodžių klausytis, tačiau to nepaisant – Lietuva tirpsta, o emigruoti, iškeisti gimtąją kalbą į anglų – tampa beveik norma. Tad kurgi stūksos lietuvių liaudies lobynų saugykla, jei Lietuvos žemėje neliks kalbančiųjų lietuviškai?

– Lietuvių kalba tokia saugi nuo išnykimo kaip šiandien niekada dar nebuvo. Valstybinė kalba – lietuvių, teisinė, analitinė, viešųjų erdvių kalba – lietuvių, lietuviškai rašoma literatūra, lietuvių kalba mokomi vaikai mokyklose…

Dėl išvažiuojančiųjų gausos – žinoma, liūdna ir neramu, tačiau visi neišvažiuos. Netgi ne manau, o žinau, kad esama tam tikro procento žmonių – dvasinių Lietuvos paveldėtojų, – kuriems skirta būti čia ir niekur kitur. Tokius žmones šviesaus atminimo Algirdas Patackas vadino būtšakniais. Anot jo, tokių žmonių skaičius visais laikais, esant bet kokioms istorinėms aplinkybėms, yra daugiau mažiau pastovus. Tai – metafiziniai reikalai. Manau, mudu, Rimvydai, kaip tik ir esame iš jų tarpo. Argi esama bent menkiausios galimybės, kad tu arba aš savo noru iš čia išvažiuotume? Ir argi reikėtų klausti – kodėl?

O dėl globalizacijos… Gyvybinga tauta kaip ir gyva kultūra savaime, pačia savo prigimtimi nėra linkusi į globalizaciją, jai yra atspari. Įsivaizduokime kultūrą kaip kulinariją. Šiame globalizacijos amžiuje net ir egzotiškiausių kraštų virtuvės patiekalai (jų ingredientai, ruošimo receptai, technologijos) yra prieinami kiekvienam planetos gyventojui. Tačiau juk ne kiekvienas iš svetur atkeliavęs patiekalas mūsų krašte prigyja, nes ne visi lietuvio skrandžiui ir lietuvio skoniui yra malonūs. Na, o su tais, kurie prigyja, dar linksmiau – jie po truputį modifikuojami, „nuegzotinami“, perkeičiami pagal vietinį skonį, kulinarines tradicijas ir ilgainiui virsta nuo pirminio recepto tiek nutolusiu, kad beveik jau ir nacionaliniu patiekalu. Taip yra ir su muzika, ir su literatūrinėmis tradicijomis… Nes nacionalinės kultūros savąja prigimtimi yra ne kas kita, kaip bet kokios globalizacijos naikintojos.

 
– Naująjį šiuo metu leidybai ruošiamą albumą pavadinote „Dievaitavimai“. Ką tai reiškia? Kad šitai – ritualinės, sakralinės pagoniškos lietuvių giesmės?

– Na, taip – tai tarsi apeiginės vaidilos giesmės, skirtos žmogaus gimimui, mirčiai, aukštosioms jo gyvenimo akimirkoms, giesmės – nelyg bendravimas su senaisiais lietuvių dievais, su senąja kultūra, su liaudies mitais, su gamta, su mūsų pačių protėviais, mums brangiais mirusiaisiais…

Klausiate, ką reiškia „dievaitavimai“, o juk tai ne koks naujadaras – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis veiksmus, pašvęstus Dievui. Žvilgtelėkite į lietuvių kalbos žodyną: „dievaitystė“ tai pagonybė, „dievaitiškiai“ – jos išpažintojai, „dievaitinė“ – šventa, Dievo garbinimui skirta vieta, alkas.

Savąjį albumą pavadinome „Dievaitavimai“ norėdami sujungti, suvienyti skirtingų tikėjimų supriešintus lietuvius. Išvaduoti juos nuo įsisenėjusio, klaidingo, nevisavertiškumo kompleksą skatinančio manymo, kad visos lietuvio vertybės, įskaitant net Dievą, yra „importinės“, iš svetur atneštos mums galingesnių, turtingesnių, išmintingesnių, šventesnių… Tenorime darsyk priminti, kad religija – tai nėra Dievas, o tik būdas jį garbinti, todėl manyti, kad Dievą į Lietuvą atnešė kryžiuočiai ar lenkai, žeminančiai neteisinga – Dievas Lietuvoje buvo, tebėra ir bus, kad garbinome jį taip pat ir nekrikštyti.

Man atrodo, kad pagrindinė mūsų – lietuvių – dvasinės disharmonijos, taip pat ir nevisavertiškumo komplekso, taip pat ir didžiumos moralinio, psichologinio, netgi ekonominio pobūdžio Lietuvos bėdų priežastis yra nuolatinis tam tikros dalies savo praeities ir savo pačių esybės neigimas. Įprastai kitos tautos savo raidos etapus suvokia kaip gulančius vieną po kito, na, o mes savo sąmonėje stengiamės guldyti juos vieną ant kito, idant dabartinis laikotarpis praėjusį užgožtų, paslėptų ir kurtų iliuziją, kad ankstesniojo nė nebuvo.

Paprasčiausias pavyzdys. Štai stūkso Vilniaus senamiestyje, visai šalia Rašytojų sąjungos rūmų, Šv. Jurgio bažnyčia. Visi ją žinome. O ar žinome, kad ji stūkso būtent ant to kalnelio, ant kurio kunigaikštis Gediminas ir susapnavo savąjį Geležinį Vilką? Ar žinome, kad tai – šventas, itin reikšmingas kalnelis, kuriame buvo deginami mirę Lietuvos kunigaikščiai? Negi sunku mums būtų tai garsiai minėti, tuo didžiuotis? Tarsi ne, tačiau to nedarome, nes drovimės, nes vis dar jaučiamės kalti dėl dievžudystės, dėl žalčio užkapojimo. Argi ne todėl „Eglė – žalčių karalienė“ mums vis dar svarbiausia iš visų lietuvių liaudies pasakų?

Vadinasi – ši žaizda mums dar neužgijo. Vadinasi – dar per mažai dievaitauta. Vadinasi – metas nustoti mums piešus save gražesnius, nei esame, ir imti mokytis mylėti bei gerbti save tokius, kokie esame. Pats metas – jei išties norime žengti pirmyn.

Dievaitavimai leliumai:

Susiję straipsniai:

  1. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  2. Juvelyrų kūrinius įkvepia senųjų tautų mitologija
  3. „Suklegose“ nuskambėjęs Dūdmaišininkų susipūtimas (video)
  4. Kviečia A. Brody koncertas sklidinas meilės lietuvių muzikai (video)
  5. T.Vilsonas: identitetai keičiasi – visų tautų, visą laiką
  6. Lapkritį pasirodys nauja „Anties“ plokštelė! (video)
  7. Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku (video)
  8. Sausakimšoje Prezidentūros salėje vyko filmo „Radviliada“ premjera (video)
  9. Klaipėdos etnokultūros centre skambės latviškos dainos, skirtos Latvijos nepriklausomybei (video)
  10. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  11. „Žalvarinis“  pristato gruzinišką dainą (video)
  12. I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video)
  13. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  14. Maestro A.Kulikauskas kviečia švęsti „Purpurinį vakarą“ (video)
  15. Multikultūrinė Lietuva. Kaip joje jaučiasi imigrantai? (video)
  16. Legendinis V. Kernagio albumas atgimsta vinilinėje plokštelėje (video)
  17. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ: dvi rudens lygiadienio šventės! (video)
  18. Vyrų kuopa „Ugniavijas“ pristato albumą „Karo dainos“ (video)
  19. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
  20. „Mėnuo Juodaragis“ šiemet paskleis ramią magiją ir ugningą šėlsmą (video)
  21. Vienoje scenoje susitiks dvi egzotiškos muzikos grupės iš Afrikos ir Sibiro (video)
  22. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  23. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  24. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  25. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  26. Klaipėdiečių laukia triukšmingi tradiciniai šokiai ir postfolkloro grupės „Sen Svaja“ koncertas (video)
  27. Lietuviškos muzikos vakare dainuos 30-mečio jubiliejų švenčianti grupė „Foje“ (video)
  28. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  29.  „Liūdni slibinai“: Lietuvių kalba – tinkamiausias būdas išreikšti žodžiams, kuriuos norime pasakyti (video)
  30. „Bardai LT“ penktajame gimtadienyje gros du draugai, du bardai: A.Giniotis ir G.Storpirštis (video)

Comments 13

  1. Kas buvo "žaltys" says:
    4 m. ago

    Eglės žalčių karalienės mitas reiškia visiškai ką kita, nei bandoma aiškinti .Tai lietuvių tautos išlikimo mitas.Eglė-tai Lietuvos simbolis.Žaltys-tai svetimųjų kultūrų siekis suhibridinti Lietuvos tautą ir panaikinti grynumą.Žalčio pasivertimas žmogumi ir atvirkščiai-reiškia apsimetimą ne tuo, kas iš tikrųjų jis buvo.Broliai lietuviai išnaikino apsimetėlius ateivius.
    “Žalčio” nužudymas, reiškia, kad lietuvių protėviai apgynė tautą nuo maišymosi, svetimos kultūros.Eglė-Lietuva pati išnaikino hibridinio maišymosi pasekmes (Eglė pati pavertė savo vaikus medžiais) .
    Išlikęs žalčio gerbimas ir prijaukinimas galimai reiškė kad lietuviai nusprendė prisijaukinti priešus ir su jais sugyventi, o ne kariauti.Arba-kita versija-svetimieji pasinaudojo jau buvusiu žalčio įvaizdžiu,nes pagal mitą-“žaltys įlindo į marškinius” kad apgauti klasta .Labai svarbus ir gegutės-žynės, įspėjančios apie nelaimę vaidmuo.
    Aldona Jankevičienė

    Atsakyti
    • Karolis says:
      4 m. ago

      kvepia reptiloidų teorija…Na gal ir taip.
      Tiesa tik ta, kad mes dabar jau tikrai nebežinome, ką tuometiniams mūsų bočiams, kai gimė šita pasaka, iš tiesų reiškė žaltys. Taipogi faktas irgi nenuginčyjamas, kad normaliuose santykiuose tarp vyro ir žmonos, nereikia apgaudinėjimo ir klastos. Tarp Eglės ir Žilvino tai buvo neišvengiama, norma…Matome kuom viskas baigėsi. Turiu įtarimą, kad šviesos Dievų pasiuntinys nebūtų naudojęs klastos ir šantažo…”gerumu pamesiu, mušti nereikės, jei tik tavo sesė už manęs tekės”.
      Visgi Eglė žalčių karalienė, o ne atvirkščiai tautos atminty įsirašė, ir manau tas yra gerai.

      Atsakyti
  2. Karolis says:
    4 m. ago

    Stipriai ir pozityviai čia Gediminas…Kad tik jo žodžiai Dievui į ausį.

    Atsakyti
    • Asta says:
      4 m. ago

      Taip, geras straipsnis ir puikus pavadinimas.

      Atsakyti
  3. jurgis says:
    4 m. ago

    Viskuo kaltas globalizmas? bet nurodykite tautą ar valstybę, kuri išlaiko savo tapatumą ir kartu nebūna izoliuota. Vadinasi, tam tikru laipsniu tauta įtraukiama į pasaulio egzistavimą. O ką tai reiškia? reiškia globalinės pažangos įtaką tai tautai arba jos suvienodėjimą su globalinėmis vertybėmis… Ar aš klystu?

    Atsakyti
  4. Vaclovas M. says:
    4 m. ago

    Apie “Eglę žalčių karalienę” taip paprastai kalbėti negalima. Tai juk didysis mitas ar net keli mitų sluoksniai. Gal be kita ko tai ir tragiška nuoroda, kad žmonės patys nukirto ryšius su Gamta, su Žilviu, su Gilvinu, nutraukė ryšius ir prarado daug gyvybingų galių. Todėl ir Eglė nebegrįžo pas savus, todėl teliko “žmoniški” tik medžiai…

    Globalizmą mes suvokiame dažniausiai tik kaip didelę universalinę parduotuvę ar restoraną. Tačiau galima būtų pasinaudoti tuo, kad visos planetos dvasiniai ryšiai tarp tautų padėtų ir visokeriopam dvasiniam atsigavimui. Mes dabar juk surandame pasaulyje ir daug dvasios giminaičių, pvz., suartėjome su indais, Amerikos indėnais, gal net su Azijos kitomis neabromiško pagrindo tautomis. Savo ruožtu lygindami ir gretindami geriau suvokiame ir tuos turtus, kurie slypi mumyse.

    Svarbiausia ir išmintingiausia saugoti ir skleisti savąją esatį, nes tai nepakartojamas požiūris į pasaulį. Kuo daugiau tokių požiūrių, tuo lengviau žmonijai orientuotis Begalybės akivaizdoje. Deja, dabartinė globalizacija kažkuo primena Euroviziją, kur visi bando siekti kažkokio standartinio vidurkio, o ne originalių atradimų ir įžvalgų. “Euroviziškai” elgiasi daugelis, taip gerą siekį — tautoms kalbėtis ir keistis sava patirtimi — paverčia angliakalbiu kratiniu, kuris “rugiais nekvepia”.

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Japonų mokslininkai skelbia, kad indoeuropiečių tautų prokalbė prieš 9 – 10 tūkstančiųmetų buvo (ir tebėra) lietuvių kalba. Kadangi kalbama, kad iš bendros prokalbės į atskiras šakas kalbos (kartu ir tautos) išsiskyrė vos prieš 4 tūkst. metų, tai visi indoeuropiečiaiprieš 5 – 6 tūkst.metų kalbėjo lietuviškai.
    Tokią, tad, gelmę siekia Gedimino mintys, ansamblio “Atalyja” muzika ir dainos. Garbė šiam ir kitiems senąją muziką bei dainas atliekantiems ansambliams, glostantiems mūsų širdis.

    Atsakyti
  6. Vaclovas M. says:
    4 m. ago

    Indoeuropiečiai turi ir kitą vardą — arijai (nuo arti, t.y. žemdirbiai, o ne piemenys). Tad kur tik žemdirbystė prasideda, ten ir lietuvių kalbos pėdsakai. Pvz., žydai savo sūrų ežerą ir dykumą prie jo vadina NEGEVO. Keistai skamba ir japonų svarbiausios deivės Saulės vardas — Amate-rasu. Argi tai ne Matė iš Rasų (t.y. iš vandenų). Japonams ji ši imperatorių pramotė pakyla rytuose iš vandenų ir vakaruose vėl nusileidžia į jūrą.
    Be abejo, “Atalyja” ir Gediminas gilindamiesi į savo šaknis atranda vis gilesnius žmonijos patirties klodus ir dvasios brolijas.

    Atsakyti
  7. Eirimas says:
    4 m. ago

    Minimas albumas „Dievaitavimai“ yra AUTORINIS Gedimino albumas; su grupe „Atalyja“ šis albumas nieko bendra neturi. Todėl grupė „Atalyja“ atsiriboja nuo šios informacijos. Arba žurnalistas kažką supainiojo, arba Gediminas kažką eilinįkart suvėlė…

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      4 m. ago

      “programos “Dievaitavimai” sukūrimas, įrašymas ir leidyba”
      – Veikla kuriai vykdyti skirta VALSTYBĖS stipendija,
      (iš 19 psl. “individualios valstybės stipendijos šioms etninės kultūros ir tautodailės veiklos sritims…”
      LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
      “Sprendimas dėl individualių valstybės stipendijų skyrimo 2017 metais” 2016 m. gruodžio 6 d.)

      Viso stipendijų skirta 98 mėn. veiklai – suma 58800 eurų (na taip, pagal 2014-01-24 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl b ū t i n o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 str. atstatymo sava pirmine būkle – iki antikonstituciniai neteisėtų 2006 m. pakeitimo Seime veikų, – jas pripažinus ŠIA NUTARTIMI – prieštaraujančiomis Konstitucijai: n e t e i s ė t a i Lietuvos Banko į “emisiją” už Litus apkeistų)
      ir nepaisant visų aplinkybių bei prieštaravimų, netgi paliktos 15 punktu teisės skųstis LR administracinių bylų teisenos į s t a t y m o nustatyta t v a r k a …

      Taigi programa (nors žodis ir niekinis – svetimybinė bjaurastis, bet…), t.y. PROGRAMOS “DIEVAITAVIMAI”
      v y k d y m a s Valstybės stipendijos skyrimu pagal LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS sprendimą vyksta.
      Ir kam tam čia dabar “lietuviš… na, ne… litovcininkiškai žudinėtis” ??? Kad paskum gautum – “Mes nežudėme” apdovanyną, dovanyno… nagi nagi pauosk tą, taip tai, tapatų …vanyno dvelksmą, ką pats Eirimi
      dirg-dergt-kart ne-eilinį… taigi taigi – ribas, garbę turėt, jaust ir atsiribot Pačiam , deja deja deja –
      teks ganėtinai kuopiant(is):

      “Geras paukštis savo lizdo neterš
      Žr. blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia”

      Atsakyti
  8. Eirimas says:
    4 m. ago

    Minimas albumas „Dievaitavimai“ yra AUTORINIS Gedimino albumas; su grupe „Atalyja“ šis albumas nieko bendra neturi. Todėl grupė „Atalyja“ atsiriboja nuo šios informacijos. Arba žurnalistas kažką supainiojo, arba Gediminas kažką eilinįkart suvėlė…

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      4 m. ago

      “programos “Dievaitavimai” sukūrimas, įrašymas ir leidyba”
      – Veikla kuriai vykdyti skirta VALSTYBĖS stipendija,
      (iš 19 psl. “individualios valstybės stipendijos šioms etninės kultūros ir tautodailės veiklos sritims…”
      LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
      “Sprendimas dėl individualių valstybės stipendijų skyrimo 2017 metais” 2016 m. gruodžio 6 d.)

      Viso stipendijų skirta 98 mėn. veiklai – suma 58800 eurų
      (na taip, pagal 2014-01-24 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą dėl b ū t i n o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 str. atstatymo sava pirmine būkle – iki antikonstituciniai neteisėtų 2006 m. pakeitimo Seime veikų, – jas pripažinus ŠIA NUTARTIMI – prieštaraujančiomis Konstitucijai: n e t e i s ė t a i Lietuvos Banko į “emisiją” už Litą į b r u k u s) ir nepaisant visų aplinkybių bei prieštaravimų, netgi paliktos 15 punktu teisės skųstis LR administracinių bylų teisenos į s t a t y m o nustatyta t v a r k a …

      Taigi programa (nors žodis ir niekinis – svetimybinė bjaurastis, bet…), t.y. PROGRAMOS “DIEVAITAVIMAI”
      v y k d y m a s Valstybės stipendijos skyrimu pagal LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS sprendimą vyksta.
      Ir kam tam čia dabar “lietuviš… na, ne… litovcininkiškai žudinėtis” ??? Kad paskum gautum – “Mes nežudėme” apdovanyną, dovanyno… nagi nagi pauosk tą, taip tai, tapatų …vanyno dvelksmą, ką pats Eirimi
      dirg-dergt-kart ne-eilinį… taigi taigi – ribas, garbę turėt, jaust ir atsiribot Pačiam , deja deja deja –
      teks ganėtinai kuopiant(is):

      “Geras paukštis savo lizdo neterš
      Žr. blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia”
      http://rimai.dainutekstai.lt/71469/terse-2.htm

      Atsakyti
  9. Žemyna says:
    2 m. ago

    Kokie tikri ir kokie gražūs žodžiai. Ir kaip laiku pasakyti – tik, ar išgirsime?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikui Romualdui Grigui – 85

2021 01 25
Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga

2021 01 22
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

Asmenų be pilietybės Lietuvoje jau mažiau

2021 01 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Socialiniai tinklai: ar gali jie būti naudingi?
Lietuvoje

„Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“

2021 01 27
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

2021 01 27
ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams
Gamta ir žmogus

ŽPV infekcija: vėžį sukelia ne tik moterims, bet ir vyrams

2021 01 27
Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)
Istorija

Prezidentūroje surengta M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija (video)

2021 01 26
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS
Lietuvoje

Lietuvos pilietybę atkurti siekiantys asmenys tai galės atlikti ir diplomatinėse atstovybėse

2021 01 26
Žmonės ir miškas | gyvasmiskas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo

2021 01 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Risuses Jav apie Sudie, svajonių Amerika
  • Tamstai mokytojui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
  • Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje
  • „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“
  • Užimtumo tarnybos apklausa atskleidė darbdavių nuotaikas

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 915; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 840; komentarų: 27
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 777; komentarų: 6
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 583; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

by Kristina Aleknaitė
2021 01 27
0
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

Nors lituanistiniam švietimui užsienyje skiriama nemažai dėmesio, statistiniai duomenys rodo, kad tik 5–6 proc. lietuvių vaikų išeivijoje sistemingai mokosi lietuvių...

Skaityti toliau

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 26
11
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių...

Skaityti toliau

Akademikui Romualdui Grigui – 85

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 25
2
Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pačiame Pusiaužiemyje, sausio 25 d., sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos Romuvos garbės...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Risuses Jav apie Sudie, svajonių Amerika
  • Tamstai mokytojui apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Žemyna apie Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti
  • Pajūrietis apie Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Beatričė Leanza | Asmeninė nuotr.

Dizaino ekspertė apie Kauną: Jis vertas tapti Europos kultūros sostine

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai