Lapkričio 16 d. 16 val., kaip jau įprasta, Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Latvijos nepriklausomybės paskelbimo 95-osios metinės bus pasitiktos pasineriant į neišsenkantį brolių latvių kultūros šaltinį – unikalaus grožio liaudies dainas.
Vakare dalyvaus: folkloro grupė „Saucējas“ (vad. Iveta Tāle) iš Rygos, Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Martiņšas Virsis.
„Saucējas“ lietuviškai būtų „šaukėjos“ – tėvynėje ir toli už jos gerai žinoma latvių dainininkių grupė. Kelios skardžiabalsės, padedamos folkloro pasaulyje pažįstamo didelio lietuvių draugo Ilmaro Mežo, suteiks galimybę klaipėdiečiams gėrėtis gyvai atliekamomis įvairių Latvijos regionų liaudies dainomis ir įspūdingais tautiniais rūbais. Repertuare burdoninis dainavimas kaitaliojasi su kitais tradiciniais atlikimo būdais.
Ansamblis „Saucējas“ mylimas ne tik dėl puikių balsų, bet ir dėl itin atsakingo požiūrio į repertuarą, autentiškų tradicijų puoselėjimą. Moterys pačios kantriai ir tikslingai mokėsi tiesiai iš geriausių savo krašto pateikėjų, dailino ir puoselėjo balsus, gilinosi, ką, kada ir kaip tauta dainuoja. Tai netruko atnešti laukiamų vaisių – klausytojai ir Latvijoje, kur dainavimo tradicija yra pavydėtino stiprumo, ir užsienyje įvertino „šaukėjų“ pastangas.Visai neseniai jos sudrebino prancūzų širdis, po prestižinio festivalio buvo pakviestos įrašui tarp unikaliausių pasaulio autentiško folkloro atlikėjų. Dainavimas, kuriame „trinasi balsai“, pasak muzikos žinovų, skirtas tikriems muzikos žinovams.
Renginį ves folkloristė Iveta Tāle kartu su nepailstančia šių vakarų rengėja prof. dr. Dalia Kiseliūnaite. Už dviejų giminiškų baltų tautų puoselėjimą profesorė yra apdovanota Latvijos Respublikos Pripažinimo Kryžiaus ordinu (2011 m.), Baltijos Asamblėjos medaliu (2012 m.).
„Kviečiame į latvišką šventę su tradicinėmis, bet mums dar mažai pažįstamomis dainomis. Ypač laukiami svečiai – mūsų krašto ir jame viešintys latviai, jų šeimų nariai, Latvijos kultūros gerbėjai ir puoselėtojai, visi, kuriems brangi mūsų baltiška vienybė ir kurie širdingai linki „braliukams“ viso geriausio“, — kviečia Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė.
Skamba „Prūjom jōīt“:
Kažkaip keista kad Lietuvoje gyvenantys kuršiai švenčia Latvijos nepriklausomybės dieną. Tai kada kuršiai švęs savo Kuršo nepriklausomybės dieną? Ir taip tyliai yra slopinama tautinė kuršių atmintis. lyvis
Pritariu lyviui, bet tie lietuviai, ar jie tolerantiški kitų atžvilgiu ar kokie tai pastovūs parsidavėliai (na nekalbant apie tai, kai buvo pavergti) o šiaip koks čia skirtumas, visi beveik vienodi ar tie latviai ar lietuviai vistiek vadinami aisčiai baltai. Kas buvo pražuvo, nebebus, bet prisiminti ir paminėti reikia savo ir teisingai neiškraipant.
O dainos kai paklausiau Prūjom jooit, fui, baisi…. Ar taip baisiai ir anksčiau dainavo? kažkaip netikiu, negaliu patikėti, turėjo gi būti gražios ir normalios dainos. kas beįrodys, faktų turbūt neliko (technologijų nebuvo) o ar kur yra parašyta natos ir pan. kaip ten kas būdavo? ir kas tokių klausysis ir ką toks “karvių baubenimas” sudomins? nemanau, kad čia bent viena jauna mergaitė ar vaikinukas žiūrės ar klausys… Turėjo būti senos dainos gražiai dainuojamos, tikrai ne šitaip.