Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.
„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė toliau kalbasi apie XVIII a. Šį kartą pokalbio tema – Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai, ir visų pirma pirmasis padalijimas 1772 m.
Kaip atsitiko, kad kaimyninės valstybės – Rusija, Prūsija ir Habsburgų valstybė galėjo pradėti tiesiog dalintis Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritoriją? Ar tai reiškia, kad ši valstybė buvo nusilpusi, apimta anarchijos ir „pati kalta“ dėl savo nelaimių? O gal tai – ją pasidalinusių valstybių propaganda? Kuri iš šių valstybių buvo labiausiai suinteresuota padalijimais ir buvo jų iniciatorė? Ar galėjo Abiejų Tautų Respublika toliau gyvuoti kaip Rusijos protektoratas, išsaugodama formalius valstybės požymius? Kaip ir kodėl buvo įteisinami ir pagrindžiami pirmojo padalijimo rezultatai?
Pokalbio metu artėjame prie Lietuvos valstybės žlugimo momento, kurį aptarsime kitoje „Aktualiosios istorijos“ laidoje.
Reklama
Susiję straipsniai:
- „Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video)
- „Aktualioji istorija“: Ketverių metų seimas ir Gegužės 3-osios Konstitucija (video)
- „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
- „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
- Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją
- Smulkiųjų kunigaikščių epocha (video)
- G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
- Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai
- P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (IV)
- T. Baranauskas. Kai pralaimėjimas virsta „pergale“: Lietuva skina istorinės atminties politikos nebuvimo vaisius
- Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I)
- A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus?
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (V)
- Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
- Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
- Č. Iškauskas. Dvigalvis erelis virš Lietuvos valstybės
- A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III)
- Valstybės diena Asvejos regioniniame parke
- Skambant M. K. Oginskio polonezams vyks knygos apie garsųjį LDK pilietį sutiktuvės
- Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?
- Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
- T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
- A. Patackas. Kai istorikas tampa kamerdineriu (atsakymas A.Bumblauskui)
- Kviečia paroda „Žemaičių vyskupijos istorija“, skirta Žemaičių Krikšto 600 metų sukakčiai paminėti
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
- A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika
- Kobylkoje bus atidengta atminimo lenta LDK kariams ir sukilėliams
Tai gerai padarė, kad pasidalino. Lenkai jau Lietuvos vardą gegužęs 3 sios konstitucija buvo ištrynę iš istorijos. Užmirštas faktas,- po pasidalijimo carienė įkūrė mokyklas, kuriose lietuviai buvo mokomi lietuviškai – t.y. atlietuvinami. ( dabar šis faktas skamba ne į polinę šios dienos temą). Deja tai truko tik 30 metų iki sukilimo, po kurio lazda buvo stipriai perlenkta rusinimo kryptimi. Bet būtent tie, kurie per šiuos 30 metų išmoko rašyti ir skaityti lietuviškai ir jų palikuonys, vėliau sukėlė tautinį sąjūdį ir atkūrė Lietuvą. Jeigu nebūtų Lietuvos provincija, padalijimų būdu, atplėšta nuo Lenkijos, šiandien mes, mūsų valstybė, tauta ir kalba bebūtume minimi tik istorijos analuose. Kaip prūsai.
Dabar jau nereikšminga (“neaktualu”: tiems kur lietuviškai – po 1792-95 m. atsibudę – mokintis ir kalbėt pradės jau),
nes ta žiaurioji būtinybė Liubline 1569 m. – susiliejimas Lietuvos, įliejant ženkliai plotu menkesnę Lenkiją – pasiteisino.
Garbingai.
Ir visai visai mūsų centro, t.y. vidurio Europos aplinkai išliekant (Vieną išvadavome, ir kaip visada… išvaduotieji
atlėkę “krimstelt” grobiu pa-verstos, -nuverstos ar nuvirtusios abiejų Tautų valstybės plotelio) – ją apgynus nuo
įsiveržėlių ordų. Tiek žinių; su ta pat žinia, kad ABIEJŲ Valstybių ribos (sienos), jau išsprūdus iš 1795 m. galo
(Valstybių) padarinių 1918 m. s u d ė t i n g a i tebelikusios niekuo nepakeistos, – Unijos sąlygos neperžiūrėtos, nenuimtos, ir pirmuoju bandymu į jų kaitą išjudėt (sutartimi griežto ginkluoto susidūrimo aplinkoje Suvalkuose)
n e i š j u d ė t a dėl…
Va čia tai klausimas.
Ir vien būsimoje Taikos konferencijoje, kurią tokie nevykėlių nevykėliai: bailų bailiausių “pilietinių” pasaulio bendrijos
i š s i v y s č i u s i ų (ar apie vystyklus tai, ar ne?) valstybių vadovų parašų į p a r e i g o j i m o 1945 m. Potsdame
nebevykdančių šalių gyventojai (per šiandien paskirtuosius vadovus D.Trump&T.May), vis vien surengs kažkada, ir
…bus sprendžiami galimi pakeitimai tų tarpusavio ribų tarpe Lietuvos ir įlietos unija Lenkijos 1569 m. Paprasta.
O kas buvo… kaip sako pražuvo
…išskyrus pagrečiui šio įsiskolinimo j ų “settlement of 1945”, vyksiančio Holodomor vykdytojų Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldavijos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Tadžikijos, Uzbekijos, Kirgizijos, Turkmėnijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Karelijos-Suomijos su Lenkijos atstovais prasidėsiančio teismo.
kai nuo žemės paviršiaus nušluota vykdytojų-istrebitelių veiksmais (po prikazu!, įsakius…kam?!) anuomet gyvenusi
visos Lietuvos, Latvijos, Estijos su Suomija Pasaulio gyventojų dalis.
Jei netiesiogiai, – gal tai ir pats visų žiaudriausias Chotino ir Vienos mūsų bendrų pergalių p a d a r i n y s, – netiesioginis, bet į v y k u s i ų žudymų, masiškiausių ir jokia mąstysena Žemėje neaprėpiamų, bet t e i s t i n ų !!.
Lietuvos ir Lenkijos valstybė žlugo ne dėl to. kad buvo demokratiškiausia Europoje, o dėl to, kad atsirado 3 labai galingos valstybės, kurios susitariusios ją suvalgė ir sajungininkė Prancūzija ir (kitos valstybės) negalėjo ateit į pagalbą. Ačiū, Dievui, , kad 1569 metais Lietuva sudarė uniją su Lenkija, nes jau 16 amžiuje Lietuvą būtų suvalgęs mūsų mylimo valdovo Vytautėlio didžiojo proproanūkis Jonas Žiaurusis( jis jau ketino užimti Vilnių) ir Stalino saulę turėtume jau 16 amžiuje. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien mūsų nebūtų. O dėl to mūsų bajorijos nutautėjimo, tai galiu pasakyti tiek, kad jų niekas nevertė kalbėti lenkiškai – jie patys pasirinko lenkų kalbą. Lenkija neturėjo tokios galios priversti lietuvius kalbėti lenkiškai.
Nereikia slėpti, jog slenkančios rusifikacijos ir žlungančios žečpospolitinės negandos politinių veiksmų sandūroje atsivėrė tautos savitumo atgimimo idėjų kelias. Pradžia nuo Dionizo Poškaus lietuviško žodžio iki vyskupo Masalskio pakorimo Varšuvoje pagal T.Kosciuškos įsakymą ir neparuošto sukilimo išprovokavimo.
Nei vienos valstybės istorijoje nėra naudojamas “PASIDALINIMAS”, KAI VALSTYBĖ OKUPUOJAMA, išskyrus Lietuvos istorikų kliedesius.Būtina skubiai ištaisyti šią istorikų klaidą .Išnagrinėti ir pasklebti , kokie karo veiksmai tuo metu buvo vykdomi prieš Lietuvos ir Lenkijos valstybes ir labai aiškiai pasakyti, kad tai-buvo-okupacija
Istorikai turėtų išsiaiškinti ir atėjus laikui paskelbti labai svarbių istorinį faktą: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip valstybė nebuvo panaikinta , nei sudarant “uniją”, nei “pasidalinant” .Taigi-LDK kaip juridiškai egzistuojantis valstybės darinys De-jure gali būti atstatytas (kai ateis laikas)
Kazkaip ner kantrybes klausyti “zecpospolita”cia visai nekalta…kiek atsimenu technikume konspektavom -viduj tarpusavy feodalai kariavo,ant istatymu veto,arba apstatymo teises…”stipriausi”europineje demokratijoje…Armijos nerasta…teritorija “prochodnoj dvor” kaip ir mūs TV kanalai