Minaičiuose bus minimos 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (0)

kam.lt nuotr.

Kam.lt nuotr.

Vasario 15 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 99-ųjų metinių išvakarėse Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime bus minimos 68-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

„XX amžiuje Lietuvai teko patirti nepaprastai skaudžių išmėginimų. Išžudyta, ištremta, priverstinėje emigracijoje atsidūrė šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių. Vien partizanų žuvo daugiau nei 20 000. Todėl Minaičiai mums yra ypatinga vieta. Čia 1949 metų vasario 16-ają Lietuvos partizanai priėmė deklaraciją, kurioje kalbama apie laisvą, demokratinę Lietuvą, o netrukus, balandžio 4-ąją Vašingtono sutartimi gimė NATO organizacija. Partizanų deklaracijoje minima Atlanto Chartija, kreipimasis pagalbos į demokratinį pasaulį. Išsakytos mintys labai artimos tai dvasiai, kuri atsispindi NATO steigiamojoje sutartyje“, – sako minėjime dalyvausiantis krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

Renginys prasidės 12 val. Minaičių kaime, Radviliškio raj. Grinkiškio sen. Miknių-Pėtrėčių sodyboje.

Minėjime taip pat dalyvaus Seimo narys Juozas Olekas, Šiaulių įgulos vadas pulkininkas Marius Matulaitis, Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir kiti svečiai.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliks pergalės salves Lietuvos valstybei ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimui. Taip pat bus padėtos gėlės prie paminklo partizanams, gros Karinių oro pajėgų orkestras, bus nešamos partizanų vėliavos, uždegamas „Vienybės laužas“. Planuojamas ir Lietuvos karinių oro pajėgų orlaivio skrydis. Vyks šaulių organizuojamos šaudymo varžybos, dainuos folkloro ansamblis „Čiūto“. Susirinkusieji galės apžiūrėti partizanų bunkerį, pasivaišinti kariškomis vaišėmis.

Partizanų bunkerio, sodybos klėties ir paminklo statymo darbai Minaičiuose buvo pradėti 2010 m. pavasarį, o baigti – rudenį. Memorialo įkūrimo iniciatoriai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS). Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusių partizanų – Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties – vardai. Klėtyje įrengtas autentiškas, stiklu dengtas, partizanų bunkeris, kurį lankytojai gali apžiūrėti iš viršaus.

1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime (Radviliškio r.) buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Ištrauka iš Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos:

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esančias vieningos vadovybės vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, būtent:

a/ Pietų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Dainavos ir Tauro apygardas,

b/ Rytų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Algimanto, Didžiosios Kovos,

Vyčio ir Vytauto apygardas,

c/ Vakarų Lietuvos Sritį, savo sudėtyje turinčią Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas, tai yra, reikšdama lietuvių tautos valią, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo komiteto nutarimuose ir Deklaracijoje paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais Prezidiumo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Karo Tarybos jungtiniame posėdyje, skelbia:

1. LLKS Taryba, remdamasi Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo ir Karo Tarybos jungtinio posėdžio nutarimais, okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo būstinė yra Lietuvoje.

3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.

4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai.

5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę.

6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, įstatymų leidžiamąją galią turi Laikinoji Tautos Taryba.

Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.

Ir paskutinis punktas Deklaracijos pabaigoje: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Keturiose Laisvėse, 12-oje Prezidento Trumeno Punktų, Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti…

Okupuotoji Lietuva, 1949 m. vasario 16 d.

Šis dokumentas kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo organizaciją. Tikslui pasiekti penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso partizaninio karo metu žuvo 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *