Šiandien yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo nario kpt. Broniaus Liesio-Nakties 90-osios gimimo metinės.
Bronius Liesys gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) mokytojų Broniaus Liesio ir Marijos Juodikaitės-Liesienės šeimoje.
Tarpukariu Bronius Liesys Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tapo Lietuvos Laisvės Armijos nariu. 1944 m. mokėsi partizaninio karo taktikos Vokietijos žvalgybos (Abvero) mokykloje.
1945 m. Bronius Liesys tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu, dirbo šios apygardos štabe.
1948 m. vasarą Bronius Liesys-Naktis pradėjo eiti Prisikėlimo apygardos štabo viršininko pareigas ir atstovaudamas šiai apygardai 1949 m. vasario mėn. dalyvavo LLKS Steigiamajame suvažiavime Minaičių k. (Radviliškio r.). Buvo LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas, aktyviai prisidėjo rengiant 1949 m. vasario 16-osios partizanų Deklaraciją, buvo jos signataras.
1949 m. rugpjūčio 13 d. eidamas 24-uosius gyvenimo metus Bronius Liesys-Naktis žuvo kautynėse su NKVD kariais Užpelkių miške (Radviliškio apskr.)
1950 m. lapkričio 23 d. LLKS Tarybos prezidiumo sprendimu Bronius Liesys-Naktis apdovanotas I ir II laipsnio Laisvės kovos kryžiais (po mirties). 1998 m. gegužės 19 d. Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties).
1999 sausio 12 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos priimtą Deklaraciją pripažino Lietuvos valstybės teisės aktu. 2010 m. gruodžio 2 d. Seimas suteikė signataro statusą B. Liesiui-Nakčiai ir kitiems Lietuvos partizanų vadams, pasirašiusiems 1949 m. vasario 16-osios Deklaraciją.
Partizaniniame kare Bronius Liesys-Naktis kovojo ne tik ginklu, bet ir plunksna – redagavo partizanų pogrindinį laikraštį „Prisikėlimo ugnis“, jo tekstai buvo spausdinami ir kituose partizanų leidiniuose, Ėglio slapyvardžiu rašė eilėraščius. Kaip amžinas testamentas ir įpareigojimas puoselėti laisvę mums liko Broniaus Liesio-Nakties poezijos eilutės „Kovos Broliui“:
Tad tęskime kovą suglaudę gretas
Prieš smurtą ir šlykščią apgaulę.
Be baimės pirmyn, jei ir žūsim katras, –
Kitiems patekės laisvės saulė.
Autorė yra Seimo Žmogaus teisių komiteto narė, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos narė
![Skundas dėl masinio Raudonosios armijos kariškių plėšikavimo. [1944–1945 m.]. Originalas | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.](https://s3.eu-central-1.wasabisys.com/alkas/alkas.lt/1/2023/02/download-32-120x86.jpg)
Mano Mamyte, taip pat jurbarkiete, pasakojo labai daug idomiu dalyku apie sia seima. Nes ji buvo geriausia Danutes Liesytes drauge. Nakvojo pas juos net ta nakti, kai juos isveze i Sibira. Prisimenu is mamos pasakojimo kiekviena tos dienos detale. Bronislavo tevas – Jurbarko gimnazijos direktorius Bronius -buvo nepaprastai dvasingas zmogus, selpes varguolius, tame tarpe ir naslaite – mano Mamyte. Duok Dieve siai seimai Dangaus karalyste!