Krašto apsaugos ministerija po minėjimo atšaukė „pergalę“

Šiandien Vilniuje, prie Žaliojo tilto, įvyko pirmas ir, regis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės „pergalės“ prieš žymiai gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas paminėjimas. Renginio iniciatyva kilo iš visuomenininkų – iniciatyvinės grupės minėjimą surengti prie Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių vystyti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos, tačiau renginį anonsavo Krašto apsaugos ministerija, o organizuoti padėjo Lietuvos kariuomenė. KAM pranešime, kurį po visus portalus išplatino naujienų agentūra BNS, minimas įvykis buvo pristatomas būtent kaip pergalė.

Toks 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio skaudaus įvykio – Vilniaus praradimo ir Lietuvos kariuomenės pasitraukimo įvertinimas susilaukė nemažai kritikos – pirmasis apie šį istorinį kuriozą prabilo Alkas.lt, o dienos bėgyje jis buvo komentuojamas ir socialiniuose tinkluose, kur žinomi žmonės nevengė ir aštresnių pasisakymų.

„Regis, užslinkusi kaitra suminkštino ne tik urapatriotų, bet ir krašto apsaugos ministro Olekos galvelę. Atsipeikėkite, ponai. Kokio velnio siųsti kariuomenę minėti klaikiausio LDK istorijoje pralaimėjimo?“ – piktinosi žurnalistas Rimvydas Valatka. „Matosi, kad nelaukti rugpjūčio karščiai smarkiai trenkė į galvą Krašto apsaugos ministerijai, tad ji nutarė iškilmingai paminėti 1655-ųjų vasarą Lietuvą ištikusią katastrofą,“ – jam antrino kitas žurnalistas Audrius Bačiulis, pridurdamas: „Tad, iš esmės, KAM „istorinės politikos strategai“ siūlo atšvęsti Lietuvos atidavimą Maskvai. Na, ką darysi, durni kariškiai ir biurokratai ten sėdi – bet kodėl VU Istorijos fakultetas ir Lietuvos Istorijos institutas tyli?“ Žurnalistas Tomas Čyvas irgi negailėjo kandžių žodžių krašto apsaugos ministrui: „Ar Jūs, o gal kas iš jūsų komandos norite tiesiog įsisavinti pinigus fiktyvios šventės iškilmėms? Gal Jūs arba jūsų komanda mėgina tyčia sukurti situaciją, kurioje Lietuvos Respublika atrodytų neįtikėtinai kvailai?“ Tuo tarpu viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius savo kritiką išsakė kiek švelniau: „Istorinius faktus būtina interpretuoti sau naudinga linkme (ir tą daryti reikia nuolatos), bet šįkart išties perlenkta.“

Ironišką reportažą iš „pergalės“ minėjimo, pasitelkdami istorikų komentarus, parengė TV3 žinių žurnalistai.

Į dienos pabaigą KAM tinklalapyje pranešimas apie minėjimą buvo iš esmės perredaguotas. „Pergalės“ minėjimą pakeitė „kautynių su maskvėnais sukaktis“. Pranešimo komentaruose Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas pateikė naują Lietuvos kariuomenės dalyvavimo minėjime interpretaciją: „Rugpjūčio 7 d. Lietuvos kariai dalyvavo Vilniuje vykusiame Lietuvos ir maskvėnų kariuomenių kautynių 360-ųjų metinių minėjime, kuriame buvo pagerbti Lietuvos kariai, kovęsi ir žuvę už mūsų valstybę. Šiuo renginiu taip pat paminėta data, kai visos tragedijos fone Lietuvos kariuomenei, net ir esant didelei priešo persvarai, pavyko atlikti stabdomųjų veiksmų operaciją prieš maskvėnų kariuomenę.“

„Tuo pačiu patiksliname, kad ankstesniame pranešime apie renginį pavartotas žodis „pergalė“ bendrame to meto kovų kontekste neatspindi tikrosios tuometinės situacijos,“ – pridūrė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento darbuotojai.