Jaunoji karta Radviliškio rajone puoselėja partizanų palikimą

Radviliškio rajone, Balandiškio kaime yra sodyba labai svarbi pokario pasipriešinimo istorijoje. 1949-aisiais metais vasario 2-ją dieną Lietuvos partizanų vadai, atstovaujantys visoms tuo metu Lietuvoje veikusioms partizanų apygardoms, susirinko Šiaurės Lietuvoje – Radviliškio rajone, Balandiškio kaime, Stepono Sajaus sodyboje, į savo suvažiavimą. Belangėje šios sodybos namo kamarėlėje partizanų vadai diskutavo, rengė dokumentus, sprendė valstybinius klausimus.

Prasidėjus tose apylinkėse NKVD kariuomenės siautėjimui ir kilus įtarimams, kad suvažiavimui gali grėsti pavojus, vasario 10-ąją tęsti suvažiavimo darbo buvo persikelta į Minaičių kaimą, į Stanislovo Mikniaus sodyboje esantį Prisikėlimo apygardos vado L. Grigonio-Užpalio bunkerį, kuriame vasario 16-ąją Tarybos posėdyje buvo priimta Sąjūdžio tarybos Deklaracija. Joje buvo išdėstytos pagrindinės Sąjūdžio politinės programos nuostatos, nusakyta lietuvių tautos kovos esmė ir būsimosios demokratinės valstybės kūrimo modelis.

Deklaraciją pasirašė aštuoni signatarai: JONAS ŽEMAITIS-VYTAUTAS, ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS, JUOZAS ŠIBAILA-MERAINIS, LEONAS GRIGONIS-UŽPALIS, ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS, VYTAUTAS GUŽAS-KARDAS, BRONIUS LIESYS-NAKTIS, PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA. Nė vienas jų nesulaukė laisvos Lietuvos. Pusė iš jų žuvo tais pačiais metais.

Sodybai Mėnaičiuose pasisekė labiau, ten gyvena senieji šeimininkai. Stanislovo Sajaus sodybai Balandiškio kaime likimas buvo nepalankus – sodyba, likusi be nuolat
gyvenančių šeimininkų, yra ties visiško sunykimo riba.

Stovyklos rengėjas Salvijus Kulevičius šiemet sukvietė būrį studentų, su kuriais Stanislovo Sajaus sodyboje ieškojo išlikusių istorijos trupinių.

„Traukiame vinutes, įvairius geležinius, keraminius dirbinius, laikraščių skiautes. Vienintelis datuotas laikraštis buvo 1927 metų“, – pasakojo studentė Kunigunda, kurią cituoja LRT televizijos naujienų tarnyba.

„Ieškome Sajų gyvenimą liudijančių ženklų. Esame paėmę įdomesnių eksponatų pavyzdžius, pavyzdžiui, batus, išpjaustytus odos gabaliukus, peiliuką“, – radinius vardijo studentė Aistė.

„Dar 2012 metų pradžioje buvo dvi nuomonės, koks likimas laukia šios sodybos. Vienas sprendimas buvo, kad sodyba yra avarinės būklės ir ją dėl saugumo reikia nugriauti, tik pažymėti keliais ženkliukais ar monumentais jos vietą, tačiau visuomenė su tuo nelabai sutiko, atsirado aktyvių vilniečių, šiauliečių, klaipėdiečių, kurie padarė įtaką ir valdžia priėmė kitokį sprendimą – sodyba bus atkurta“, – aiškino stovyklos rengėjas Salvijus Kulevičius.

Kyla idėjų sujungti Stanislovo Sajaus sodybą su Minaičiuose esančia. Jos yra netoliese, todėl verta pasvarstyti apie bendra projektą, sukurti turistinį maršrutą pėsčiomis ar dviračiu.

Nutarimas išsaugoti partizanų rėmėjų Sajų sodybą priimtas šiemet pavasarį. Po to jokių konkrečių  veiksmų nesiimta, kad ji nesunyktų. Gal pagaliau jaunosios kartos dėka bus išsaugota neįkainojama istorinė vieta.