Sausio 26 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, Vilniuje) atidaryta paroda „Lietuvos tautodailininkų sąjungai – 50“.

Paroda pažymi tautodailininkų bendrijos jubiliejų, parodo aktyvią veiklą puoselėjant liaudies meną, saugant tautinės kultūros savitumą.

Pradžią Lietuvos tautodailininkų sąjungai davė 1966 metų kovo 1 dieną įkurta Liaudies meno draugija, kuri 1990 metais buvo pavadinta dabartiniu pavadinimu (sutrumpintai – LTS). Ji buria kūrybiškus, sumanius, dažnai ne vienu talentu apdovanoti žmones, kuriuos skatina kurti, domėtis tautos meniniu palikimu, gilintis į tradicijas ir ieškoti naujų išraiškos būdų, organizuoja parodas, leidžia knygas, katalogus.

Regioniniuose Vilniaus, Kauno, Dzūkijos, Žemaitijos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio skyriuose šiuo metu yra per 2 tūkstančius liaudies meistrų. Daugumai suteiktas meno kūrėjo statusas, tautinio paveldo ženklu pažymėti jų darbai eksponuojami parodose Lietuvoje ir užsienyje; iš jų patirties ir amato meistrystės mokosi kūrybinį kelią pradedantys jaunieji tautodailininkai.

Ši jubiliejinė paroda yra tarsi ataskaita, padedanti įvardyti kūrybos kryptis ir požymius, apžvelgti autorius ir žanrus. Eksponuojami kūriniai, kuriuos ekspertų komisijos atrinko regioninėse parodose. Šalia – keliolika iš LTS parodinio fondo paimtų kūrinių, kurie primena buvusius talentingus kūrėjus – Stanislovą Riaubą, Moniką Bičiūnienę, Joną Ignotą, Ipolitą Užkurnį, Juozą Lukauską, Alfonsą Skiesgilą, Povilą Papšį, Zigmą Janušaitį ar Valdį Listopadskį…

Parodoje eksponuojami vaizduojamosios, taikomosios ir paprotinės dailės kūriniai.
Didelė dalis kūrinių atspindi vaizduojamąją dailę – tapybą, skulptūrą, grafiką. Tapybos darbai žavi temų įvairove, spalvų deriniais, kompozicija. Vyrauja peizažo žanras, kuriame perteikiamas Lietuvos gamtos grožis įvairiais metų laikais. Mėgiami tradicinio kaimo vaizdai, kasdienio gyvenimo ir kalendorinių švenčių scenas papildo istorine ar mitologine tema nutapyti paveikslai, natiurmortai.

Skulptūroje pastebima pusiausvyra tarp sakralinio ir pasaulietinio turinio. Įvairėja religinių skulptūrų siužetai, atsiranda savitų interpretacijų. Vyrauja apvalioji skulptūra, eksponuojami ir keli bareljefinės drožybos pavyzdžiai. Kartu su medžio skulptūromis eksponuojami ir akmens plastikos kūriniai.

Liaudiškas kalvystės tradicijas atspindi geležiniai kryžiai, iki šiol išlikę neatskiriama medinių liaudies paminklų dalimi. Medžio raižiniai ir keletas linoraižinių religine ir pasaulietine tematika atstovauja liaudies grafikai. Juose plonu, lengvu linijiniu piešiniu sukurti mitologiniai vaizdiniai, gyvybės medis, dangaus šviesulių simboliai. Kartu eksponuojami ir kūrybos charakteriu raižiniams artimi popieriaus karpiniai. Juose dominuoja liaudies dainų, gamtos, kalendorinių švenčių motyvai.

Taikomosios dailės kūriniai sukurti iš tradicinių medžiagų – medžio, lino, vilnos, molio, geležies, gintaro, odos. medžio dirbiniai. Dauguma jų kūrybiškai pritaikyti šiandieniniam vartotojui. Rankšluostinės, dėžutės, prieverpstės tradicinių formų, puoštos tradicinėmis technikomis ir ornamentais.

Keramikų dirbiniai rodo meistrų sugebėjimą ne tik kūrybiškai perimti tradicines formas, ornamentiką, bet ir suteikti kūriniams savitą originalų braižą. Nemažai tekstilės dirbinių – juostų, mezginių, siuvinėtų rankdarbių. Šalia raštuotų kojinių, pirštinių, kepurėlių nemažai vėl pamėgtų riešinių ir delmonų. Yra ir tautinių drabužių, kuriuos papildo gintaro ir žalvario papuošalai. Yra ir taikomojo pobūdžio karpinių – užuolaidėlių, lentynų papuošalų.

Paprotinei dailei parodoje atstovauja kalendorinių, šeimos ir gamtos virsmo švenčių simboliai – kaukės, margučiai, šiaudų dirbiniai. Iš šiaudų tradiciškai suverti ir paukščiais, dangaus šviesuliais papuošti sodai yra vieni iš gražiausių puošmenų tradicinėje lietuvių kultūroje. Iš šiaudų, sausų žolių surištos skulptūros rodo tautodailininkų išradingumą ieškant naujų formų.

Paroda veiks iki 2017 metų kovo 20 dienos.