Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje, apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.
Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios demorkatijos atžvilgiu, tačiau pateiksiu keletą pavyzdžių, kodėl D. Trampo priešininkai – liberalizmo sekėjai, neturėtų norėti rinkimų sistemos pakeitimo, jog rinkimus laimėtų tas kanddiatas ar politinės jėgos, kurios surenka daugiau pileičių balsų.
2015 m. Prancūzijoje įvykę regioniniai (departmental elections) rinkimai šimte šalies regionų parodė vieną didžiausių neatitiktį tarp balsavusių rinkėjų už tam tikrą partiją skaičiaus ir tos politinės jėgos laimėto bendro mandatų skaičiaus. Prancūzijoje rinkimai vyko dviem ratais – abejuose dalyvavo daugiau kaip po 20 mln. rinkėjų. Daugiausiai rinkėjų palaikymo – daugiau kaip 5 mln. balsų pirmajame ir daugiau kaip 4 mln. (atitinkamai 25 ir 22%) antrajame ture surinko griežtai prieš imigraciją, šalies islamizaciją, už stipresnį šalies suverenitetą Europos Sąjungoje pasisakantis, Marine Le Pen atstovaujamas, Nacionalinis frontas. Nepaisant didelio visuomenės palaikymo ši politinė partija iškovojo 62 mandatus šimte šalies apygardų. Palyginimui, tiek pirmajame, tiek antrajame ture šiek tiek virš 60 tūkst. rinkėjų (0,3% elektorato) balsų surinkusi Radikalioji kairės partija gavo 63-is mandatus. Taigi, nors Nacionalinis Frontas surinko 80 kartų daugiau piliečių balsų šalies mastu – mandatų gavo netgi mažiau! 2 kart mažiau rinkėjų balsų sulaukusi Socialistų partija gavo 954 mandatus – 9 kartus daugiau nei Nacionalinis Frontas. Taigi, kas lėmė tokį neproporcingą mandatų pasiskirstymą? Atsakymas paprastas – rinkimų sustema. Į antrą turą išėjus daugybei Nacionalinio fronto kandidatų, ten jiems teko susidurti su susivienijusių kitų partijų elektoratu. Nesvarbu, kokios dar partijos kandidatai išeidavo į antrąjį turą, balsavimas vykdavo – prieš Ncionalinio fronto atstovą. Taigi dviejų ratų rinkimų sistema tam tikra prasme užkirto kelią Nacionaliniam frontui tapti vienai įtakingiausių politinių jėgų Prancūzijos regionuose.
Panaši padėtis 2015 m. susiklostė ir 56-uosiuose Jungtinės Karalystės parlamento rinkimuose. Naidželas Faradžas (Nigel Farage) atstovaujama Jungtinės karalystės nepriklausomybės partija surinkusi 3,8 mln. rinkėjų balsų (12,7%) gavo tik 1 mandatą parlamente. Tuo tarpu, pavyzdžiui Socialdemokratų ir darbo partija surinkusi 100 tūkst. (0,3%) rinkėjų balsų, pasiekė 3 mandatus šalies parlamente. Škotijos nacionalinė partija su 4,7% balsų gavo 56 mandatus. Britanijos parlamento rinkimuose veikia paprastosios daugumos rinkimų sistema – rinkėjai savo apygardoje balsuoja už vieną kandidatą ir laimi tas kandidatas, kuris surenka bent vienu rinkėjo balsu daugiau už kitus kandidatus. Taigi, rinkimai baigiasi pirmajame ture, nes rinkimų sistema nereikalauja nė vienam kandidatui surinkti daugumos toje apygardoje balsavusių piliečių balsų. Šiais metais Brexit pasiekusi N. Faaradžo politinė partija būtų gavusi kur kas daugiau mandatų, jeigu rinkimų sistema būtų atsižvelgusi daugiau į partijos surinktą bendrą rinkėjų skaičių.
Straipsnyje pateikiau keletą pavyzdžių, kaip rinkimų sistemos, kuriose, partiją palaikančio elektorato dydis nėra svarbiausias dalykas rinkimuose, užkerta kelią neliberalioms politinėms jėgoms daug sėkmingiau įsitvirtinti savo šalių atstovaujamosios valdžios organuose. Todėl ypatingai keista girdėti liberalių pažiūrų žmonių nepasitenkinimą JAV rinkimų sistema. Pradėjus valstybėms rinktis tas rinkimų sistemas, kurios labiau atspindi visuomenės nuomonę – liberalizmo Vakarų pasaulyje liktų kur kas mažiau. O kuri rinkimų sistema būtų tesingiausia demokratijos atžvilgiu – klausimas vertas rimtos politikos mokslininkų, filosofų diskusijos.
