L. Zasimavičius. Konservatorių bičiulystė su liberalais, gali lemti politinį užribį dar vienai kadencijai

Artėjant antrajam rinkimų ratui vienmandatėse apygardose, vis labiau auga įtampa konservatorių ir valstiečių rinkiminėse stovyklose.

Kiekviena padaryta klaida gali lemti Seimo rinkimų nugalėtoją, tačiau viešojoje erdvėje nė viena pusė nevengia skambių viešų pareiškimų apie planuojamas koalicijas po rinkimų. Anksčiau rašytame straipsnyje (Valstiečių koalicijos formavimo galimybės – didesnės) minėtas valstiečių galimas derybinis pranašumas dėl valdančiosios koalicijos po rinkimų vis labiau ryškėja. Ramunas Karbauskis pradeda jaustis vis tvirčiau ir visai neseniai pareiškė, jog koaliciją valstiečiai greičiau sudarytų su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškųjų šeimų sąjunga nei Lietuvos Respublikos libralų sąjūdžiu. Kokia žinutė šiuo pareiškimu yra siunčiama konservatoriams?

Kaip jau minėjau ankstesniame savo straipsnyje, valstiečiams optimaliausia valdančiąją koaliciją sudaryti tik su konservatoriais. Tiek programinių nuostatų prasme, tiek požiūriu į profesionalus Vyriausybėje, šių partijų pozicijos gana artimos. Liberalų dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje šalia konservatorių, stipriai susilpnintų galimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) įtaką būsimoje Vyriausybėje.  Akivaizdu, jog tiek liberalai, tiek konservatoriai, tarsi du broliai, besiskiriantys tik tuo, jog konservatorių gretose vis dar aktyvus  krikščionių demokratų flangas su Laurynu Kasčiūnu priešakyje. Dalyvaujant rinkimuose konservatoriai tampa vieninga jėga ir pamiršta savo vidinį susikaldymą, tačiau tai gali būti tam tikra problema po rinkimų. Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes jeigu net ir valstiečiai nusileistų ir surizikuotų įsileisti į koaliciją LRLS, net ir tai nereikštų užtikrintos konservatorių-liberalų lyderystės būsimame Seime ir Vyriausybėje. Tą galima teigti dėl dviejų priežasčių: 1) LVŽS, bet kada, pajutę spaudimą iš koalicijos partnerių galėtų performuoti Vyriausybę su socialdemokratais ir kitomis partijomis,  2) TS-LKD yra ne ką mažiau susikaldžiusi politinė jėga už LVŽS.

Būtent krikdemiškasis flangas konservatorių partijoje yra itin artimas R. Karbauskio reiškiamoms idėjoms, tiek dėl šeimos sampratos, gyvybės apsaugos,  tiek dėl alkoholizmo prolemų ir galimų jų sprendimų būdų, tiek dėl priimto naujojo Darbo kodekso žalingumo darbuotojams. Drįsčiau teigti, jog J. R. Dagio, Žygimanto Pavilionio ar L. Kasčiūno politinės nuostatos daug labiau sutampa su LVŽS nuostatoms, nei kad su konservatorių partijos pirmininko, Gabrieliaus Landsbergio, išsakytomis liberaliomis idėjomis.  Atsidūrus kertiniams ideologiniams klausimams, kaip kad homoseksualų partnerysčių įteisinimas, abortų draudimas, ar finansuojamo dirbtinio apvaisinmo būdo parinkimas,  Seimo darbotvarkėje,  tikėtina, jog nemaža dalis konservatorių balsuotų, kaip LVŽS, o kita dalis –kaip LRLS.  Tokiu atvjeju, tikėtina, valstiečiai išlaikytų valdžios kontrolę savo rankose.

Taigi, LVŽS pirmininko reiškiamas pasitikėjimas viešojoje erdvėje, rodo šio politiko atstovaujamai partijai gana palankiai susiklosčiusią situaciją, kurioje valstiečiai sunkiai gali pralaimėti. Pralaimėjimas galimas tik ėmus šiai partijai byrėti iš vidaus. O tai būtų kvaila, ką tikriausiai supranta ne tik Saulius Skvernelis, bet ir kiti partijos nariai.