Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video)

www.alkas.lt
2016-12-20 08:25:30
7
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.
Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Kokios buvo kryžiuočių nukariavimų ir Lietuvos valstybės atsilaikymo pasekmės prūsams ir latviams? Kodėl prūsai išnyko, o latviai išliko?
Šiuos ir kitus klausimus Alko studijoje aptaria laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  2. „Aktualioji istorija“: Katalikų bažnyčios įtaka Europos gyvenimui ir kryžiaus žygių pradžia (video)
  3. „Aktualioji istorija“: Kokią įtaką kryžiaus žygiai padarė Europai? (video)
  4. „Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video)
  5. „Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video)
  6. „Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video)
  9. Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę
  10. „Aktualioji istorija“: Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus?
  11. „Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi?
  12. „Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra?
  13. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  14. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  15. T. Baranauskas. Tėvų žemė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. neziniukas says:
    9 metai ago

    Ziemgaliai,lietuviai,ziemgaliai,lietuviai…. Ei vyryciai ,ka jus norite nuslepti – pakeisti ? Patys kryziuociai ,savo kronikose raso apie didziules problemas su Suduviais – Sudauer,kaip kad Skomantas (suduviu karalius),su savo kariauna, uzpuldinejo kryziuociu pilis ,zude kryziuocius ir niekas nesugebejo ju tame sustabdyti. Visu pirma ,kryziuociai kentejo nuo Suduviu ,o tik po to isikiso lietuviai.
    –
    1274 dern Skomand kühne Raubzüge und konnten von dem neuen Landmeifterz Konrad von Feuchtwangen7 nicht unterworfen werden. Welches Edelmuthes die alten Preußen gegen ihre Unterdrücker fähig warenf erhellt aus folgendem Zuge. Skomand hatte den Ritter Ludwig v ou Liebenzell gefangen genommenz behandelte ihn aber gut. Einfi an der Tafel fchalt ein Sudauer die Deutfchen. Da fagte Ludwigt es fey unritterlichz einen wehrlofen Gefangenen zu fchelten. Skomand erlaubte ihmt die Sache im Zweikampf auszufechtenx und fchühte nicht nur den Ritterz als diefer feinen Gegner erlegtet fondern ließ ihn auch frei. Dieß führte zu einer Verföhnung mit dem Orden und Skomand ließ fich taufen. Ritter Ludwig wurde noch einmal von dem Sudauer Häuptling Kantegerde gefangen. Aber auch diefen [e83 bewog ert Ehrift zu werden und ganz Sudauen unterwarf fich. Seitdem fuchte der edle Landmeifter Mangold von S tern berg die Wunden des Landes zu heilen und Ordnungt Gerechtigkeitz Zufriedenheit herzuftellent die verödeten Fluten wieder anzubauen. Nun aber begannen dieLitthauer erft ernflhaft an dem großen Kampfe Theil zu nehmen. Das .Oeidenthum fand eine fichere Freiftätte in den unermeßlichen Wäldern Litthauensf aus denen von nun an faft alle Iahre wilde Raubhocden in das Ordensland einbrachen. Großfürfc Witent der damals über Litthauen gebotz bereitete eine gewaltige Reaction gegen die Deutfchen vor und feine gleich thatkräf: tigen Söhne vollendeten fein Werk. Während fie aber dem Andrang des deutfchen Ordens nach einer Seite wehrtenf waren fie nicht minder thätig auf der andernz ihre Macht in Rußland auszubreiten und die zwieträchtigen Polen für fich zu ge: winnen.
    Zwifchen Preußen und Livland hielten die Heiden noch Schamajten und Sem: gallen befeht. Dadurch war Livland zu Lande von der preußifchen .’:iülfe abgefchnitten und wurde von Schamajtent Litthauern und Ruffen abwechfelnd angegriffen. Im Jahr 1266 empörten fich die Bewohner der Jnfel Oefelz aber der livifche Land.meifier J ü rg e n von A i ch ftä d t fchlug fie in einer großen Schlacht bei Earmell. Sein Nachfolger W e r n e r von B r ei thu f e n fchlug zuerft die Litthauer unter Mindowet dann die Ruffen zurück. Unterdeß fielen die Schamajten in Livland ein. Da kehrte fich Werner rafch umz überfiel fie bei Dünnmündef verfolgte fie in einer hellen Mondnacht und nahm ihnen allen Raub wieder abf 1267. Der folgende Landmeifter Otto von Rod enftein fchlug die Ruffen und belagerte Pleskowl erlag aber in einer Schlacht auf dem Eile bei
    ‘ der Infel Oefel und wurde mit 54-Rittern erfchlagenz 1274. Auch fein Nachfolger
    An dreas von Wefcphalen wurde in Litthauen befiegt und mit 20 Rittern er: mordetz in demfelben Iahr 1274. Der folgende Landmeifter Ernft vo n Rasburg erlitt dasfelbe Schi>fal mit 71 Ordensbrüdern 1279; und deffen Nachfolger Wil
    –
    https://books.google.de/books?pg=PA501&dq=skomand&redir_esc=y&id=aQ9TAAAAcAAJ&hl=de&output=text
    –
    https://books.google.de/books?id=aQ9TAAAAcAAJ&pg=PA501&dq=skomand&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=skomand&f=false

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    9 metai ago

    Sakyčiau ir toliau varoma nelietuviška Lietuvos istorija. Žemaičių tuo metu dabartinėje Žemaitijos teritorijoje nei Mindaugo, nei Traidenio laikais dar nebuvo. Jie tuo metu gyveno, jotvingių, mozūrų kaiminystėje (Užnemunėje). Į dabartinę teritoriją jie kėlėsi ar buvo keliami Vytenio laikais dėl Mozūrų kartu su Vokiečių ordinu spaudimo. Kiek anksčiau Traidenio laikais iš Rytprūsių (Priegliaus aukštupio) taip pat Ordino spaudžiami į buvusią Nalšią (dabartinės Telšių, Šiaulių vietos) kėlėsi žiemgaliai. Taigi Durpės mūšio metu tų, kurie vertėsi intensyvia žemdirbyste – žemaičių- Žemaitijoje dar nebuvo. Reikalinga naudotis ne tik rašytiniais šaltiniais, bet ir kalbos, etnografijos, ūkio ir kitų sričių istorijos duomenimis. Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 metai ago

      Kaip sakydavo kadaise Amerikos balsas:
      manoma, kad ta propaganda – žemaičių darbas (žodis žemaitis nuo seno žiemgalių žemėse yra keiksmažodis).

      Atsakyti
    • LosAngeles says:
      9 metai ago

      ‘..Apmaudu, kad taip nekritiškai naudojamės lenkų, vokiečių, kitų svetimšalių kurtos Lietuvos istorijos žiniomis..’

      Nu taip, visai kaip su terminu ‘baltas’. Tikrai apmaudu, bet…

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Apmaudu,nes manau ir tie du ponai mato siaurai, ir tik tiesiai – (tunelio efektas)… Kur yra nieko nenuslepiantys ir kalbantys tiesa istorikai ?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 metai ago

          Geriausiai Lietuvos istorikus parodo Šadžius.

          Atsakyti
  3. neziniukas says:
    9 metai ago

    O as ir galvoju sau , is kur Suduvoje tiek daug zmoniu,su pavarde Zemaitis ??? 😉 O ir ju kalba sakyciau sunkiai suprantama buvo …
    Senasis Katekizmas ,parasytas prusams:
    Nadruviu dialektas (speju kad zemaiciai,arba ziemgaliai):
    Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
    Szwints tiest taws Wards;
    Akeik mums twa Walstybe;
    Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
    Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
    Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
    Ne te wedde mus Baidykle;
    Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
    —
    O cia artimesnis Suduviams ,taip vadinamas Instenburgo – Isrucio dialektas:
    Tewe musu, kurs essi Danguje,
    Buk szwenczamas Wardas tawo,
    Ateik tawo Karalijste;
    Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
    Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
    Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
    Ne wesk mus Pagundima;
    Bet gelbek mus nu Pikto.

    https://de.wikipedia.org/wiki/Nadrauen

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)
  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui
  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

Kiti Straipsniai

Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Kazys Škirpa

V. Valiušaitis. 1941-ųjų sukilimas – Tautos valios išraiška ir Lietuvos diplomatijos sprendimų pasekmė

2025 06 23
Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui | I. Samkov nuotr.

Latviai, lietuviai ir estai šią vasarą teiks pirmenybę vietiniam turizmui

2025 06 21
1941 m. birželio sukilimui skirta konferencija Seime

Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasitikime parskrendančius paukščius

Europoje daugėja paukščių gripo atvejų ir protrūkių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai