Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare (0)

Husarų pulko karys, Dubysa, 1915 m. | archybvinė nuotr.

Lapkričio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko Gedimino Kulikausko paskaita „Žemaitija Didžiajame kare – šimtamečiai Dubysos mūšio (1915 04–07) aidai“.

Kaip sako paskaitininkas, balta dėmė ant dėmės – tai Pirmojo pasaulinio karo istorija. Lietuvoje ji žinoma tiek menkai, kad tik retas jo momentas (gal išskyrus liūdną Kauno tvirtovės likimą) sulaukė didesnio visuomenės dėmesio. Ką jau kalbėti apie Žemaitiją, išlikusią nuošaly nuo pagrindinių kovų arenų (Suvalkijoje ir Rytprūsiuose), bet irgi išgyvenusią didelę karo pradžios sumaištį, žemaičių mobilizaciją į caro kariuomenės pulkus (kur daugelis ir pražuvo). Galų gale nedaug žinoma ir apie 1914-ųjų „mažąjį pasienio karą“, kuriame nesupleškėjęs išliko tik retas pasienio miestelis.

Dubysos mūšis | rengėjų nuotr.

O 1915 m. pavasarį žemaičius, jų nelaimei, pasiekė ir „didysis karas“: tris mėnesius trukusios kovos Dubysos slėnyje (ir jo apylinkėse) tarp vokiečių Nemuno ir rusų V-osios armijų. Vieni jas pavadino pirmuoju ir antruoju Šiaulių mūšiais, kiti – tiesiog Dubysos kautynėmis. Rusų gretose kovėsi būsimasis Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas. Nuo kazoko ieties krito galbūt vienintelis vokiečių generolas, žuvęs Lietuvos teritorijoje. Plėnimis virto Tauragė, Ariogala, Šiauliai …

Vokietijos frontas prieš Rusiją, 1915-05-07| rengėjų nuotr.

Šiemet šiam mūšiui sukako 101-eri metai. Nors daugelį Dubysos slėnio vietų tebevagoja išlikę šių kautynių apkasai, ten pat stūkso daugiau ar mažiau apleistos karių kapinaitės, pačios kautynės liko beveik iškart užmirštos, vos toliau į rytus nudundėjus patrankų griausmui.

Istorikas Gediminas Kulikauskas – dviejų bestselerių „Apelsinų kontrabanda“ (2013) ir „Elektros boikotas“ (2015) apie Lietuvos tarpukario laikotarpį autorius. Renginyje galima bus įsigyti šių knygų.