Kai kurie mūsų šalies pensininkai, išvykę gyventi į užsienį ir oficialiai deklaravę savo išvykimą iš Lietuvos, susiduria su nemalonumais – didžiulėmis skolomis, kurios atsiveja juos iš Lietuvos. Šiems senjorams tokios skolos susidaro dėl nežinojimo – mat jie, sušlubavus sveikatai užsienyje, kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje pateikia Europos sveikatos kortelę (ESDK) ir gauna paslaugas, už kurias vėliau ir turi susimokėti, o jei to nepadaro – kaupiasi skolos mūsų šalyje.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, nors tokių žmonių nėra daug – tik 5, tačiau jų skola Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) siekia daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Pasak VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos pavaduotojos Linos Noreikienės, tokių nemalonumų gali patirti tie, kurie išvykdami gyventi į Europos Sąjungos (ES) šalis, Islandiją, Lichtenšteiną Norvegiją ir Šveicariją išsideklaruoja iš Lietuvos, bet teritorinėje ligonių kasoje (TLK) išvykdami nepasiima dokumento S1. Na, o užsienyje, ten kur jie apsigyvena ar keliauja, gydymo įstaigoje pateikia ESDK.
Kaip žinia, Lietuvos senjorai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, tad, kaip ir visi Lietuvos apdraustieji, turi teisę į nemokamą gydymą Lietuvoje.
„Bėda ta, kad žmonės, išsideklaravę iš Lietuvos, tampa jau nebe mūsų šalies gyventojais ir kartu praranda Lietuvos apdraustojo PSD statusą. Nustoja galioti ir ESDK, todėl ja naudotis nebegalima, nors jos galiojimo laikas, kuris nurodomas ant kortelės, dar būna nepasibaigęs. Tik tuo atveju, jei išsideklaravę iš Lietuvos senjorai kreipiasi į TLK dėl dokumento S1 išdavimo, jie išsaugo apdraustojo PSD Lietuvoje statusą, tad ir toliau gali naudotis ESDK, kai jiems prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o šalyje, kurioje gyvena, dokumento S1 pagrindu turi teisę gauti jiems būtinas sveikatos paslaugas. Tiesiog svarbu šį dokumentą registruoti gyvenamosios šalies sveikatos draudimo įstaigoje“, – teigia L. Noreikienė.
Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Vėliau ji kreipiasi į Lietuvą, šiuo atveju į mus, dėl šių išlaidų kompensavimo. Visais šiais atvejais ligonių kasos, apmokėjusios už suteiktas paslaugas, nustačiusios, kad žmogus nebuvo draustas PSD (kaip minėjome, išsideklaravę bei neturintys dokumento S1 praranda Lietuvos apdraustojo PSD statusą), minėtas sumas išsiieško iš tų, kurie neteisėtai pasinaudojo kortele. Žalos dydis kiekvienu atveju priklauso nuo žmogui suteiktų gydymo paslaugų kiekio bei apmokėtų sumų. Dėl to senjorams susidaro milžiniškos skolos, kurios kartais siekia net keliasdešimt tūkstančių eurų.
„ESDK išduodama tik trumpam, pavyzdžiui, atostogauti, išvykstantiems Lietuvos apdraustiems PSD žmonėms, o tarp jų – ir pensininkams. Ši kortelė pateikiama tik tuomet, kai žmogui prireikia būtinosios pagalbos. Tuo tarpu dokumentas S1 patvirtina Lietuvos apdraustųjų, gyvenančių kitoje ES šalyje, teisę ten gauti PSDF lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, ne tik būtinosios pagalbos, bet ir planines“, – sako L. Noreikienė.
Tad tiems Lietuvos pensininkams, kurie išvyksta gyventi į ES šalis, privalu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, o ten nuvykus – pasirūpinti registracija svečioje šalyje. Ne mažiau svarbu tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigoje registruoti TLK išduotą dokumentą S1. Tik tuomet Lietuvos pensininkai įgyja teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kurioje jie gyvena ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos šalies apdraustieji. Už jų gydymą, jei jo prireiks, apmokės mūsų šalies ligonių kasos PSDF lėšomis.
Tuo atveju, jei į ES šalį išvykę gyventi senjorai įsidarbina, jie, kaip ir kiti apdraustieji, gali būti garantuoti, kad gaus visą pagal tos šalies, kurioje dirba, įstatymus nustatytą medicinos pagalbą. Tokiems žmonėms nebereikalinga nei Lietuvos TLK išduota ESDK, nei dokumentas S1. Jiems ESDK turėtų išduoti tos šalies, kurioje jie dirba, sveikatos draudimo įstaiga.
