Pietryčių Lietuvos pakraščiuose įsikūrusiose gyvenvietėse laikas teka lėčiau: vietoje miesto šurmulio dienas užpildo gamtos ramybė, tačiau nuošalesniuose kaimuose gyvenančių pensininkų kasdienybę lydi ir vienišumo jausmas.
Mažuose kaimuose kultūriniai ar bendruomeniniai renginiai nevyksta, o išvykti į didesnes gyvenvietes – sudėtinga, todėl vieninteliai svečiai dažniausiai būna per šventes ar progomis užsukantys vaikai ir anūkai, o įprastinę dienotvarkę sudaro buities darbai.
Psichinės gerovės stiprinimo programa „Receptas kultūrai“
Šį atotrūkį nuo kultūrinio gyvenimo patyrimų mažinti siekė 2025 rugpjūčio – spalio mėnesiais vykdyta psichinės gerovės stiprinimo programa „Receptas kultūrai“, į pensininkų namų kiemus atvežusi vaidybos pasirodymus, gyvą muziką bei teatralizuotas fotosesijas.
Projekto įgyvendintojai – jau ne pirmus metus Šalčininkų rajone veiklas vykdanti profesionalių menininkų komanda: projekto vadovė ir pensininkų fotosesijų autorė Virginija Kuklytė, rengėjas, aktorius Šarūnas Gedvilas, režisierius, aktorius, Žilvinas Beniušis bei aktorius iš Ukrainos Kyrylo Kremenchuk.
Programa „Receptas kultūrai“
Programa „Receptas kultūrai“ gimė iš prasmingo sumanymo – menas gali veikti terapiškai. Dalyvaujamosios kultūros, kurios sumanymais ir paremtos šios programos veiklos, esmė – įtraukios veiklos, kurių metu dalyviai virsta lygiaverte kūrybinio proceso dalimi.
Projekto veiklų rengėjas Šarūnas Gedvilas pabrėžė šio būdo skirtumus nuo įprastų scenos meno formų: „Scenoje žiūrovas dažniausiai būna toliau – šviesos, garsai, kostiumai sukuria atstumą.
Čia – viskas atvirkščiai
Vyresnio amžiaus žmonių akys buvo visai šalia, o jų šypsenos ar ašaros tapo neatsiejama pasirodymo dalimi. Jie reagavo ne į vaidybą, o į žmogišką nuoširdumą. Receptas tai šypsenos, muzika ir šalia esantis žmogus“. Taigi, pagrindinė projekto misija buvo stiprinti vyresnio amžiaus žmonių psichinę sveikatą, padėti jiems atskleisti psichinius išgyvenimus.
Per pastaruosius 3 metus komanda aplankė apie 100 pensininkų gyvenančių Šalčininkų rajone. Šiais metais muzikiniai pasirodymai ir teatralizuotos fotosesijos surengtos pasienio zonos gyvenvietėse: Skraičionyse, Dieveniškėse, Zajašiškėse, Albertinoje, Žižmuose, Krakūnuose, Rindziūnuose, Grybiškėse, Petroškose.
Pensininkų kasdienybę praskaidrino muzikiniai pasirodymai, priminę jaunystės dainas, taip pat, surengtas išskirtinis užsiėmimas – teatralizuotos fotosesijos. Jų metu, meninių raiškos priemonių ir fotografijos pagalba pensininkai perteikė išskirtines savo patirtis bei jausmus, per žaidybinius elementus ir improvizaciją kūrė ir pasakojo istorijas.
Gyvenimo kaime ypatumai
Po pasirodymų Šalčininkų rajono pensininkai diskutavo su kūrybine komanda apie gyvenimo kaime ypatumus. Dalyviai atviravo susiduriantys su vienišumo jausmu, tarpusavio santykių fragmentiškumu, bendruomeniškumo stoka.
Vyresnio amžiaus žmonės dalijosi, jog jų gyvenvietėse vyrauja susvetimėjimas tarp kaimynų: anksčiau kaimynai dažnai lankydavosi svečiuose, padėdavo vieni kitiems, kartu švęsdavo šventes, tačiau dabar trūksta tarpusavio ryšio, glaudaus bendravimo. Be to, neretu atveju į tolimus senjorų namus artimieji užsuka tik retai, daugiausiai per šventes.
Nepaisant to, pensininkai jaučia gilų ryšį su savo gyvenviete: Pietryčių Lietuvos kraštas jiems artimas, nes čia praleido didelę dalį savo gyvenimo, sukūrė šeimas, iš šių žemių yra kilusios ištisos giminių kartos.
Jie pabrėžė, kad gyvenimas kaime juos žavi ramybe, lėtumu bei buvimu arti gamtos, miškų, kurie jiems – it antri namai. „Čia – pats gyvenimas,“ – taip apibūdino savo kraštą vienas pensininkas.
Vis dėlto, gyvenimas kaime neišvengiamai pasižymi ir kultūrinės veiklos, užimtumo trūkumu, todėl tokie aktorių apsilankymai – vienetiniai ir ypatingi. Jie džiaugėsi netikėtu vizitu ir išreiškė norą, kad tokių apsilankymų būtų daugiau.
Viena iš aplankytų pensininkių dalijosi savo įspūdžiais po pasirodymo, su nostalgija prisimindama jaunystės laikus: „Kojų nėra, jau rankos dreba, nekokios, bet vis tiek širdy vat linksmumas yra kažkoks… atsimeni, kaip kadaise buvo va – šokom, buvom linksmi visi, patenkinti, nors ir biednai gyvenom…“
Abipusiai praturtinantys mainai
Apsikeitimas jausmais projekto metu įsiprasmino kaip abipusiai praturtinantys mainai. Nors pastebėta, jog iš pradžių pensininkai į veiklas įsitraukdavo nedrąsiai, aktoriai jiems padėdavo atsipalaiduoti, pamažu pasijausti laisvai ir jaukiai.
Režisierius Žilvinas Beniušis atkreipė dėmesį, jog pirminio kontakto su pensininkais metu aktoriams svarbu nesudaryti įspūdžio, jog jie staiga ateina kažko duoti, vietoje to – eiti su nusiteikimu kartu pasidžiaugti, pasisemti stiprybės iš vyresniosios kartos.
Kūrybinės komandos nariai, sukūrę vyresnio amžiaus žmonėms neeilinę staigmeną, dalijosi, jog ir juos pačius įkvepia bendravimas su jais.
Iš Ukrainos atvykęs kolektyvo narys Kyrylo Kremenchuk teigė, jog darbas su pensininkais praturtina tiek profesionaliu, tiek asmeniniu lygmeniu: tai ne tik padeda gerinti improvizacijos įgūdžius, tačiau ir suteikia galimybę geriau pažinti Lietuvos žmones, jų istorijas bei kultūrą, pasisemti gyvenimiškos išminties, gauti patarimų.
Abipusio ryšio sukūrimas
Svarbiausiu projekto „Receptas kultūrai“ bruožu tapo abipusio ryšio sukūrimas: menininkai įnešė į pensininkų kasdienybę žaismingumo, sukūrė šventinę nuotaiką ir nustebino naujomis patirtimis, tačiau patys išsinešė ne mažiau – jų atvirumą, jų istorijas, nesuvaidintus jausmus.
„Jie nemėgina vaidinti, neslėpia jausmų – jei jiems graudu, jie verkia, jei linksma – juokiasi iš širdies. Mes, aktoriai, dažnai kalbame apie autentiškumą scenoje, o pensininkai man jį parodė gyvenime. Jie moko, kad paprastumas ir yra didžiausia dovana. Tikrumas – tai jų dovana mūsų kartai,“ – dalijosi projekto vadovė Virginija Kuklytė.
Siekiant pažymėti projekto veiklas vyresniems žmonėms įteikti ant drobių atspausdinti jų portretai ir gėlių sodinukai, priminsiantys apie susitikimų metu patirtus teigiamus jausmus. Dovanomis vyresnio amžiaus žmonėms pasirūpino „Zoombook“ ir „Hortenzijų parkas“.
Psichinės gerovės programa „Receptas kultūrai“ atkreipė dėmesį, kad menas gali būti universali kalba, kuri, nepaisant kalbinių ar kultūrinių skirtumų, leidžia žmonėms patirti bendrystę bei sujungia skirtingas kartas.
vaizdo reportažas
Vaizdo operatorius: Julius Ambrazevičius
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Šalčininkų rajono savivaldybė, bei Danguolės ir Viktoro Butkų šeima.
