Atostogos svetur: kaip apsidrausti nuo rūpesčių dėl sveikatos?

Kraudami lagaminą atostogoms užsienio kurortuose, ligų neplanuojame. Juk kaip galima sirgti ten, kur šviečia saulė ir nėra streso? Vis dėlto keliauninkų patirtis byloja ką kitą – daugeliui žmonių per atostogas būdinga sirgti lengvomis peršalimo ligomis ar apsinuodyti, o kai kurie iš už jūrų marių parsiveža ir dar rimtesnių bėdų.

Kaip iš anksto pasirūpinti sveikata kelionėje, kad ji nevirstų deguto šaukštu atostogų įspūdžių statinėje, pataria Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos ir aviacijos medicinos gydytoja Raimonda Kungytė.

1 patarimas: apsilankykite pas gydytoją

Net jei tai ir neįeina į jūsų planus ar nesutampa su gyvenimo filosofija, vis dėlto prieš išvykstant į kelionę vizitas pas šeimos gydytoją – ypač pravartus. Gydytojas ne tik įvertins bendrą organizmo būklę, bet ir pateiks konkrečių rekomendacijų keliaujantiems į pasirinktas užsienio šalis.

„Apsilankyti pas gydytoją labiausiai reikia sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat jei vykstama į egzotines tropinio klimato šalis ar ruošiamasi užsienyje būti ilgesnį laiko tarpą, – sakė R. Kungytė. – Šeimos gydytojas sugebės numatyti, kaip lėtinė liga „reaguos“ į pakitusį klimatą ir pasidalins daugiau saugumo suteiksiančiomis žiniomis bei patarimais. Jei vykstama į tolimas šalis, pacientui bus paskirti skiepai bei medikamentai, reikalingi būtent tam regionui“.

Vizitas pas gydytoją nepalyginamai vertingesnis nei visagalis internetas, nes universalių patarimų, tinkančių visiems tolimiems kraštams, nėra ir negali būti. Gydytoja R. Kungytė pabrėžė, kad reikalingi skiepai ir vaistai gali skirtis net pagal regioną, todėl specialisto konsultacija – būtina.

2 patarimas: pasiruoškite kelioninę vaistinėlę

Tinkamas vaistinėlės turinys padės išvengti blaškymosi svetimame mieste, beieškant vaistinės ir dažnai komiško mėginimo svetima kalba paaiškinti vaistininkui, kokia pagalba jums reikalinga. Pvz., kaip angliškai – šlapimo pūslė?..

„Svarbiausia nepamiršti vaistų, kuriuos vartojate ir Lietuvoje – nuo įvairių lėtinių susirgimų ar alergijų, – vardijo R. Kungytė. – Taip pat pravartu turėti medikamentų nuo karščiavimo, skausmo, virškinamojo trakto sutrikimų, priemonių nedidelėms žaizdelėms tvarkyti bei dezinfekuoti. Be to vertėtų pagalvoti ir apie kelionėse kojoms tenkantį krūvį – į vaistinėlę įsidėti pleistrų nuospaudoms bei tepalų, mažinančių kojų tinimą“.

3 patarimas: neužsiimkite savigyda esant 39 °C

Dažniausi kelionėse kamuojantys susirgimai – lengvas peršalimas ar nežymios traumos. Tokioms ligoms įveikti pakaks šiek tiek laiko ir teisingai sukomplektuotos vaistinėlės. Vis dėlto, jei netikėtai pakilo aukšta temperatūra arba silpnesnis karščiavimas ir kiti sunkesni simptomai laikosi ilgiau nei dvi dienas, neverta rizikuoti ir gydytis savarankiškai.

„Jei suaugusiajam temperatūra pakyla iki 39 °C, o vaiko – iki 38 °C, derėtų kreiptis į gydytoją. Žinoma, būtina atsižvelgti ir į individualią organizmo reakciją į temperatūrą ir bendrą sergančiojo būklę. Ta pati rekomendacija galioja ir kai tam tikri simptomai, pavyzdžiui, vėmimas, viduriavimas tęsiasi kelias dienas iš eilės arba pastebėjus ant kūno neįprastą bėrimą. Be to, didesnių rūpesčių gali sukelti stipresnis bet kurios organų sistemos sutrikimas: širdies, kvėpavimo ar šlapimo takų bei įvairios ūmios infekcijos“, – sakė R. Kungytė.

4 patarimas: pasirūpinkite draudimu

Kelionių organizatoriaus atstovė Rasa Levickaitė įsitikinusi, jog prieš kelionę itin svarbu pasirūpinti sveikatos draudimu. Priešingu atveju už paslaugas svetimos šalies gydymo įstaigose gali tekti pakloti nemenką sumą ir taip net kelis kartus išlipti iš kelionei numatyto biudžeto rėmų.

„Jei keliautojas yra apsidraudęs sveikatos draudimu, jis gali drąsiai kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta reikalinga medicininė paslauga, – sakė R. Levickaitė. – Didžiausių problemų kyla kai turistas kreipiasi į gydymo įstaigą be draudimo poliso. Tokiu atveju dauguma jų gali atsakyti teikti medicinines paslaugas, išskyrus, žinoma, gyvybei pavojų keliančius skubius atvejus. O sąskaitos už gydymą dažnai šokiruoja ir gali sukelti finansinių problemų“.

Tuo tarpu su draudimo dokumentu, kuris kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų, ir atostogausite ramiau, ir labiau atsipalaiduosite. Nutikus bėdai gydymo įstaigose būsite sutiktas kaip laukiamas svečias. Tokie atvejai, kuomet užsienietis nebūna priimtas svetur – ypatingai reti.

Sveikatos draudimu galima pasirūpinti draudimo bendrovėse, kelionių agentūrose, iš draudimo brokerių ar net banke, įsigyjant kreditinę kortelę – dažna kreditinė jau savaime yra ir sveikatos draudimas daugelyje Europos šalių ir JAV. Draudimo kaina dažniausiai priklauso nuo šalies, į kurią vykstama.

Europos Sąjungos šalyse taip pat galioja ir Europos sveikatos draudimo kortelė, kurią išduoti gali teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse. Su šiuo dokumentu kiekvienas ES pilietis turi teisę būtinosios medicinos paslaugas gauti nemokamai – jas apmokės ligonių kasa. Svarbu kreiptis į valstybinę tos šalies gydymo įstaigą.