J. Dapšauskas. Sveikatos sistema pribrendo logiškoms, nuoseklioms ir esminėms permainoms (1)

Juozas Dapšauskas | asmenine nuotr.

Pasibaigus rinkimams, viešojoje erdvėje fragmentiškai ir ištraukus iš konteksto linksniuojama, kad neva bus nuskriausti ligoniai ir pan. Tokia nuomonė peršama pristatant vieno iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio pasisakymą. Šie gandai kyla tik iš to, kad neanalizuojami ketinimai iš esmės ir išsamiai, o skaitomos tik antraštės ir iškarpyti pareiškimai.

Pradžiai pateiksiu pavyzdį, kaip vyrauja „antraščių“ informacinė antikultūra net aukščiausiu lygiu, tad ką besakyti apie tokius masinius medijų vartotojus, kurie nesupranta, kad už tam tikrų tendencingų informacijos rengėjų tiesiog yra finansiniai interesai (vieni elementariai siekia kurti sensaciją, taip sulaukdami dėmesio, o kartais ir konkretaus suinteresuotų grupių užsakymo).

TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis kartu su savo komanda yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima užkibti už tendencingo (ar akivaizdžiai neteisingo) pavadinimo ir jį toliau kartoti. Spalio 19 d. socialiniame tinkle FB patalpintame įraše G. Landsbergis, vadovaudamasis tik viename portale perskaitytu pavadinimu, kuris paskui atsiprašius buvo pakeistas, padarė tokią išvadą apie galimus koalicijos partnerius, kurie neva pareiškė, kad LVŽS eis į koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija: „Oho, koloradinis Valdemaras geriau negu liberalai ir Eugenijus. Stipri pozicija. Bet… koalicijoje su LLRA (ir krikščioniškų šeimų) partija TS-LKD nė kvapo nebus. Tik klausimas tada su kuo Ramūnas užsitikrins daugumą. Kad ir ką ten planuotų, permainomis to nepavadinsi. Kviečiu kolegas neskubėti su naujais reikalavimais ir linijų braižymais, nes tuoj koaliciją Žaliesiems teks daryti su Valstiečiais ir LLRA.“

TS-LKD vadovą G. Landsbergį paraginau pripažinti klydus ir atsiprašyti, kad teskaito tik straipsnių antraštes ir informaciją renka tik tiek teįsigilinęs (pagal pavadinimą). Jei jau pretendentai į premjerus pasitenkina tik antraščių pavadinimais, tai ką besakyti apie platųjį medijos vartotoją?

Gerai, kad publikuotame tekstiniame variante (už kurio užkibo G. Landsbergis) ten pat buvo nuoroda į originalų vaizdo ir garso įrašą. Tada įdėmesnis ir kritiškesnis žiniasklaidos vartotojas gali susipažinti su tuo, kas pasakyta iš tikrųjų.  O ką daryti, kai pašnekovo pokalbį, kuris tęsiasi pusvalandį ir ilgiau, sudeda į 1-2 min. trukmės tekstą, o visa „esmė“ pasakoma akimirksnio pavadinime. Tokiu atveju dalis žiniasklaidos tampa kreivų veidrodžių karalyste su patyčių, melų, tendencingumo viršenybe.

Mičigano valstijos universiteto mokslininkai neseniai paskelbė, kad Lietuvos  gyventojai vieni iš neapatiškiausių. Apie nelaimingumo, savižudybių, patyčių, alkoholizmo rodiklius jau seniai kalbame. Ištraukus iš konteksto pasisakymus, net faktus galima iš kiekvieno žmogaus išsityčioti ir stebėtis, kad vaikai taip pat elgiasi. Ir čia nekalbu apie tai, kad neturi būti kritikos žiniasklaidoje, tačiau ji turi būti pamatuota ir besiremianti elementaria žurnalistine etika.

Grįžtu prie šio straipsnio temos: neva pagrindinė ilgamečio Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento, dabar išrinkto Seimo nariu D. Kepenio mintis tokia: nesirūpinantiems sveikata – bloginti sąlygas ligoninėse. Beje, buvau netoliese ir daugmaž girdėjau visą D. Kepenio ir žurnalistės pokalbį  (interviu buvo darytas rinkimų naktį LVŽS štabe): esmė yra ne kažkam kažką pabloginti, bet pagerinti sąlygas atsakingiems ir patiems besirūpinantiems savo sveikata, kad apsimokėtų, tiek finansine, tiek moraline prasme būtent gyventi sveikai, tada ir ligonių proporcingai bus mažiau. Beje, ir ligoniams, gydytojams sąlygos pagerės, nes susitaupys pinigai ten, kur gydymas nėra reikalingas.

Faktas, kad permainos bus. Mano iniciatyva prieš 6 metus su nevyriausybinėmis organizacijomis ir ekspertais rengtos konferencijoje Seime (2010 10 20) rezoliucijoje teigiama:  „Neefektyvus sveikatos apsaugos sistemos realizavimas yra iki šiol šalį valdžiusių ir valdančių politinių jėgų veiklos rezultatas, atnešęs milijardinius nuostolius šaliai ir jos piliečiams. Visos atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės ir išrinkti Seimai nesugebėjo pasirūpinti Lietuvos gyventojų sveikatingumu, įkultūrinti sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, sveikatos palaikymo, tausojimo ir stiprinimo tradicijų, nors vykdomoji ir įstatymus leidžiančioji valdžia visada turėjo ir turi pakankamai priemonių.“ (Konferencijos vaizdo įrašas).

Galiausiai atėjo laikas, kad tos permainos gali prasidėti. Rimtos diskusijos, pasitelkiant skirtingų universitetų specialistų, nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas dėl sveikatos sistemos pertvarkos vyksta seniai. Paskutinis toks susibūrimas vyko Kuršių nerijoje, Pervalkoje paskutinį šių metų spalio savaitgalį.

Dabartinė ligų gydymo finansavimo sistema tikrai nėra „solidari“, ji yra ydingai skatinanti gyventi žmones nesveikai. Nereikia jokių kraštutinumų: medicininių paslaugų visiems reikės tiek traumų atveju, tiek genetikos bei senatvės įtakojamoms ligoms gydyti. Ir galiausiai dėl nesveiko gyvenimo ligoms gydyti. Čia  visiems yra akivaizdu. Jei paskutinį faktorių sumažinsime bent 20-40 proc. jau tai bus labai didelis efektas sergamumo sumažėjimui ir net ekonomikai, finansams.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Aurelijus Veryga teigia, kad apie 80 proc. ligų išsivysto dėl netinkamos gyvensenos. Tad reikia ieškoti modelio, kuris būtų ir finansiškai skatinantis žmones sveikai gyventi. Kandidatas į ministrus A. Veryga teigia: „Ką turime šiandien? Springstančią sveikatos apsaugos sistemą, nes didžiausią dėmesį skiriame ligų gydymui, bet ne prevencijai. Dėl to serga vis jaunesni ir darbingo amžiaus žmonės. Valstybė už skiriamas lėšas nepajėgia pakelti visų kaštų tenkančių paslaugoms apmokėti, vaistams.“

Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, kad vienas doleris skiriamas sveikatingumui, ligų prevencijai, sutaupo 25 dolerius, kurių nebereikia išleisti gydymui. Būtina pasimokyti iš tų šalių, kurios įdiegė plačias ir efektyvias sveikatingumo programas valstybės mastu (kaip Suomija) ir tų ligų, kurios priklauso nuo paties žmogaus, sumažino daugiau nei per pusę.

Sveikata kaip visuma Lietuvoje nesirūpina nei viena valstybinė institucija, deja. O sakoma, kad tai brangiausias žmogaus ir, suprantama, valstybės turtas. Sveikatos apsaugos ministerija visą dėmesį ir pinigus skiria gydymui, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV – rezultatų, medalių siekiančiam sportui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – tam tikrų socialinių problemų sprendimui ir pan. Viskas tik mažais gabaliukais ir fragmentiškai išskaidyta ir už visumą (beje, esame viena labiausiai sergančių šalių Europoje) neatsako niekas. Tam logiška, kad būtų įkurta atskira instituciją, kuri ir užsiimtų sveikatos kultūros diegimu, į kurį įeitų dvasinės, psichinės sveikatos puoselėjimas, kūno kultūra ir fizinis aktyvumas, sveikos mitybos klausimai, socialinės atskirties mažinimas ir darnos skatinimas bei kiti su sveikata susiję reikalai.  Gal nuoseklu būtų Sveikatos apsaugos ministerijai grąžinti medicinos ministerijos pavadinimą, o ji taip ir vadinosi. Šiandien šioje sveikatos institucijoje sveikata sudaro tik vieną proc. tiek dėmesio, tiek finansų prasme, o visa kita – tik gydymas.

Galima pateikti tik mažą, bet daug pasakantį pavyzdį: dar litais SAM skelbė, kad kraujo spaudimui mažinti vaistams valstybė kompensuoti skiria per 100 mln. litų kasmet! Ši sistema yra iš esmės korupcinė ir naudinga ne pacientams, bet pelno iš ligų gydymo gaunantiems. Kas suinteresuotas, kad kraujo spaudimas būtų sumažintas žymiai paprastesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis? Ši sistema nesuinteresuota žmones išgydyti, o tuo labiau, kad jie nesusirgtų: ji neretai suinteresuota žmones palaikyti leisgyviais, dar nemirusiais, bet ir ne sveikais.

Todėl galiausiai būtina sukurti veikiančią sveikatos sistemą, tačiau ne sugriaunant profesionalią medicinos paslaugų sistemą. Ir vieną ir kita labai reikalinga. Tačiau medicininiai verslai negali užgožti elementarios ir žymiai pigesnės tikros sveikatos sistemos. Ji turi būti sukurta. Ir manau, dabar ta politinė valia bus, kurios nebuvo daugybę metų.

Autorius yra Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius, knygos „Sveikata kuri mus saugo“ autorius