J. Dapšauskas. Kas garsiau rėkia: alkoholio pramonė ar blaivininkai?

Vienos žiniasklaidos priemonės vadovas blaivininkus neseniai paniekinančiai išvadino rėksniais. Tik klausimas, kas, anot šio žodžio reikšmės, yra didesni rėksniai? Iš lotynų kalbos išvertus žodį reklama (lot. reclamo, prancūzų reclame) reiškia – rėkiu. Tad kas nepalyginamai garsiau rėkia: sakantys, kad dabartinis alkoholio suvartojimo lygis yra tiesioginis pavojus žmonių gyvybėms, sveikatai ir visuomenės saugumui, ar tie, kurie kasmet dešimtimis milijonų eurų skiria alkoholio reklamai ir taip sukuria kurtinančią rėksnių bandą?

Reklamą bet koks žodynas apibūdina kaip priemonę, skatinančią daugiau pirkti ir vartoti, didinti paklausą ir panašiai. Neįtikėtina, tačiau dar yra žmonių, teigiančių, kad alkoholio reklama nedaro poveikio jo vartojimui. O gal taip masiškai įstatymus ir nuomonę perkanti alkoholio pramonė galėtų pasistengti ir žodynuose reklamos apibrėžimą pakeisti? Kad reklama yra tiesiog kvailas verslo pinigų iššvaistymas…

Praėjusį šeštadienį avarijoje Ukmergės raj. žuvo, pirminiais duomenimis neblaivus, 18-metis vairuotojas ir 17­metė keleivė. Tiesiog dar kelios gyvybės statistinėje suvestinėje? Tik reikia vėl pakartoti: už šias žūtis tiesiogiai yra atsakingi politikai, šokantys pagal alkoholio pramonės rėksnių dūdas. Istorija galiausiai įvertins tuos, kurie taip prisidėjo prie žmonių naikinimo.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis LRT forume „Ar reikia labiau riboti prekybą alkoholiu?“ ragindamas, kad reikia vadovautis ne aistromis, o blaiviu protu spręsti alkoholio vartojimo problemas, teigė: „Netikiu draudimais“. Alkoholio pramonės atstovai liberalai, čia ne tikėjimo, religijos, o mokslu pagrįstų objektyvių duomenų klausimas. Beje, visuomenė žymiai labiau susivokusi nei kai kurie politikai: per 400 tūkst. balsų Forume atsakė, kad alkoholį reikia labiau riboti, ir 120 tūks. , kad nereikia.

Jei galiausiai “sveiko proto” liberalams pateiki skaičius, mokslinius duomenis, tada kai kas iš alkoholio pramonės rėksnių ir jų rėmėjų pareiškia: „Statistika yra viena iš melo formų“. Kaip suklastosi bendrąją šalies žmonių gyvenimo trukmę, medicininius duomenis, kurie rodo – ar daugėja, ar mažėja tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių tiek fizinių, tiek psichinių susirgimų priėmus draudimus arba juos panaikinus? Arba, jei statistika rodo, kad uždraudus mažiau vartojo legalius produktus, tada neva akivaizdu, kad pradėjo vartoti nelegalius. Bet jei pradėjo vartoti nelegalius (o pagal alkoholio pramonės viešųjų ryšių propagandistus: labai prastos kokybės), tai negali būti taip, kad mažiau registruojama kepenų cirozių, psichozių ir pan.

Žurnalistas Andrius Tapinas, nuoširdžiai susirūpinęs alkoholio vartojimo pasekmėmis ir teigiantis, kad tai Lietuvoje yra problema numeris vienas pakalbino du alkoholio pramonės lobistus – Aludarių gildijos prezidentą Saulių Galadauską ir Legalaus verslo aljanso (buvusi Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija) vadovą Romą Apulskį ir savotiškai bandė juos tarsi paraginti prisidėti prie nacionalinio susitarimo sprendžiant alkoholio vartojimo problemą.

Reikia nedviprasmiškai pasakyti: kuo toliau alkoholio pramonę nuo tokių galimų nacionalinių susitarimų ir Vyriausybės rengiamų alkoholio vartojimo mažinimo strategijų. Jiems griežtas reglamentavimas tiesiog turi būti pateikiamas, o dalyvaudami procese, jie, logiška, tik įnirtingai trukdo priimti efektyvias priemones. Štai Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sausio pabaigoje rengė susitikimus Vyriausybėje su alkoholio gamintojų giganto „MG Baltic“ viceprezidentu Artūru Listavičiumi, jau minėtu degtindarių atstovu R. Apulskiu ir  Lietuvos liberalaus jaunimo atstovu Mantu Šnioka, kuris perdavė priklausomybių pramonės finansiškai remiamos organizacijos „Lietuva be šešėlio” planą alkoholio vartojimui mažinti. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

Tik šios srities nepriklausomi ekspertai turi parengti alkoholio vartojimo mažinimo priemones, o politikai tiesiog jį priimti be jokio alkoholio pramonės dalyvavimo. Apie tai kalba kitas pavyzdys.

Alkoholio pramonės dvynė –  tabako pramonė

Šiais metais Sveikatos stiprinimo fondas skirstys lėšas ir socialinei reklamai priklausomybių tema. JAV pavyzdys parodo, kad socialinė reklama gali būti tikrai sėkminga arba tik dar labiau paskatinti vartojimą. Kai JAV teismo buvo paviešinti tabako pramonės vidiniai strateginiai dokumentai, kuriuose išryškėja svarbiausias gamintojų tikslas – kad rūkyti pradėtų mokyklinio amžiaus vaikai (tokį slaptą tikslą turi ir alkoholio pramonė – tai rodo sidrų produkcija ir pan.). Paaiškėjus šiam faktui, nekomercinė ir su rūkymu kovojanti organizacija parengė labai sėkmingą reklamų seriją „Tiesos kampanija“. Viešųjų ryšių klausimus aptariančioje knygoje „Sukurta užkibti“ Chip ir Dan Heath rašo, kad išvydusi šią reklamą JAV tabako pramonė bandė užprotestuoti tokią „netaktišką“ reklamą (http://www.laweekly.com/news/set-em-up-buddy-2132734), bet paskui, norėdama pavaizduoti socialiai atsakingą, pati Philip Morris sukūrė savo reklamą jaunimui su šūkiu: „Galvok. Nerūkyk.“

„Sukurta užkibti“ rašoma: „2002 m. birželį „American Journal of Public Health“ straipsnyje apžvelgė 10 692 paauglių apklausą, kad palygintų „Tiesos kampaniją“ su „Galvok. Nerūkyk .“ Kai jaunuoliai buvo paprašyti prisiminti bet kokią matytą reklamą prieš rūkymą, 22 procentai jų spontaniškai prisiminė „Tiesos kampaniją“. „Galvok“ kampaniją prisiminė 3 procentai. Kuo ypač stebina šie statistiniai duomenys: kai paaugliams buvo pasufleruojama informacija apie kompanijas, daugiau kaip 70 procentų apklaustųjų prisiminė jas abi. Kitaip tariant, paaugliai per televiziją buvo matę abi reklamas, bet viena iš jų įsiminė  labiau nei kita.

Koks skirtumas, matė ar nematė, bet svarbiausia, kaip ji veikė ar pakeitė požiūrį, elgesį? Viešųjų ryšių specialistas knygoje teigia: „Kai apklausoje vaikų buvo paklausta, ar yra tikimybė, kad jie kitais metais sutrauks cigaretę, tie, kuriuos paveikė „Tiesos kampanija“, 66 procentais buvo mažiau linkę rūkyti. Tie, kuriuos paveikė „Galvok. Nerūkyk.“, buvo 36 procentais labiau linkę rūkyti!“  Neretai rūkyti, vartoti alkoholį, kitus narkotikus vaikai pradeda tiesiog maištaudami prieš suaugusius. Drastiška „Tiesos kampanijos“ reklama, besiremianti ne galimų rizikų išvardijimu ir informacijos suteikimu, o atskleidžianti visą tiesą tabako pramonę, davė akivaizdžius rezultatus: paaugliai nustojo rūkyti, nes taip jie maištavo. Reklama nėra informacijos pateikimas, žinios, o emocija. „Praėjus dvejiems metams nuo kampanijos pradžios tarp vidurinės mokyklos aukštesniųjų klasių mokinių rūkančiųjų procentas sumažėjo 18, o tarp žemesnių klasių – 40 procentinių punktų.“ Šiandien apie 15 procentų visų JAV gyventojų teberūko.

Iš šio pavyzdžio yra akivaizdu, kad net skiriant pinigų socialinei reklamai prieš paauglių alkoholio vartojimą, paskatinama ir pati alkoholio reklama TV eteryje dienos metu. Svarbiausia, kas tą reklamą rengs, kaip tai darys ir ką akcentuos! Pavyzdžiui, reklamos agentūra, kuri gauna milžiniškus užsakymus iš alkoholio pramonės, pateiks Sveikatos fondui savo paraišką sukurti socialinę reklamą prieš alkoholio vartojimą, be abejo, pasiūlydama mažiausią kainą ir laimės. Tada reklamos rengėjams, susitarus su kitais turtingesniais užsakovais iš alkoholio pramonės, yra įmanoma ją sukurti tokią, kuri net paskatintų vartoti…

Masiulis su bendrapartiečiais stengdamasis panaikinti alkoholio reklamos draudimą televizijoje dienos metu, tuo pačiu metu siūlė, kad transliuotojai būtų įpareigoti nuo alkoholio reklamos pelno 10 proc. skirti socialinei reklamai. Manau, anksčiau pateiktas pavyzdys iš JAV parodo, kad tokie pasiūlymai tenkina tik alkoholio pramonės interesus.

Dar šį mėnesį prasidės parašų rinkimas inicijuojant Alkoholio kontrolės įstatymo keitimą visuomenės iniciatyva surenkant privalomus 50 tūks. piliečių parašų (norintys prisidėti kviečiami kreiptis uzblaivia@gmail.com). Surinkus parašus, pagal įstatymą Seimas privalės imtis mokslu, ekspertų rekomendacijomis paremtų, rezultatyviomis pripažintų priemonių alkoholio vartojimo mastams sumažinti. Ar ir vėl politikai pirmiausiai bėgs pasitarti su alkoholio pramone, kuri ne tik garsumo, bet ir įtakos prasme Lietuvoje yra didžiausia rėksnė?