„Baltų genas“: V. Vaitkevičius apie legendines Lietuvos vietas (video) (15)

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Dvidešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius pasakoja apie legendines Lietuvos vieta.

„Legendų kilmė, tų, kurios yra knygoje („Lietuva. 101 legendinė vieta“ – red.), gana skirtinga. Vienos atsispiria į žinomus istorinius faktus, kitų kilmė yra pamiršti, atmesti arba į užmarštį jau patekę senoviniai papročiai (…). Ir jau ta visiškai gilioji senoji mitologija, kur milžinai, laumės, Aušrinė, Perkūnas, Saulė, kur tikrosios istorijos nėra ir negali būti, bet atsiremiame į mūsų senąją mitologiją, pasaulėžiūrą, kurioje visi tie dievai yra gyvi, veikiantys ir turi savo bruožus, ir, kas mums šiuo atveju svarbiausia, yra joms skirtos, pašvęstos šventvietės,“  – teigia V. Vaitkevičius.

Ankstesnėje  laidoje dr. V. Vaitkevičius pasakojo apie Senovės lietuvių šventvietes.

Laidos transliuojamos kiekvieną šeštadienį (kartojamos sekmadienį 14 val.) per radijo stotį „Extra FM” (88,5 MHz Vilnius / 89,3 MHz Utena / 91,5 MHz Ukmergė / 93,2 MHz Panevėžys / 97,1 MHz Kaunas / 98,1 MHz Marijampolė / 98,5 MHz Šiauliai / 100,2 MHz Klaipėda).

Laidų autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė, rengėjas VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“, informaciniai partneriai interneto portalas Alkas.lt, dienraštis „Vakarų ekspresas“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Kategorijos: Etninė kultūra, Gamta ir žmogus, Garsai, Kultūra, Mes baltai, Religija, Šventvietės, Vaizdai ir garsai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. lyvis:

    Mielam, Vaitkevičiui, patikslinų žodis alkas yra antro luomo žodis siejamas su veikėju Alcis. lyvis

  2. neziniukas:

    Alkas – graikiskai “alsos”,gotiskai “alhs” ,saksiskai “alah” – reiskia sventykla . Zodis “alkas”, senoves medicinoje ,taip pat yra siejamas su augalu ,kuris rasant to meto medicinines knygas,buvo priskirtas “Laetuca” augalu grupei .Speju kad sis augalas ,galejo buti naudojamas religiniu apeigu metu,tai paaiskina kodel sio augalo pradinis pavadinimas buvo “Alkas”. Speju ,kad tai galejo buti arba,Lactuca serriola,arba Lactuca perennis…

  3. Alkas yra iš skalsa, skalsinti, skelsti. Skalsus – tai valgis, kurio užtenka daugeliui pavalgyti arba ilgai jo pakanka vartojant. Radus valgant sakoma, – skalsink, Dieve arba sotink, Dieve. Žodis alkas giminiuojasi ir su aukojimu, juk aukojama tikslu, kad to daikto Dievas duotų, užaugintų daugiau. Taigi alkais laikytinos tam tikros žemdirbių dalies, kaimo, miestelio ir pan. vietos, kuriose buvo atliekamas aukojimas tikintis kitais metais gauti gausesnį derlių. Taip pat jis ne tik pagal prasmę, bet ir garsiškai giminiuotinas ir su žodžiu melsti, malda, nes aukojimas laikytinas ir Dievo meldimu, kad duotų kitais metais gausesnį derlių, geriau sektųsi ūkininkauti, prisiauginti, prisirinkti kitų gėrybių. Viso to reikia alkiui malšinti, sočiam gyvenimui užsitikrinti. Bet gali būti žodžio alkas giminiavimasis net ir su žodžiu ženklas, kurio naudojimas aukojimo apeigoje buvo būtinas pagal to meto pasaulėžiūrą. Beje, yra pagrindo manyti, kad žodis ženklas radosi, kaip gentinį ženklą reiškiantis žodis. Jis laikytinas sudurtiniu žodžiu sudarytu iš žodžio gentis šaknies gen-/ žen- ir žodžių kelti, iškilas, iškilmės, iškyla, klėtis šaknies kel-/kil/kl. Žodis ženklas yra vėlesnis ir pradžioje reiškęs “genties klėtį”- genties ženklą, jos alką. Tokią šio žodžio kilmę patvirtintų ir tai, kad paprastai klėties durys yra išmargintos gentiniais ženklais. Tokiu atveju tarp alko ir klėties galima įžvelgti tiek kalbinį, tiek prasminį ryšį bei manyti, tai, kad alku galėjo būti vadinta dar giminės, ūkio aukojimo vieta, kai jų aukojimo ženklas dar buvo pati aukojamojo objekto išvaizda.

    • suduvis:

      Na ir duoda Saules Vilna –
      “Alkas nuo zodziu skalsa,skalsinti…”. Visu pirma,jus niekaip neirodysite, kad tai yra lietuviskas zodis. Jus paprasciausiai net nenutuokiate,kaip Aisciai,arba Prusai, vadino savo sventas vietas pried 1000, ar daugiau metu. Prisigalvoti galima labai daug.

      • lyvis:

        suduvi pats esi arti tikslo alkas nėra lietuviškas žodis jis yra suduviškas-jotvingiškas antro luomo žodis tai tokia to žodžio kilmė. O pats suduvis t y sud-, reiškia pasaulio kryptį pietus. lyvis

        • neziniukas:

          Jeigu Lyvis zino kokios kilmes (luomo) yra zodis “Alkas” ,tai gal jis taip pat zino ,kokio (luomo) kilmes ,yra zodis “baznycia” ??? 🙂

          • lyvis:

            Bažnyčia žodis skaidosi į ba + žnic, o toliau pats galvok. lyvis

            • neziniukas:

              O as tau isduosiu ,kad as manau ,kad tai ne “ba + žnic”. Tai yra slaviskas zodis ,nuo zodzio “bašne”- bokštas ,kadangi bokštai keli , vadino bašnyci ,lietiviai bašnycia – bokštine ,o numireli kuri nešdavo i ten , dar ir šiandien kaimuose vadina “nabašnyku” – “tas kuri neša “na bašne” ,taip pat is slavu kalbos. Manau kad lietuvai ,kaip tokio savo pavadinimo krikscioniu “bažnyciai” nebeturi ,na nebent “dievo namai”,”maldos namai”. Ar turi koki nors konkretu sena pavadinima ?

        • Negirdėta, kad gentys pačios save pasivadintų pietiečiais ar šiauriečiais. Tai gali būti kitų duotas pavadinimas, tokiu atveju išeitų, kad pietiečiais -suduviais savo kalbos žodžiu pavadino germanai. Vadinasi, suduviai turėjo gyventi į Pietus nuo germanų, o tai vargu ar gali būti buvę…

      • Alko lietuviškumo, bendrabaltiškumo net įrodinėti nereikia, nes tai jau yra padaręs V.Toporovas, iš dalies ir V. Mažiulis, aš prie to tik trumpai pridūriau pasaulėžiūrinį, žemdirbiško gyvenimo faktais grįstą argumentavimą.

        • neziniukas:

          Kad jums “Saules Vilna” zodis “Alkas” asocijuojasi su “skalsa, skalsinti, skelsti”,tai as dar karteli del sio zodzio : “Ypac baltams artimas nahanarvalo dievu dvyniu, vadinamo Alcis, kultas”. Alcis taip pat ir Alken – “Alkas”. – Ka manote ? – O kas del Suduviu , Sudini jie buvo vadimi jau daug anksciau,nei pries 2000 metu,kaip juos mini Ptolomeus ir Kornelijus Tacitas. Pirmieji rasytiniai saltiniai apie Germanus ,yra 80 po “kristaus gimimo”. Taigi tos gentys,kurias romenai pavadino Germanais,niekaip negalejo Suduviu – Sudini pavadinti taip,kaip jie buvo vadinami jau bent kelis simtmecius iki “Kristaus gimimo”. Romos imperijos laikais, buvusios Prusijos ir Suduvos teritorijose gyvene gentys ,bendrai buvo vadinami Venedae ir Gothones,o virs Chronus (Nemuno) upes ,”Aestingorum gentes”. Aestingorum genciu teritorijoje ,geveno ir Veltae gentis,o stai Gothones (Gottones) genciu teritorijoje gyveno Sudini (Suduviai)ir Galindae (Galindai),zemiau Lygiai,o pajuriu uz Vistules (Vislos) Rugiai ir Burgundai,bendrai vadinti Vindiliais .Kaip tokius ,juos visus zinojo ir romenai.

          • Dievo dvynio, vadinamo Alcis, valioje manytina buvo panašumo – genties, rasės, veislės, rūšies ir t.t. tęsimo gimstant, kitais būdais randantis klausimas, t.y. kad su tokiomis pačiomis geromis savybėmis, kiekiais kokie buvo vėl gimtų, rastųsi ir toliau visa aplinka, kurioje gyveno kartų kartos. Matyt, Alcis (gali būti kad ir Alkcis) ir yra tos pačios, panašios viso pasaulio, kuriame gyventa, elgties (elkcies) išlaikymo, kaip dieviško gebėjimo, simbolis. Tai gali būti pototeminio supratimo palikimas(reliktai). “Skalsa, skalsinti, skelsti” yra vėlesni iš to supratimo lietuvių-latvių pasidaryti žodžiai.

            Žemės, kuriose gyveno paties išvardintos gentys, niekada nebuvo kokiu nors nežinomu užkampiu. Per jas ėjo vadinami gintaro, variagų, kitos prekybos keliai, be to, visada buvo tokių, kurie domėjosi, kas kur gyvena, ne išimtis iš to yra ir romėnų žinios.
            Be abejonės Ptolomėjaus ir Tacito laikais vienoje prūsų-lietuvių genčių teritorijoje buvo prasidėję germanėjimo, kitoje slavėjimo procesai, todėl neatmestina, kad išvardintuose genčių pavadinimuose gali jau būti ir šių genčių kalbinių elementų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *