Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

N. Balčiūnienė, R. Kupčinskas. Upių likimas politikų rankose

Nijolė Balčiūnienė, Rytas Kupčinskas, www.alkas.lt
2016-10-06 07:43:12
6
Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

dubysa_n-balciunienes-nuotr
Dubysa | N.Balčiūnienės nuotr.

Kiekvienas mūsų turime savo vaikystės upę, upelį ar upokšnį, prie kurio išaugome, braidėme, stebėjome potvynius ir ledonešius, džiaugėmės patirtais įspūdžiais. Prie upių kūrėsi pirmosios gyvenvietės, miestai, jų pakrantėse įrašytas protėvių palikimas, tautos gyvenimas. Vargu, ar kuriam nors kitam kraštovaizdžio komponentui žmonės skyrė tiek meilės, dvasios šilumos, kiek jos teko upėms. Dažnai jų vardai minimi dainose, upės pavaizduotos paveiksluose, poetų posmuose.

Didžiosios upės tapo valstybių simboliais. Nemunas Lietuvai yra tarsi „upių tėvas“, jo baseinas yra baltiškos kultūros lopšys, prie kurio nuo neolito laikų glaudėsi lietuvių ir kitos giminingos gentys. Tūkstančius metų žmonės gyveno darnoje su gamta, kaimai kūrėsi kiek atokiau nuo upės tėkmės, paaukštėjimuose, kad pavasario polaidžio vandenys neužlietų sodybų. Upės ir upeliai, kaip kraštovaizdžio komponentas, yra svarbi žmogaus gyvenamosios aplinkos dalis ir prašyte prašosi ypatingos globos bei dėmesio.

Kas nutiko šiandienos žmogui? Iš kur tas noras apsitverti tvoromis iki pat vandens, statyti užtvankas, naikinti natūralų kraštovaizdį, pasisavinti tai, ko jis nesukūrė? Argi galima iš visos visuomenės atimti ir „nusipirkti“ daugelio kartų išsaugotą, ledynų ir gamtos sukurtą kraštovaizdį: upes, ežerus, pelkes, šaltinių versmes?

Tenka apgailestauti, kad Nepriklausomybės pradžioje šį žmonių gobšumą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto grobstymą nepakankamai įvertino tuometinė valdžia, gamtininkai specialistai, aplinkosaugininkai, žemėtvarkininkai. Atrodė, kad Saugomų teritorijų, Vandens įstatymai apsaugos ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingas teritorijas mums visiems, kad galėsime laisvai keliauti, plaukti, ilsėtis gamtos prieglobstyje. Šiuos teisėtus norus žlugdė žemėtvarkininkai, kurie projektavo sklypus iki pat vandens, su vandens telkiniais, eroziniais raguvynais, kitais vertingais kraštovaizdžio elementais.

Nijolė Balčiūnienė |Alkas.lt,  J.Vaiškūno nuotr.
Nijolė Balčiūnienė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Saugomų teritorijų plotas užima tik apie 15 % visos Lietuvos ploto, o draustiniai sudaro tik 5 procentus. Draustiniuose saugomi patys vertingiausi gamtiniai kompleksai, nykstantys augalai, paukščiai, pelkės, versmės.

Daug minčių kelia pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos Seime svarstomos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos. Seimo nariai turės apsispręsti – ar leisti suniokoti dar išlikusį natūralų kraštovaizdį, taip pat ir upes, ar tenkinti asmenine nauda suinteresuotus piliečius bei verslo grupes. Staiga praturtėjęs laimingasis supirko gražiausias paežeres, upelius, sodybas regioniniuose, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose. Kuriami hidroelektrinių statytojų planai, kurie sunaikintų natūralias upių versmes.

Tarybiniais laikais didžiosios melioracijos metu buvo sunaikinta daug upelių, iškasta tūkstančiai kilometrų sausinamųjų kanalų, hidrologų skaičiavimais, natūralių upių ir upelių vagų beliko tik 15 % bendro visų vandentėkmių tinklo ilgio.

Šių dienų Nemuno naikinimo iniciatoriai žemiau Kauno užsimojo pastatyti penkių užtvankų kaskadą ir Nemuną paversti susisiekiančių tvenkinių technologiniu koridoriumi. Panašus likimas lauktų Neries ir daugelio kitų Lietuvos upių. Dabar galiojanti įstatymo nuostata draudžia Nemune ir kitose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse statyti užtvankas.

Vienas pagrindinių iniciatorių yra Hidroenergetikų asociacijos prezidentas Petras Punys, kurio iniciatyva Seime buvo užregistruotas Vandens įstatymo pasiūlymas, kuris ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose Lietuvos upėse leistų atstatyti ir atkurti buvusias užtvankas. Tačiau to upių tvenkimo iniciatoriams pasirodė negana. Seimo narys Kazys Grybauskas papildomai užregistravo Saugomų teritorijų įstatymo pataisą, kurioje užtvankų statymas būtų leidžiamas ir saugomose teritorijose (draustiniuose). Iniciatoriai dangstosi laivybos sąlygų užtikrinimu, kultūros paveldo atkūrimu ir pan. Tačiau tikroji užtvankų statybos ir atstatymo priežastis yra hidroenergetika.

Šalia penkių užtvankų Nemune, kuriami planai trijų užtvankų kaskadai su hidroturbinomis Neryje. Bendra planuojamų įrengti Nemuno hidroturbinų galia sudarytų 69,4 MW, nors tokie pajėgumai valstybės mastu nėra labai reikšmingi, tačiau hidroelektrinių savininkai gautų 23,5 mln. eurų pajamų per metus.

Tuo galima paaiškinti suinteresuotų grupių didžiulį, periodišką spaudimą „prastumti“ užtvankų statybai reikalingas įstatymų pataisas.

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.
Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Mokslininkai paskaičiavo, kad lygumų šalyse upių energetinis potencialas yra itin menkas, o užtvindomi žemės plotai ir padaroma ekologinė žala didžiulė. Užtvankų kaskada Nemune nepaliktų natūralios vagos, daugiau kaip 120 kilometrų virstų dirbtiniu sekliu tvenkiniu. Tokie veiksmai prieštarautų EB Bendrajai vandens politikos direktyvai, Tarptautinei biologinės įvairovės konvencijai, ES Buveinių ir Paukščių direktyvoms. Nemuno vaga ir slėnis nuo Kauno iki Baltijos jūros priklauso „Natūra 2000“ ekologinio tinklo teritorijoms.

Pastačius užtvankų kaskadą būtų ne tik užlieta per 1000 ha unikalių augalų ir gyvūnų bendrijų, jų buveinės ir veisimosi vietos, bet ir pažeista pagrindinė šio tinklo savybė – slėnio vientisumas, užtikrinantis migracijos galimybę vandens ir sausumos gyvūnams, žuvims, paukščių perimvietėms.

Gamtosauginį bei visuomeninį interesą aktyviai gina garbingi aplinkosaugininkai, prof. Romualdas Juknys, prof. Brunonas Gailiušis, Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai Rimantas Braziulis, Janina Gadliauskienė. Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis“ vienijantis mokslininkus, aplinkosaugininkus, kultūros, visuomenės veikėjus. Jie rašė raštus, viešus laiškus Seimo nariams bei Aplinkos ministerijos pareigūnams. Atrodo, kad kaip tik ministerijos specialistai turėjo surašyti ir išsakyti visas neigiamas užtvankų pasekmes natūralioms vandens tėkmėms. kraštovaizdžio ekologinei pusiausvyrai ir atmesti žalingus projektus.

Tačiau mūsų valstybėje yra atvirkščiai, dažnai valstybės tarnautojai vardan vienos suinteresuotos grupės interesų lengvina galiojančius įstatymus, daro nuolaidas, išlygas saugomose teritorijose gamtos sąskaita.

Trumpai apžvelkime ką reiškia nekaltas noras atstatyti buvusių vandens malūnų užtvankas. Kažkada Lietuvoje veikė apie 600 didesnių ar visai mažų vandens malūnų, kuriuose gyventojai malė pačių išaugintus grūdus, patys kepė duoną, pyragus, augino gyvulius. Užtvankos buvo iš medžio lentų, akmenų, išpintos žabais. Kasmet pavasarį ledai ir polaidžio vandenys išgriaudavo užtvarą, ne tik vanduo laisvai tekėdavo per viršų, bet ir žuvys praplaukdavo į savo nerštavietes. Malūnas tuo metu nustodavo dūzgęs, malūnininkai kaldavo girnas, užsiimdavo kitais remonto darbais. Nuslūgus vandeniui kaimo vyrai vėl iš naujo sukeldavo nuriedėjusius akmenis, sustiprindavo lentų ir žabų atramą. Taip kartojosi kiekvieną pavasarį, žmogus nebandė aklinai pažaboti upės, o mokėjo prisitaikyti prie gamtos ciklo.

buvusi-uztvanka_n-balciunienes-nuotr
Buvęs malūnas ir užtvanka | | N.Balčiūnienės nuotr.

Ką gi siūlo šiandienos hidroenergetikai? 5-6 metrų aukščio betonines užtvankas ir kelias dešimtis hektarų užtvindytų upių slėnių su išskirtine biologine įvairove. Neigiamas šiandienos hidroelektrinių pasekmės matome Siesarties upelyje, kur kažkada buvusio malūno užtvanką „atstatė“ aplinkosaugos darbuotojams gerai žinomas verslininkas Albinas Strielčiūnas. Jis deda didžiules pastangas ant Siesarties panašiai pastatyti bent 2–3 užtvankas. Taip būtų galutinai pražudyta viena gražiausių Lietuvos upių.

Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Pastačius betonines užtvankas yra suardoma pati svarbiausia upių gyvybingumą garantuojanti jų savybė – upės vientisumas, sutrikdoma biologinė ir geologinė (nešmenų) migracija, kyla grėsmė laukinei faunai ir florai svarbių kraštovaizdžio elementų sunaikinimui, prasideda negrįžtami upių degradacijos procesai.

Kadangi užtvankų ir vandens jėgainių statyba daro didelę žalą gamtinėms vertybėms, todėl tokie savanaudiški projektai negali užtikrinti tinkamos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos. Tikėkime, kad politikai išsaugos kraštovaizdžio pamatą – Nemuno, Neries, Dubysos, Šventosios, Minijos senklonius, tūkstančius mažų upelių versmių prie kurių kiekvienas galėtume sugrįžti lankant tėviškės takus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visuomenė kviečiama teikti pastabas sudarant upių baseinų rajonų valdymo planų tvarkaraštį
  2. R. Kupčinskas. Agresyvios nuostatos nesikeičia
  3. N. Balčiūnienė: Tikiu, kad pėsčiųjų žygiai įkvėps vilniečius branginti Vilniaus kraštovaizdį (nuotraukos)
  4. G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją
  5. J. Dapšauskas. Sveikatos reikalų komitetas: degalinėse alkoholis būtinas
  6. Seimas nepritarė naktinių taikiklių naudojimui medžioklėje
  7. Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą
  8. Šnieriškių bendruomenė prašo apsaugoti Labanoro girią ir paežeres nuo chaotiškų statybų ir tvorų
  9. Spaudos konferencija „Tautos valia prieš dvidešimt trejus metus ir šiandien“ (tiesioginė transliacija, video)
  10. Aplinkosaugininkai primena: pakrantėse neturi likti šiukšlių
  11. V. Stundys. Tautos istorinės atminties įstatymas – per sunki užduotis Seimui?
  12. Apdovanoti geriausi metų aplinkosaugininkai
  13. Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
  14. Moksleiviai laukiami jau veikiančiose penkiose gamtos mokyklose
  15. Pareigūnai įspėja: laukų tręšimas neturi virsti teršimu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Gamtininkas says:
    9 metai ago

    Vis nerimsta savanaudiški norai užtvenkti upes ir taip pasipelnyti iš brangesnės elektros energijos. Panašu į tarybinius laikus, kada girdėjome žodžius “pažabosim gamtą, priversim upes tekėti į kitą pusę, numelioruosim…”. Tokius projektus stumia tų pačių laikų buvę funkcionieriai, kurių pilna ministerijose, Seime.

    Atsakyti
  2. violeta says:
    9 metai ago

    Esu gamtos mokslų daktarė. Visiškai sutinku su išdėstytais faktais. Nepaverskime Nemuno ir Neries Nevėžiu ir Šventąja, kur šuo gali perbristi, nebūna ledonešio ir visai pasikeitė kraštovaizdis aplink upes. Organizuokite TV laida šios problemos nagrinėjmui kad ir su ,Valandoje su Rūta, arba ,,Yra kaip yra:, paskelbkime referendumą ,,Hidroelektrinėms – ne. Būtina paruošti naują įstatymą ir priverstiniu būdu išpirkti privatizuotas pakrantes.
    PRIPAŽINKIME SAVO KLAIDAS IR NELEISKIME JOMS KARTOTIS.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Pritariu!

      Beje, šia proga PRIMENU:
      Neužmirškime reitinguoti Valentiną Stundį (27) bei Rytą Rytą Kupčinską (44) (ar Rimą Baškienę – 3) .
      Nežinau, ar tai sąmoningai padaryta, ar nesuvokiant, jog šiedu vyrai, saugantys valstybinę kalbą, BŪTINI Seime.

      Atsakyti
  3. vaidotas says:
    9 metai ago

    panašu,kad verslo buldozerio,be patrankų,nieks nesustabdyt

    Atsakyti
  4. Keliautojas says:
    9 metai ago

    Plaukiant baidare pvz. Lakaja, Žeimena, Peršokšna, nėra kur sustoti, negalima išlipti, nes visur tvoros, užrašas “piktas šuo”, “privati teritorija, išlipti draudžiama” ir pan. Nuo kada upelis, jo pakrantė tapo kažkokio vieno turtuolio nuosavybė? Ar jis sukūrė tą gamtos kampelį?

    Atsakyti
  5. Jurgita says:
    9 metai ago

    Nesuprantu, kodėl mūsų žmonės taip nemyli savo šalies…
    Ir kokiu būdu būtent tokių daug užima svarbius postus valstybės valdyme?
    Kodėl mes patys su savimi elgiamės kaip okupantai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
2025 m. birželio 27 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas Vilniuje

K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

2025 06 29
baltoji banga.lt

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kelmėje atidaryta Zino Kazėno–Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (nuotraukos)

Kelmėje atidaryta Zino Kazėno–Zikos paroda „Laukiniai vakarai + Rodeo“ (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai