Rugsėjo 30 d. Kelmės krašto muziejuje linksmai atidaryta Zino Kazėno-Zikos paroda “Laukiniai vakarai + Rodeo” (fotografija, fotografika, tapyba, asambliažai, videofilmai, kolekcijos – diržai ir sagtys). Muziejaus salėje, kurioje skambėjo kantri (angl. country) muzika, vyko loterija ir apdovanojimai, gausiai susirinko svečių, dėvinčių kaubojaus aprangą arba jos elementus. Tarp garbingų svečių JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė Altėja Kauli-Merfri (Althea Cawley-Murphree), lydima ambasados kultūros reikalų asistentės Jūratės Kirvaitienės ir Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Stasio Jokubausko. Parodos atidaryme taip pat dalyvavo nemažas būrys jaunimo. Šventinį renginį vedė šerifo aprangą dėvintis Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Bilius.
Legendinio menininko Zino Kazėno dovana Lietuvai
Pirmą kartą apsilankiusi Kelmėje JAV ambasados kultūros atašė A. Kauli-Merfri padėkojo visai bendruomenei, ypač savivaldybės švietimo skyriaus atstovui už svetingumą. “Buvau sužavėta Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, kur bendravau su 120 moksleivių. Taigi, turėjau progą pristatyti JAV vykstančius prezidento rinkimus. Galiu jus užtikrinti, kad jūsų jaunuolių klausimai buvo patys geriausi, į kuriuos man teko atsakinėti šia tema”, – toliau kalbėjo kultūros atašė. Garbinga viešnia papasakojo, kad lankėsi Tytuvėnų vienuolyne, pažymėjo, kad Lietuva turi kuo didžiuotis. Kitas “nacionalinis paminklas”, pasak kultūros atašė, šios dienos šventės dalyvis, tris dešimtmečius rodantis meilę Amerikai, tai – legendinis menininkas Zinas Kazėnas. Ši paroda yra Z. Kazėno dovana Lietuvai. Toliau ji pasidžiaugė, kad JAV ambasada yra nors šiek tiek prisidėjusi prie šio projekto, o ji pati yra tiesiogiai paliesta šios parodos, nes kilusi iš laukinių vakarų. Ponia A. Kauli-Merfri susirinkusiems pasakojo, kad užaugo rytinėje Vašingtono valstijos dalyje tarp kaubojų ir ūkininkų. Mieste Elensburge (angl. Ellensburg), kuriame ji augo, organizuojamas visame pasaulyje žinomas Rodeo. Todėl ji sujaudinta to dėmesio, kuris skiriamas jos gimtojo krašto kultūrai. Tuo pačiu kultūros atašė pasveikino Z. Kazėną 80-ojo gimtadienio proga, akcentavo, kad kūrybiškumas pasireiškia ne tik jo kūriniuose, bet ir darbe su jaunimu. Ji taip pat padėkojo Kelmės krašto muziejui už parodytą dėmesį Amerikos kultūrai, pasidžiaugė, kad ši paroda padės geriau susipažinti su laukinių vakarų kultūra, su Rodeo kultūra.
Parodos ryšys su muziejaus ekspozicija apie Šiaurės Amerikos indėnus
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pasidžiaugė Z. Kazėno paroda ir papasakojo apie muziejaus ekspoziciją “Jono Vadeikio, Karlo Majaus (Karl May) ir Amerikos indėnų etnografija”, kuri buvo įkurta 1994 m. Muziejaus direktorė priminė, kad ekspozicija susijusi su Kelmėje gyvenusiu kraštotyrininku, pedagogu Jonu Vadeikiu (1903-1982), kuris pirmas Lietuvoje išvertė garsaus vokiečių rašytojo Karlo Majaus kūrinius “Sidabro ežero turtai”, “Per dykumą”, “Vinetu” į lietuvių kalbą ir supažindino skaitytojus su šio rašytojo grožine literatūra apie indėnus. D. Žalpienė apibendrino: “Zino Kazėno paroda nėra atsitiktinė. Ji papildys, pagyvins, atnaujins ekspoziciją “Jono Vadeikio, Karlo Majaus (Karl May) ir Amerikos indėnų etnografija”. O jauniems lankytojams bus puiki proga susipažinti, labiau susidomėti Amerikos istorija”.
Kaubojų gyvenimo romantika Z. Kazėnas užsikrėtė dar mokykloje
Šventinio renginio vedėjas K. Bilius, sveikindamas parodos atidarymo dalyvius, atvykusius į “laukinius vakarus” kalbėjo: “Amerika didele paslaptinga šalimi buvo mums daugelį metų, tačiau atsivėrus sienoms mes labai daug sužinojome apie šitą šalį. Parodos tema susijusi su kaubojais. Prerijos, kaubojų apranga, stilius, gyvenimas, gamta – paslaptinga terpė, kurią vis daugiau ir daugiau norėjosi pažinti.” Renginio vedėjas taip pat papasakojo, kad kaubojaus profesiją dėl romantikos pasirinkdavo net turtingų rančų savininkų jaunuoliai, kuriuos viliojo gebėjimas puikiai valdyti mustangą (sulaukėjęs arklys) ir meistriškai šaudyti. K. Bilius priminė, kad vykdavo varžybos tarp kaubojų, kurios XX a. peraugo į Rodeo – kas ilgiau išsilaikys ant mustango.
Žodis buvo suteiktas parodos autoriui, Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui Zinui Kazėnui. Parodos autorius patikino, kad šios parodos iniciatorius Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys K. Bilius. O taip pat pasidžiaugė, kad domėjimasis kaubojų tema Lietuvoje plečiasi, o pats jis kaubojų gyvenimo romantika užsikrėtė dar mokyklos laikais, klausydamasis gražiai skambančios bandžos (angl. banjo) bei žiūrėdamas filmą apie laukinius vakarus “Šaunioji septyniukė”. Z. Kazėnas papasakojo, kad pirmą kartą į JAV išvyko 1986 m. nevyriausybinių organizacijų “Taikus sambūvis” (“Artists for Peaceful Coexistence” Cape Cod) ir Nepriklausomų žurnalistų Asociacijos (“Inependent Journalist Associacion” projekto “President’s United State – Soviet Exchange Initiative” Bostonas, JAV) kvietimu. Tuo metu personalinė ir didžiausia abstraktaus meno Z. Kazėno paroda buvo eksponuojama JAV (Cape Codas, Čikaga, Harvardo Universitetas Bostone, Vašingtonas, Vermontas). Menotyrininkė dr. Eglė Jaškūnienė apie tą laikotarpį rašė: “Parodų epopėja JAV reiškė neoficialią Zino Kazėno abstrakčios kūrybos legitimaciją sovietų sistemos akyse ir palaiminimą rengti personalines ekspozicijas Europoje – Lenkija (1987), Šveicarija (1992), Italija (1993), JAV (1993, 1995), Rusija (1995), Liuksemburgas (2007, 2009), – o 10 dešimtmečio pabaigoje ir Lietuvoje (Panevėžio fotografijos galerija, 1994; Šiaulių dailės galerija, 1997; “Naujieji vartai”, “Kairė – dešinė”, “Litexpo” parodų rūmai Vilniuje ir kt.)”.
Šventės metu Z. Kazėnas su žmona Marija įteikė prizus jų iniciatyva vykusios loterijos laimėtojams. Pats pirmas prizas atiteko moksleivei Eglei Ostrauskaitei.
Piešinių konkurso “Kaubojai” nugalėtojų apdovanojimai
Pradėdamas piešinių konkurso “Kaubojai” nugalėtojų apdovanojimus renginio vedėjas K. Bilius sakė: “Ko gero tuo ir žalia mūsų planeta, kad yra begalė kultūrų, gausybė tautų. Ir šiandieną pristatydami Amerikos kultūrą mes pajungėme Kelmės rajono mokyklas”. K. Bilius paskelbė penkis piešinių konkurso laureatus: Augustę Jucevičiūtę (10 m.), Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykla, darbo vadovė Lina Užomeckienė; Leonardą Orlaką (13 m.), Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija, darbo vadovė Dalia Orlakienė; Viltę Nacaitę (13 m.), Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykla, darbo vadovė Lina Užomeckienė; Saulę Maleckaitę (15 m.), Kelmės Jono Graičiūno gimnazija, darbo vadovė Irena Arlauskienė ir Ugnę Barauskytę (16 m.), Kelmės Algirdo Lipeikos menų mokykla, darbo vadovė Lina Užomeckienė. Neatvykus į renginį laureatams, JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė A. Kauli-Merfri apdovanojimus įteikė konkurso nugalėtojų darbų vadovams.
Laukinių vakarų atmosferą padėjo sukurti ansamblis “Vydraga”
Bilius parodos svečiams pristatė folkloro ansamblį “Vydraga”: “Ansamblis įkurtas 1988 m. Jo įkūrėjas kompozitorius, pedagogas, folkloristas, muzikantas Algirdas Klova, vadovaujantis ansambliui jau 28 metus. Ansamblis vienas geriausių ir originaliausių kolektyvų Lietuvoje. Kolektyvas dalyvavo daugelyje tarptautinių folkloro ansamblių konkursuose. 2003 m. apdovanotas tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko padėka. 2008 m. įvertintas solidžiausiu mėgėjų meno kolektyvų prizu “Aukso paukštė”. Pavadinimo “Vydagra” reikšmė – ragana, matanti ateitį”.
Parodos metu kantri kūrinius atliko: Algirdas Klova (smuikas, lūpinės armonikos, tin whistle), Dainius Jucius (basedla), Robertas Laniauskas (mandolina), Alius Sirgėtas (bandža, gitara) ir Aurelius Žitkauskas (perkusija).
Apie šerifo ženklo reikšmę
Prieš prasidedant kaubojų maisto degustavimui, JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė paaiškino ženklo, kurį dėvėjo renginio vedėjas reikšmę: “Tiesiog man pasakė, kad ne visi jūs žinote šito ženklo reikšmę. Tiesiog iš nežinojimo mes nepademonstravome reikiamos pagarbos šitam asmeniui, kuris dėvi šitą ženklą. Leiskite, aš paaiškinsiu. Tai šerifo ženklas. Ir jeigu mes galvotume, su kokiu žmogumi laukiniuose vakaruose nenorėtume susipykti, tai, žinoma, nenorėtume turėti blogų santykių su šerifu. Ir mes pasižadame šerifui, kad šį vakarą visi elgsimės nepriekaištingai”.
