Gedimino kalnas bus gelbėjamas Nacionaliniam muziejui skirtomis lėšomis | V. Mikulėno nuotr.
Liepos 21 d. susirūpinęs Gedimino kalno slinkimu Kultūros ministras Šarūnas Birutis šiandien aptarė susidariusią padėtį susitiko su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte.
Susitikime ministras pranešė, kad siekiant kuo greičiau sustabdyti kalno slinkimą muziejaus veikloms skirtas lėšas nukreips kalno tvarkymui. Buvo sutarta, jog šiems metams kalno tvarkymo darbams reikalingos lėšos (200–300 tūkst. Eur.), kurios buvo skirtos kitoms muziejaus veikloms, bus skirtos kalno avarinės būklės panaikinimui. O kitiems metams kalno tvarkybos darbams kultūros ministro Šarūno Biručio pastangomis, po derybų su Vyriausybe, buvo skirta 380 tūkst. Eur.
Primename, kad liepos 19 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pareiškė, kad Gedimino kalno irimas „prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms“ ir paragino Vilniaus savivaldybę skelbti ekstremalią situaciją dėl yrančio Gedimino pilies kalno. Savivaldybė ir Nacionalinis muziejus tokios būtinybės neįžvelgė, nes, anot jų, miestiečių gyvybei joks pavojus, dėl susidariusios padėties Gedimino kalne, negresia.
Šarūnas Birutis ir Birutė Kulnytė | lrkm.lt nuotr.
„Negalime delsti kol suveiks, arba ne, įstatymų numatyta tvarka. Savivaldybė neranda galimybių paskelbti ekstremalios situacijos, todėl daugiau galimybių gauti valstybės rezervo lėšų nėra. Turi būti kuo skubiau pašalinta kalno avarinė būklė, todėl šiandien informavau muziejaus vadovybę, kad lėšos, kurios buvo skirtos kitoms muziejaus veikloms, bus skirtos kalno avarinės būklės pašalinimui“, – sakė ministras ir patikino, kad grįžęs po atostogų iš karto pateiks įstatymų pataisas, kurios užtikrins greitesnį tokių bėdų sprendimą.
„Padėtis su Gedimino kalnu Vilniuje dar kartą įrodo, kad valstybėje nesame pasiruošę skubiai spręsti iškilusių sunkumų. Tam, kad būtų skirtos lėšos iš valstybės iždo skubiems darbams turime sunešioti nesunešiojamas klumpes, o laikas tokiose padėtyje yra labai svarbus. Todėl grįžęs iš karto teiksiu pataisas, kurios užtikrintų mūsų simbolių tinkamą apsaugą ir skubios pagalbos telkimą“, – sako šiuo metu atostogaujantis Kultūros ministras Š. Birutis.
Pasak jo, šiandieninė padėtis dar kartą įrodo, kad ne visos įstaigos ir tarnybos geba priimti būtinus ir skubius sprendimus, kurie yra būtini vadovaujantis galiojančiais įstatymais, juos aiškina taip, kaip joms patogiau.
„Vyksta susirašinėjimai, atsirašinėjimai. Manęs tokia padėtis netenkina. Šioje vietoje turime veikti visi išvien pagal aiškiai nustatytas taisykles, kad neliktų vietos įvairiems aiškinimams ir išvedžiojimams, todėl pakeitimai būtini, kad ateityje išvengtume tokio laiko vilkinimo“, – sako ministras.
Gedimino kalno šlaito nuošliauža | lgt.lt nuotr.
Pasak Š.Biručio, siūlydamas Vilniaus savivaldybei skelbti ekstremalią situaciją, ministerija elgėsi pagal galiojančius teisės aktus, tam, kad būtų gauta skubi piniginė pagalba iš valstybės rezervo Gedimino kalno slinkimo sustabdymui.
Pasak Kultūros ministro, jei būtų paskelbtas savivaldybės ar savivaldybės dalies ekstremalusis įvykis, Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Lietuvos Respublikos rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 5.4 papunkčiu, kreiptųsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo Lietuvos nacionaliniam muziejui ekstremalaus įvykio padariniams pašalinti ir tai būtų greičiausias būdas suteikti piniginę pagalbą.
Speciali komisija aptarė būtinus darbus pašalinant avarinę Gedimino kalno būklę
Komisijos posėdis | lrkm.lt nuotr.
Liepos 21 d. Nacionaliniame muziejuje posėdžiavo ir Gedimino kalno tvarkybos darbų priežiūros komisija, kuri aptarė jau atliktus ir būtinus atlikti darbus naikinant Gedimino kalno avarinę būklę. Susitikimo metu buvo pristatytas išsamus Gedimino kalno šiaurinio šlaito nuošliaužos padarinių likvidavimo projektas, atlikti ir vykdomi darbai.
Pasak projekto konsultanto Andriaus Končiaus, likviduojant Gedimino kalno avarinę būklę atlikti geodeziniai matavimai ir pateikta ataskaita dėl šiauriniame šlaite esančių rostverkų poslinkio įvertinimo, atnaujinta viso Gedimino kalno topografinė nuotrauka, peržiūrėta turima archyvinė geologinių tyrimų medžiaga ir pateiktos išvados, kad archyvinės geologinės medžiagos apimtis pakankama techniniam projektui atlikti. Atrinktas rangovas, kuris apsaugine plėvele uždengė slinkties deformacijos pažeistą kalno šiaurės vakarinę šlaito dalį.
Šiuo metu paruošta ir suderinta su Kultūros paveldo departamentu projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams. Taip pat, paruoštas konkursinių dokumentų paketas projektavimo ir rangos darbams Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir vakarinio šlaito tvarkybos projektui.
Specialios komisijos pirmininkas, kultūros viceministras Romas Jarockis, pastebėjo, jog būtina ilgalaikė Gedimino kalno stebėsenos sistema, kuriai būtų skiriamas tikslinis finansavimas. Tokiu būdu pavyktų laiku identifikuoti pavojingus kalno pokyčius ir juos pašalinti.
A. Končius patikino, jog ruošiama ilgalaikė (5 metų) kalno nuolatinės stebėsenos, priežiūros ir tvarkybos darbų programa kartu su ekonominiais programos įgyvendinimo kaštų skaičiavimais, taip pat, renkama ilgalaikėje programoje dalyvausiančių ekspertų grupė.
Komisijos posėdyje buvo įvardyti artimiausi darbai ir uždaviniai šalinant kalno avarinę būklę.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Gedimino kalno šlaite rastas granitinis patrankos sviedinys
- Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius?
- Garbingiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai įteikti B.Kulnytei ir J.Vaitkui
- Lietuvos muziejuose mažėja lankytojų
- Verda aistros dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos
- Pirmojo „Lietuvių etnografijos enciklopedinio žodyno“ pristatymas
- Lietuvos kodas. Kodėl jo dalis neprieinama?
- V.Juozapaitis. Ar reikalinga kultūra vadybai?
- Onutė dosniai apdovanojo valstybę
- L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai
Parašykite komentarą