Verda aistros dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos

Kovo 18 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pitrėnienė Seimo nariams pristatė projektą Nr. XIIP-1468, kuriuo siūloma reformuoti VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF). Projektu siūloma keisti fondo teisinį statusą iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą prie Kultūros ministerijos.

Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad naujam fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertintų iš ekspertų sąrašo sudaromos ekspertų grupės, kurios būtų sudaromos Fondo remiamų programų pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo direktoriaus įsakymu. Kandidatus į ekspertų sąrašą galėtų siūlyti meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla.

Numatoma, kad kandidatai į ekspertų grupės narius turėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje.

Ekspertų grupės būtų sudaromos iš 5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejų metų laikotarpiui. Tas pats asmuo negalėtų būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Siūloma, kad ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateiktų Ekspertų tarybai, kurią sudarytų 7 nariai, iš kurių 5 nariai būtų ekspertų grupių pirmininkai, ir 2 nariai dvejų metų laikotarpiui kultūros ministro paskirti asmenys.

Projekte numatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turėtų pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtintų kultūros ministras.

Numatoma, kad fondas iš valstybės biudžeto skirtas ir kitas lėšas naudotų viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 5 programas: nacionalinės periodinės spaudos; regioninės periodinės spaudos; radijo; televizijos; internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). Taip pat šios lėšos būtų naudojamos ekspertų paslaugoms apmokėti, Fondo administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui; kitoms su Fondo veikla susijusioms išlaidoms padengti.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2014 m. liepos 1 d. Iki to laiko Vyriausybė ir Kultūros ministerija turėtų parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Projektui po pateikimo pritarė 51, prieš balsavo 29, susilaikė 10 Seimo narių. Pagrindiniu projekto svarstyme paskirtas ŠMKK, numatoma svarstymo plenariniame posėdyje data – gegužės 22 d.

Konservatoriai  nepritaria SRTRF reformavimui ir įžvelgia jame Darbo partijos norą kontroliuoti šio fondo lėšas

A.Pitrėnienės pateiktam siūlymui reformuoti SRTRF nepritaria Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, mananti, kad Darbo partija taip siekia daryti įtaką šio fondo disponuojamų lėšų skirstymui. Vienas iš esminių pasiūlytų pasikeitimų būtų naikinti fondo viešosios įstaigos statusą, įkuriant Kultūros ministerijai pavaldžią biudžetinę įstaigą.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, lėšų skirstymo problemas, jei tokių yra, galima spręsti numatant interesų deklaravimą dabartiniams fondo tarybos nariams, tačiau dėl to visai nebūtina keisti institucijos statuso.

Seimo Darbo partijos frakcijos narei A. Pitrėnienei Seimo posėdyje J. Razma sakė: „Jūs savo projektu tarsi sakote, kad teisingiausiai lėšas paskirstys biudžetinė įstaiga, kontroliuojama Darbo partijos deleguoto kultūros ministro. Tačiau ar tai nėra paslėpta žinia žiniasklaidai, kad reikėtų kaip nors gražiai atspindėti Darbo partijos veiklą ir tada galima tikėtis paramos. Kodėl būtina keisti įstaigos statusą, fondo veikloje atsisakant savarankiškumo, nepriklausomumo nuo politikų principų?“

Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Stundžio, Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymas nustato labai aiškų žiniasklaidos ir kultūros santykio su valstybe principą, pagrįstą nepriklausomumu. Todėl valstybė turi nustatyti tokį paramos mechanizmą, kuris šių principų nepažeistų.

„SRTRF pertvarką inicijuojantis projektas visiškai eliminuoja kultūros, žiniasklaidos savireguliacijos elementą. Todėl, kad mūsų paramos žiniasklaidai sistema buvo grįsta savireguliacija, ji Europoje buvo laikoma pažangia. Darbo partijos atstovės siūlomame projekte jis yra paneigiamas“, – sakė V. Stundys.

Pažymėtina, kad tai, ką komiteto pirmininkė pateikia kaip naują pasiūlymą, fondo veikloje naujiena visiškai nėra: dėl paramos skyrimo žiniasklaidos priemonėms pirmiausia svarsto fondo ekspertų grupės, vėliau savo išvadas teikiančios fondo tarybai. Po to vyksta dar vienas filtras – savo išvadas pateikia fondo taryba. Kiekvienas ekspertas yra įpareigotas nusišalinti, jei svarstomas klausimas kaip nors susijęs su jo darbu ar asmeniniais santykiais.

Šiuo metu fondo veikla yra savotiškai paralyžiuota, nes gyvena nuolatinės reorganizacijos grėsmės sąlygomis, fondo taryba ar administracija negali siūlyti įstatymų pakeitimų siekiant gerinti fondo veiklą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės kontrolės rekomendacijas.

Kultūros ministras reikalauja atsiprašyti

Kultūros ministras Šarūnas Birutis TS-LKD kaltinimus neigia: „Konservatorių kaltinimai niekuo nepagrįsti. Mano vadovaujama ministerija dirba skaidriai ir atsakingai, todėl tokie pareiškimai meta šešėlį ant valstybės tarnautojų, kurie ištisus metus dirba prie šio projekto, taigi prašau atsiprašyti ir Kultūros ministerijos darbuotojų, kurie sąžiningai dirba valstybės tarnyboje.“

Ministras informavo, kad 2010–2011 m. kilo diskusijos dėl Fondo veiklos ir ypač jos paaštrėjo, kai žurnalistai, leidėjai, žurnalų redaktoriai kreipėsi į įvairias institucijas, atkreipdami dėmesį, kad fonde skirstant lėšas trūksta objektyvumo, viešumo ir skaidrumo.

„Šiandien svarbiausia užtikrinti, kad fondo veikla būtų skaidri ir atvira. Kultūros ministerija laukia pasiūlymų, kaip tai užtikrinti, todėl, užuot metus nepagrįstus kaltinimus, kviečiu konstruktyvaus dialogo“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.

2011 m. buvo pradėtas Valstybinis Fondo veiklos auditas, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamą Fondo veiklos kontrolę, Fondo veiklos administravimo problemas.

Valstybės kontrolė savo ataskaitoje pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Fondas administruoja ne nuosavas (dalininkų), o valstybės biudžeto lėšas, jo kontrolė turėtų būti tinkamai užtikrinama suteikiant įstaigai atitinkamą statusą.

Kultūros ministras priminė, kad 2011 m. Kultūros ministerija, reaguodama į skundus bei kritiką, surengė viešą diskusiją Fondo veiklai aptarti, taip pat aktyviai dalyvavo Prezidentūroje organizuotoje diskusijoje. Po viešų diskusijų buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuriai būtų patikėta svarstyti Fondo veiklos tobulinimo galimybes. Ši darbo grupė parengė Fondo modelį, kuriuo buvo siūloma pakeisti Fondo administracinę struktūrą ir atskirti Fondo administracinį valdymą nuo projektų ekspertinio vertinimo veiklos, tačiau nekeisti Fondo teisinio statuso (t.y. palikti viešosios įstaigos statusą). Pristačius Darbo grupės parengtą Fondo veiklos modelį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Kultūros ministerijai protokoliniu sprendimu buvo pavesta parengti alternatyvų projektą, kuriuo reformuojamas Fondas pakeičiant jo teisinį statusą iš viešosios įstaigos į biudžetinę įstaigą prie Kultūros ministerijos.

2013 m. gruodį ŠMKK gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje daugiausia kritikos išsakyta visai projektų ekspertavimo tvarkai. Taip pat nurodyta, kad dabartinė valstybės skiriamų asignavimų paskirstymo tvarka programoms neskatina konkurencijos, o atskirais atvejais gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.

LŽS pirmininkas siūlomą SRTRF reformavimą vadina fondo naikinimu

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius  komentuodamas siūlomą SRTRF reformą pavadino ją šio fondo naikinimu: „Tai reiškia, kad Lietuvoje gali būti atsisakyta pažangios valstybės paramos kultūrinei ir šviečiamajai žiniasklaidai sistemos, kuri garantavo nuo politinės valdžios nepriklausomą paramos skirstymą. Pasiūlymo esmė – valstybės paramos žiniasklaidai skirstymas tiesiogiai ir netiesiogiai priklausytų iš esmės nuo vieno žmogaus – kultūros ministro“.

Senojo fondo sunaikinimą LŽS pirmininkas vadina trumparegišku sprendimu. Pasak jo naujojo fondo idėja nepasiūlo nieko naujo, pasikeis tik jo „šeimininkas“, tačiau atsiras politikų kišimosi į paramos skirstymą pavojus.

D.Radzevičius sutinka, kad SRTRF projektų vertinimo kriterijai yra senamadiški ir neefektyvūs o visa fondo veikla formalizuota, tačiau mano, kad paramos skirstymo skaidrumą galima būtų užtikrinti pertvarkius šio, dabar egzistuojančio fondo veiklą.

Šalies intelektualai kritikavo dabartinio fondo veiklą ir pasisakė už jo pertvarkymą

Primename, kad šių metų vasario 26 d. 73 žinomi Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai, Nacionalinės premijos laureatai paskelbė peticiją kurioje išsakė savo kritiką dabartinio SRTRF veiklai.  Pasak šios peticijos autorių, jau ne pirmus metus kyla neaiškumų dėl SRTRF veiklos principų ir sprendimų kriterijų. Išsakę konkrečias pastabas ir pateikę konstruktyvią įvairių fondo veiklos aspektų kritiką peticijos autoriai pritarė Seimo narių iniciatyvai svarstyti Fondo veiklą reguliuojančių įstatymų patobulinimą, bet pabrėžė, kad „optimalų sprendimą bus galima rasti tik tokiu atveju, jei į nuodugnią diskusiją bus įtrauktos visos suinteresuotos šalys, kultūrinės žiniasklaidos ir visuomenės atstovai“.

ŠMKK nutarė surengti klausymus SRTRF pertvarkos projektui aptarti

ŠMKK skelbia, kad kovo 24 d., 15.00 – 17.00 val. Seime, Lietuvos Tarybos salėje (Seimo I rūmai)  įvyks klausymai skirti VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo reformavimo projektui Nr. XIIP-1468 aptarti.

Dalyvauti šiuose klausymuose ir teikti pastabas bei pasiūlymus yra kviečiami visi suinteresuoti asmenys. Ketinančių dalyvauti prašoma kreiptis į ŠMKK biuro padėjėja Agnė Slančiauskaitė: tel. (8 5) 2 39 6879, arba el. paštu agne.slanciauskaite@lrs.lt