Vasario 3 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, vyks tradicinis etninės kultūros vakaras, kuriame bus pristatomas Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas. Tai yra pirmas ir pagal etnografinių realijų aprėptį didžiausias leidinys, kuriame pateikiamos susistemintos žinios apie XVIII a. – XX a. pradžios lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros realijas.
Lietuvių etnografijos enciklopedinį žodyną sudaro trys dalys: „Etnografijos terminų žodynas“, „Sisteminė etnografijos terminų rodyklė“ ir „Abėcėlinė etnografijos terminų rodyklė“. Jį išleido Lietuvos nacionalinis muziejus 2015 m. pabaigoje. Sudarytojos – Birutė Kulnytė ir dr. Elvyda Lazauskaitė. Tekstų autorės – Danutė Aleknienė, parengusi tekstus apie tradicinę valstiečių aprangą ir interjero tekstilę, Elvyda Lazauskaitė, rašiusi apie tradicinę architektūrą, valstiečių buitį, kaimo bendruomenę, šeimą ir kalendorinius papročius, bei Skaidrė Urbonienė, kūrusi tekstus apie paprotinį meną ir muzikos instrumentus. Žodyną redagavo Marytė Slušinskaitė, o iliustracijas piešė Edita Prelgauskienė Maketuotojas – Arūnas Prelgauskas.
Lietuvių etnografijos enciklopediniame žodyne pateikiami susisteminti enciklopedinio pobūdžio straipsniai, iliustruoti piešiniais ir papildyti nuorodomis į išplėstinę informacijos paiešką. Pateikiama žinių apie XVIII a. – XX a. pradžios pagrindinius ir pagalbinius lietuvių verslus, amatus, transportą, liaudies architektūrą, tradicinę valstiečių buitį. Daiktai atspindi istorinį laiką, įtakas ir pokyčius; materialiojoje būtyje užfiksuotos dvasinės būties apraiškos, savastis ir tautiškumas. Aprašomi papročiai, tradicijos, paprotinio meno ir liaudiškojo pamaldumo apeiginiai daiktai, krikščioniškoji ikonografija. Žodynas apima visų Lietuvos regionų etnografines realijas.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos nacionaliniame muziejuje skambės lietuvių liaudies sutartinės
- Etninės kultūros vakaras ir Kristijono Donelaičio „Metai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
- Nacionaliniame muziejuje – ir J.Basanavičiaus surinkti margučiai
- Lietuvos muziejuose mažėja lankytojų
- Rengiamas etninės kultūros vakaras, skirtas K. Donelaičio kūrybos paminėjimui
- Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
- Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
- Garbingiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai įteikti B.Kulnytei ir J.Vaitkui
- H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
- Lietuvos kodas. Kodėl jo dalis neprieinama?
- Profesorės Pranės Dundulienės šimtmečiui
- L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai
- Onutė dosniai apdovanojo valstybę
Iš tikrųjų ar negalėtu labiau lietuviškai rašyti pristatant šį žodyną. lyvis
manau, jis labiau skirtas ateinančioms lietuvių kartoms, tikintis kad šiuolaikinių valdžių politika bus davusi reikiamą rezultatą
O man rūpi, kad tokia veikalai būtų prieinami internete kiekvienam, ypač tiems, kas neturi pinigėlio knygoms… UNESCO, ES fondai turėtų paremti finansiškai, atlygindami už tai autoriams – reikia iš lenkų mokytis ir užbombarduoti juos savo reikalavimais!.
Beje, pasiekiamas internete, žodynas tarnautų įvairiausių sričių PASAULIO istorikams (kalbų, tautų ir t. t. istorijos).
Kaip mums „įaiškinti į galvas” visų, kas galėtų padėti išsaugoti baltų paveldą žmonijai, jeigu per savo skurdumą būsime užsirakinę vos tuose keliuose šimtuose namų, kur įstengs šį veikalą įgyti? Jei mes nedėsime pastangų atsiverti bent specialistams tiesiog prikišamai panosėje?
Būtų jis internete, tai kiekvienas lietuvis, kurs feisbukuose ar kituose tinkluose „nakvoja”, turėtų laikyti savo garbės reikalu pačioje matomiausioje vietoje įdėti nuorodų į šį ir kitus Lietuvą bei jos kalbą aiškinančius žodynus bei enciklopedijas – su prierašu anglų k., paaiškinimu, antraštės vertimu, kad net ir nespecialistams ši informacija į akis kristų, dėmesį atkreiptų!
Beje, reiktų pabandyti įvesti madą, kad tie, kas įstengia nupirkti, pirktų ne tik sau, bet ir bent vieną dar atsargai – kai ateityje kam nors prireiks solidžios dovanos. Bus gatavai padėta, nebereiks sukti galvą, ką čia padovanojus, lakstyti ir ieškoti.
Beje, gal reiktų nureketuoti seimūnus – kad nupirktų ir su užrašytais palinkėjimais išsiųstų į lietuviškas salas Gudijoje, Lenkijoje, Karaliaučiuje dovanų…
Žemyna, tau kartais nekyla mintis, kad lietuviški žodžiai taip pat paveldas?
Žemyna:
,,fondai, finansiškai, autoriams, užbombarduoti, istorikams (kalbų…), specialistams, enciklopedijas, nespecialistams ši informacija, madą, solidžios, nureketuoti…”
Kaip visada nuoširdžiausiai dėkinga.
Ar galėčiau tamstos paprašyti ir lietuviškus šių žodžių pakaitus įrašyti?
O gal savo skiltį Alke galėtumėte „užveisti”? Tada ir kiti galėtų viską vienoje vietoje rasti. Juk sunku manųjų dėmesio nevertų rašliavų vaikytis ir domėtis, kas kaip bus mane sudirbęs…
Žaviuosi tamstos talentu.
Gali prašyti – išversiu TAIP, KAIP SUPRASIU PAGAL SAKINIO PRASMĘ, jei tingi atsiversti žodynus.
Ne aš „veisiu” skiltis ‘Alke’.