Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet vertina mūsų šalies rinkoje esančių valgomųjų ledų saugą, kokybę ir ženklinimą. Šiemet gamybos įmonėse ir prekybos vietose patikrinta per 180 tonų lietuviškų ir kitose ES valstybėse pagamintų valgomųjų ledų. Reikalavimų neatitiko apie 17,4 proc. vertintų gaminių, dažniausiai dėl ženklinimo neatitikimų. Dėl nustatytų pažeidimų 5 partijų (2 248 vnt.) valgomųjų ledų realizavimas buvo sustabdytas.
Ledai yra vertingas, skanus ir vėsinantis pieno gaminys, turintis aukštą maistinę vertę, juose daug baltymų, riebalų ir angliavandenių. Tai vienas populiariausių desertų, dėl jo retai sulaukiama ir vartotojų nusiskundimų. Šiemet nuo metų pradžios gauti 4 vartotojų pranešimai dėl ledų kokybės, iš jų pasitvirtino tik vienas dėl blogų šių gaminių laikymo sąlygų. Be abejo, karštuoju metų laiku vartotojų skundų skaičius gali išaugti, tačiau vidutiniškai per metus VMVT sulaukia apie 20 skundų, iš kurių pasitvirtina apie trečdalis.
Vartotojai ir patys gali gana nesunkiai įvertinti ledų kokybę. Tam reikia perskaityti ne tik informaciją etiketėje, bet atkreipti dėmesį ir į ledų formą. Karštuoju metų laiku prekybos vietose šaldymo kameros neretai būna perkrautos ar paliekamos saulėkaitoje, todėl valgomieji ledai gali atitirpti. Dar kartą užšaldyti jie netenka ne tik formos, bet ir dalies maistingųjų savybių. Kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, galima suprasti iš deformuotų porcijų. Tokių ledų nepatariama pirkti.
Renkantis ledus žinotina, kad vienas pagrindinių jų komponentų – saldi, šviežia grietinėlė su daugybe vitaminų ir kitų medžiagų. Ledai taip pat gali būti pagaminti iš vandens, cukraus ir kitų priedų bei medžiagų mišinio.
Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
• pieniškus, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc.,
• grietininius, kuriuose pieno riebalų kiekis 8–11 proc.,
• plombyrą, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc..
Valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai, jie vadinami „plombyru“, „grietininiais“ arba „pieniškais“. Šių ledų sudėtyje pieno riebalai negali būti pakeisti augaliniais riebalais.
Europoje ir Lietuvoje vis didesnio populiarumo sulaukia vaisiniai ledai, kurie skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas yra ledai be riebalų, o šerbeto sudėtyje gali būti riebalų. Šiuos ledus gali rinktis vartotojai, kuriems nepatinka pienas ar grietinėlė.
Pagal vaisių kiekį valgomieji ledai skirstomi į:
• vaisinius, kuriuose ne mažiau kaip 20 proc. vaisių arba 2,5 proc. vaisių sulčių,
• sorbetą, kuriame turi būti ne mažiau kaip 25 proc vaisių,
• šerbetą, kuriame ne mažiau kaip 10 proc. vaisių ir turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.
Valgomųjų ledų temperatūra žema, todėl juos valgant, ypač per karščius, vartotojai turi atsargiai pratintis, kad išvengtų persišaldymų. Rinkdamiesi ledus, alergiški žmonės turėtų pasidomėti jų sudėtimi, atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją apie alergizuojančias medžiagas ar jų pėdsakus. Norint mėgautis kokybišku šiuo desertu, būtina perskaityti ženklinimo etiketes, kad įsitikinti, ar ledai pagaminti be skonio stipriklių ir sintetinių dažiklių.
