V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – atitinka Konstitucijos 55 straipsnį. Tačiau 70 Seimo narių ateina į Seimą per tarpininkus (pagal partijų sąrašus), o ne tiesiogiai gyventojų renkami kaip nustatyta Konstitucijoje ir jie piliečių neatstovauja, o atstovauja partijas, nes yra tik jų vadovų  paskirti – tuo pažeidžiama 55 straipsnio nuostata: „[…] renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise…“

Dar didesnis Konstitucijos pažeidimas vyksta Seime priimant konstitucinius įstatymus, kuriems priimti reikalaujama 94 Seimo narių balsų, t. y. 2/3 Seimo narių. Vadinasi, dabar 23 Seimo nariai (94 – 71 = 23), atstovaujantys tik partijas yra piliečių nerinkti (jų reitingavimas nėra tiesioginė rinkimų teisė), todėl neturi piliečius atstovaujamosios valdžios įgaliojimų ir akivaizdu, kad neturėdami rinkėjų mandato priima konstitucinius įstatymus pažeisdami Konstituciją. Galima teigti, kad visi konstituciniai įstatymai priimti tokių Seimo narių yra niekiniai, nes prieštarauja Konstitucijai, žmogaus teisėms bei demokratijos principams. Jeigu ir toliau įteisinant tiesioginę ir proporcinę rinkimų sistemą, tai logiškai mąstant ir vadovaujantis Konstitucijos 55 straipsniu turėtų būti įsteigtos 94 tiesioginių  rinkimų Rinkimines apygardos. Paliekant galioti šią rinkimų sistemą būtina skubiai sumažinti pagal partijų sąrašus siūlomų kandidatų į Seimą skaičių iki 47 (141 – 94 = 47), kurie dalyvautų rinkimuose daugiamandatėje apygardoje.

Pagal Konstitucijos 29 straipsnį visi asmenys įstatymui yra lygūs. Žmogaus teisės negali būti varžomos partiniu pagrindu ar teikiamos jam privilegijos, nes  kandidatavimas taip pat yra rinkimų teisė. Kadangi dabar pagal rinkimų įstatymą partijų atstovams daroma privilegija – jie gali kandidatuoti,  tiek asmeniškai apygardose, tiek pagal partinius sąrašus, t. y. konkrečiai gali kandidatuoti į 141 Seimo nario vietą, kai nepartiniai asmenys kandidatuoti tegali tik į  vienmandatėse apygardose renkamą 71 Seimo nario vietą. Akivaizdu, kad tai yra pagal Rinkimų įstatymą įteisinta kandidatuojančių  asmenų nelygybė, prieštaraujanti Konstitucijos 29 straipsniui.

Kadangi Seimas susideda iš dviem skirtingais būdais, pagal du atskirus balsavimo biuletenius išrinktų narių, tai tokiu atveju atėjus balsuoti, o ateiti tiems rinkėjams, kurie yra prieš sąrašinius balsavimus, reikėtų kuo gausiau, ir supratus, kad jiems nėra būtina rinkimuose dalyvauti abiem būdais, sąrašinių balsavimo biuletenių galėtų neimti. Kaip žinoma, daugeliui rinkimai pagal partinius sąrašus nepatinka, taigi tikėtina, kad iš atėjusių balsuoti šioje rinkimų dalyje daugelis nedalyvautų, t. y. sąrašinio balsavimo biuletenio paprasčiausiai neimtų, o komisijos narys ar pats rinkėjas tokiu atveju rinkėjų sąrašo lape parašytų „nedalyvavo“.

Dalyvavimas rinkimuose pagal sąrašus skaičiuojamas atskirai ir šiuo atveju Rinkimų įstatymu yra nustatyta, kad rinkimai šiuo būdu laikomi įvykę, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 25 % rinkėjų. Ši sumažinta norma taip pat galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes partijų sąrašams sudaroma privilegija. Tad atvykusiems balsuoti, tačiau vieningai neimant sąrašinių biuletenių ir rinkimų sąraše būtinai pažymėjus šioje rinkimų dalyje rinkėjų nedalyvavimą, galima pasiekti, kad rinkimai pagal sąrašus būtų viešai paskelbti neįvykusiais. Tokiu atveju Seimas būtų priverstas keisti rinkimų sistemą demokratiškesne atsisakant rinkimuose balsavimo pagal partijų sąrašus. Beje, žinant, kad rinkėjams balsavimas pagal sąrašus nepatinka, visiškai realu pasiekti, kad šiuo būdu renkamų Seimo narių rinkimai neįvyktų. Toks pasiekimas būtų politinis laimėjimas demokratijos link ir taptų savotišku tyliuoju referendumu.

Taigi mąstykime, ar verta protestus reikšti nedalyvavimu rinkimuose apskritai, ar nedalyvauti tikslinga tik rinkimų dalyje pagal partinius sąrašus. Manau, kad gausus piliečių dalyvavimas tiesioginiuose rinkimuose iki 80 procentų užtikrintų mus atstovaujamosios valdžios – Lietuvos Seimo atsinaujinimą.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: