Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Naujame spektaklyje istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais

www.alkas.lt
2016-04-23 10:05:06
0
Naujame spektaklyje istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais
Spektaklis Marija Stiuart Liudo Masio nuotr
Spektaklis „Marija Stiuart“ | Liudo Masio nuotr.

Jau kitą savaitę balandžio 26 ir 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre  – premjera. Režisierius Artūras Areima pristato Frydricho Šilerio pjesę „Marija Stiuart“.  Ši klasikinė  pjesė apie jausmus, kovą tarp žmogiškojo orumo ir politinių ambicijų. Apie tai,  kaip tuščios ambicijos sugriauna, sunaikina žmogų ir jis lieka vienas.

Pirmą kartą „Marija Stiuart“ pastatyta 1800 m. Vokietijoje, Veimaro teatre, kuriame dirbo F.Šileris. Dirbdamas Veimaro teatre jis klojo pamatus dabartinei Europos teatro kalbai, kartu su J.V. Gėte jie pirmieji sukūrė aktorių ansamblį. F.Šileris kasmet šiam teatrui parašydavo po didingą tragediją. Lietuvoje pirmasis šią pjesę pastatė Borisas Dauguvietis 1935 m., pagrindinį vaidmenį patikėjęs savo žmonai Nelei Vosyliūtei. Įdomu tai, kad režisierius Artūras Areima yra garbingo apdovanojimo – Boriso Dauguviečio auskaro – laureatas.

Jau trečią Frydricho Šilerio pjesę statantis A.Areima sako,  jog grįžimas prie Šilerio – tai  grįžimas prie žmogaus.   „Šileris yra idealistas. Jis ieško žmogiškumo, tikro žmogaus. Žmogaus absoliuto. Idealo. Karts nuo karto, bežaidžiant maištavimo žaidimus, aš pasiilgstu tikro žmogaus.  Norisi pažvelgti į tą idealų žmogų, paieškot žmogiškumo, kurį mes sunaikinom.  Paieškot jausmų, kurie yra idealizuoti, sustiprinti, kuriuos mes galime tik įsivaizduoti, bet gyvenime jų nerasime.  Tik pas Šilerį“, – sako Areima, statantis pjesę apie dviejų karalienių – Škotijos Marijos Stiuart ir Anglijos Elžbietos – konfliktą, kuris pasibaigė žiauriu nuosprendžiu Marijai – galvos nukirsdinimu. Ši istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais, kuriuos padiktuoja valdžios galia, pavydas, ambicijos.

Rez.Arturas Areima_ Liudo Masio nuotr
Režisierius .Artūras Areima | Liudo Masio nuotr.

„Šilerio kūryba  mane pravalo – kaip miškas, kaip meditacija.  Norisi  paprastumo ir grynumo: miško, jūros, paukščių, upelio čiurlenimo. Norisi lietaus. Norisi  paprastų dalykų – žmogiškumo. Statydamas Šilerį vėl kažką savyje atrandu.  Ir kiekvieną kartą pradedu visus mylėt. Ką jis padaro su manim? Bet taip vyksta“.

„Teatras yra žaidimas“

Artūras Areima ne tik „Marijos Stiuart“  režisierius, bet ir scenografijos autorius. Šį kartą kurdamas scenografiją jis  norėjo sukurti kalėjimą ir įkalinti abi karalienes ir visus pjesės veikėjus. „Man svarbiausia buvo sukurti kalėjimą. O kas jį sukuria? Laisvės apribojimas: keturios sienos ir langas, jis yra laisvės viltis, pro kurį žiūrėdami ilgimės to, ko netekome. Tai ir mano scenovaizdis – pilkos sienos ir vienas didžiulis vilties langas“. Pasak A.Areimos, „šiandienos pasaulyje daugumos žmonių gyvenimas yra tapęs kalėjimu. Komunikacijų priemonės tobulėja, bet mes tolstam, daromės vieniši: vienas  prieš kompiuterį, vienas prieš save. Man atrodo, mes bijom savęs. Bėgame nuo savęs.  Tokiu būdu  gyvenimas ir tampa kalėjimu“.  Paklaustas, ar žmogui įmanoma ištrūkti iš kalėjimo, režisierius atsakė: „Aš  ištrūkstu iš kalėjimo kurdamas spektaklius. Žaisdamas  žaidimus. Nes teatras yra žaidimas“.

Teatro užduotis – užduoti klausimus

Tuo tarpu Vytautas Rumšas jaunesnysis sako, jog „teatro užduotis – užduoti klausimus, į kuriuos žiūrovas pats galėtų bandyti ieškoti atsakymų. Vienas pagrindinių klausimų šioje pjesėje – kiek manipuliuojama žmogumi ir kokios gali būti manipuliacijos pasekmės? Šiandien mumis manipuliuoja masinės informacijos priemonės, mumis manipuliuoja  politikai ir tragedija tada ir įvyksta, kai  tu nebeatsirenki, kas tikra, o kas – manipuliacija.  Spektaklis leis pamąstyti  kas vyksta su žmonėmis, kai prasideda manipuliacija  santykiais, informacija.

Ši  pjesė – labai įdomi ir  tikiuosi, kad mums pavyks iškomunikuoti šią mintį:  „Ar manimi nemanipuliuoja, ar aš netampu tokios pačios tragedijos dalimi?“  Politika, žmogiškumas, ambicijos, čia viskas susipynę. Kaip ir šiandien mūsų gyvenime. Pagrindinė pjesės herojė Marija Stiuart yra uždaryta į kalėjimą. Bet šiandien nėra tokių kalėjimų. Mes sugebam izoliuoti žmones piktais gandais, dėmesiu. Taigi čia yra labai daug temų, kurios kiekvienam gali  būti artimos. Nors linkiu, kad jos nebūtų artimos.   Linkiu, kad jos keltų žiūrovams klausimus“ , – sako Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Elžbieta Latėnaitė:   „Džiaugiuosi, kad negimiau Karaliene“

Frydricho Šilerio aprašytos moterys – Marija Stiuart ir Elžbieta –  įkūnija labai skirtingas savybes.  Aktorė Elžbieta Latėnaitė spektaklyje kuria Anglijos karalienės Elžbietos vaidmenį. Ji atvira  –   Elžbieta jai vis dar paslaptis ir ji vis dar  jos ieško.  „Gyvenime gal taip nebūna, kad viename žmoguje sukondensuotos vienos savybės, o kitame – kitos.  Bet čia toks pasirinktas kelias. Tai – labai įdomu“.

Elžbieta Latėnaitė sako, jog šis vaidmuo jai  vienas sunkiausių ir vienas lengviausių, kuriuos teko vaidinti.  „Šis vaidmuo man reiškia vaidinti kažką labai tolimo ir tuo pačiu metu itin artimo. Jis reiškia malonę ir garbę dirbti su itin talentingais žmonėmis – mano kursiokais. Jis reiškia gelminę kelionę į dviejų Elžbietų vidų. Elžbietos Karalienės ir Elžbietos – mano kuklaus asmens. Šis vaidmuo mane nukelia į vaikystę, kai ne retai, kas nors sužinojęs mano vardą pašiepdavo: „Pirmoji ar antroji?“.

Šioje pjesėje aktorei  pasirodė  įdomi žmogaus atsakomybės tema. „Įdomu,  ką  galingi žmonės daro su savo galia,  kaip jie priima sprendimus, kurie atneša kitiems skausmą. Įdomu, kaip jie jaučiasi, kaip nepalūžta, kaip keliauja pirmyn. Pabuvus Karalienės kailyje labai džiaugiuosi, kad ja negimiau“, – sako Elžbieta Latėnaitė.

Spektaklyje  „Marija Stiuart“ išvysime: Indrę Patkauskaitę,  Elžbietą Latėnaitę, Tomą  Rinkūną,  Daumantą Ciunį,  Agnę Šataitę, Tomą Kliuką, Mantą Vaitiekūną, Tomą Stirną, Edmundą Mikulskį, Mindaugą Capą, Vytautą Rumšą jaunesn., Almantą Šinkūną. Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima.  Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, choreografas – Mantas Stabačinskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai
  2. Naujausiame G.Varno spektaklyje „Šmėklų sonatoje“ – apie laimės iliuziją
  3. Spektaklyje „Kelionė namo“ sugrįžimas į vaikystės erdvę
  4. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos)
  5. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  6. Latvių ir lietuvių kūrėjai pristatys spektaklį apie 1991-ųjų Sausio įvykius
  7. V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija
  8. L.Zubė apie spektaklį „Bobulės rūpestėliai“: „Noriu pabėgti nuo savęs…“
  9. Dokumentinio filmo „Scenos džentelmenas“ apie aktorių Praną Piauloką peržiūra
  10. Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija)
  11. J. Marcinkevičiaus „Katedra“ prabils šiuolaikine intonacija
  12. Klaipėdos teatras žiūrovams paruošė staigmeną
  13. Kaune pristatoma premjera „Pažadėk, kad neišeisi pirmas“
  14. Nacionaliniame dramos teatre įvyks dar vienas režisūrinis debiutas
  15. Klaipėdos lėlių teatre – įkvepiantis „Coliukės“ pastatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.
Lietuvoje

SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus

2025 07 11
Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • SAM: medikų algos per 9 metus išaugo tris kartus
  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus
  • Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų
  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

Kiti Straipsniai

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Eugenijus Laurinaitis | M. Aleksos nuotr.

E. Laurinaitis: Mums dabar niekas nieko, išskyrus pačią laisvę, pažadėti negali

2025 07 07
Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Jonas Krištopaitis, Uostas (Kuršių nerija), 1972 m. | ciurlionis.lt nuotr.

Kviečia A. Jono Krištopaičio paroda „Pats sau žemė ir pavasaris“

2025 06 05
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972-1990)“

2025 05 11
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Vilniaus mažojo teatro spektaklis kvies permąstyti, kiek mūsų visuomenėje „žiurkiškumo“ | vmt.lt nuotr.

Vilniaus mažojo teatro spektaklis kvies permąstyti, kiek mūsų visuomenėje „žiurkiškumo“

2025 05 02
„Auksiniai scenos kryžiai“ | lrv.lt nuotr.

„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai

2025 04 02
„Auksiniai scenos kryžiai“ | lrv.lt nuotr.

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ verti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjai

2025 03 18

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Naujas apžvalgos bokštas Žemaitijos nacionaliniame parke | VSTT.lt nuotr.

25 metų pokyčiai Žemaitijos nacionaliniame parke

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai