Penktadienis, 24 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Naujame spektaklyje istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais

www.alkas.lt
2016-04-23 10:05:06
0
Naujame spektaklyje istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais
Spektaklis Marija Stiuart Liudo Masio nuotr
Spektaklis „Marija Stiuart“ | Liudo Masio nuotr.

Jau kitą savaitę balandžio 26 ir 27 dienomis Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre  – premjera. Režisierius Artūras Areima pristato Frydricho Šilerio pjesę „Marija Stiuart“.  Ši klasikinė  pjesė apie jausmus, kovą tarp žmogiškojo orumo ir politinių ambicijų. Apie tai,  kaip tuščios ambicijos sugriauna, sunaikina žmogų ir jis lieka vienas.

Pirmą kartą „Marija Stiuart“ pastatyta 1800 m. Vokietijoje, Veimaro teatre, kuriame dirbo F.Šileris. Dirbdamas Veimaro teatre jis klojo pamatus dabartinei Europos teatro kalbai, kartu su J.V. Gėte jie pirmieji sukūrė aktorių ansamblį. F.Šileris kasmet šiam teatrui parašydavo po didingą tragediją. Lietuvoje pirmasis šią pjesę pastatė Borisas Dauguvietis 1935 m., pagrindinį vaidmenį patikėjęs savo žmonai Nelei Vosyliūtei. Įdomu tai, kad režisierius Artūras Areima yra garbingo apdovanojimo – Boriso Dauguviečio auskaro – laureatas.

Jau trečią Frydricho Šilerio pjesę statantis A.Areima sako,  jog grįžimas prie Šilerio – tai  grįžimas prie žmogaus.   „Šileris yra idealistas. Jis ieško žmogiškumo, tikro žmogaus. Žmogaus absoliuto. Idealo. Karts nuo karto, bežaidžiant maištavimo žaidimus, aš pasiilgstu tikro žmogaus.  Norisi pažvelgti į tą idealų žmogų, paieškot žmogiškumo, kurį mes sunaikinom.  Paieškot jausmų, kurie yra idealizuoti, sustiprinti, kuriuos mes galime tik įsivaizduoti, bet gyvenime jų nerasime.  Tik pas Šilerį“, – sako Areima, statantis pjesę apie dviejų karalienių – Škotijos Marijos Stiuart ir Anglijos Elžbietos – konfliktą, kuris pasibaigė žiauriu nuosprendžiu Marijai – galvos nukirsdinimu. Ši istorija apie žmogaus didybę ir nesusitaikymą su netobulais gyvenimo dėsniais, kuriuos padiktuoja valdžios galia, pavydas, ambicijos.

Rez.Arturas Areima_ Liudo Masio nuotr
Režisierius .Artūras Areima | Liudo Masio nuotr.

„Šilerio kūryba  mane pravalo – kaip miškas, kaip meditacija.  Norisi  paprastumo ir grynumo: miško, jūros, paukščių, upelio čiurlenimo. Norisi lietaus. Norisi  paprastų dalykų – žmogiškumo. Statydamas Šilerį vėl kažką savyje atrandu.  Ir kiekvieną kartą pradedu visus mylėt. Ką jis padaro su manim? Bet taip vyksta“.

„Teatras yra žaidimas“

Artūras Areima ne tik „Marijos Stiuart“  režisierius, bet ir scenografijos autorius. Šį kartą kurdamas scenografiją jis  norėjo sukurti kalėjimą ir įkalinti abi karalienes ir visus pjesės veikėjus. „Man svarbiausia buvo sukurti kalėjimą. O kas jį sukuria? Laisvės apribojimas: keturios sienos ir langas, jis yra laisvės viltis, pro kurį žiūrėdami ilgimės to, ko netekome. Tai ir mano scenovaizdis – pilkos sienos ir vienas didžiulis vilties langas“. Pasak A.Areimos, „šiandienos pasaulyje daugumos žmonių gyvenimas yra tapęs kalėjimu. Komunikacijų priemonės tobulėja, bet mes tolstam, daromės vieniši: vienas  prieš kompiuterį, vienas prieš save. Man atrodo, mes bijom savęs. Bėgame nuo savęs.  Tokiu būdu  gyvenimas ir tampa kalėjimu“.  Paklaustas, ar žmogui įmanoma ištrūkti iš kalėjimo, režisierius atsakė: „Aš  ištrūkstu iš kalėjimo kurdamas spektaklius. Žaisdamas  žaidimus. Nes teatras yra žaidimas“.

Teatro užduotis – užduoti klausimus

Tuo tarpu Vytautas Rumšas jaunesnysis sako, jog „teatro užduotis – užduoti klausimus, į kuriuos žiūrovas pats galėtų bandyti ieškoti atsakymų. Vienas pagrindinių klausimų šioje pjesėje – kiek manipuliuojama žmogumi ir kokios gali būti manipuliacijos pasekmės? Šiandien mumis manipuliuoja masinės informacijos priemonės, mumis manipuliuoja  politikai ir tragedija tada ir įvyksta, kai  tu nebeatsirenki, kas tikra, o kas – manipuliacija.  Spektaklis leis pamąstyti  kas vyksta su žmonėmis, kai prasideda manipuliacija  santykiais, informacija.

Ši  pjesė – labai įdomi ir  tikiuosi, kad mums pavyks iškomunikuoti šią mintį:  „Ar manimi nemanipuliuoja, ar aš netampu tokios pačios tragedijos dalimi?“  Politika, žmogiškumas, ambicijos, čia viskas susipynę. Kaip ir šiandien mūsų gyvenime. Pagrindinė pjesės herojė Marija Stiuart yra uždaryta į kalėjimą. Bet šiandien nėra tokių kalėjimų. Mes sugebam izoliuoti žmones piktais gandais, dėmesiu. Taigi čia yra labai daug temų, kurios kiekvienam gali  būti artimos. Nors linkiu, kad jos nebūtų artimos.   Linkiu, kad jos keltų žiūrovams klausimus“ , – sako Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Elžbieta Latėnaitė:   „Džiaugiuosi, kad negimiau Karaliene“

Frydricho Šilerio aprašytos moterys – Marija Stiuart ir Elžbieta –  įkūnija labai skirtingas savybes.  Aktorė Elžbieta Latėnaitė spektaklyje kuria Anglijos karalienės Elžbietos vaidmenį. Ji atvira  –   Elžbieta jai vis dar paslaptis ir ji vis dar  jos ieško.  „Gyvenime gal taip nebūna, kad viename žmoguje sukondensuotos vienos savybės, o kitame – kitos.  Bet čia toks pasirinktas kelias. Tai – labai įdomu“.

Elžbieta Latėnaitė sako, jog šis vaidmuo jai  vienas sunkiausių ir vienas lengviausių, kuriuos teko vaidinti.  „Šis vaidmuo man reiškia vaidinti kažką labai tolimo ir tuo pačiu metu itin artimo. Jis reiškia malonę ir garbę dirbti su itin talentingais žmonėmis – mano kursiokais. Jis reiškia gelminę kelionę į dviejų Elžbietų vidų. Elžbietos Karalienės ir Elžbietos – mano kuklaus asmens. Šis vaidmuo mane nukelia į vaikystę, kai ne retai, kas nors sužinojęs mano vardą pašiepdavo: „Pirmoji ar antroji?“.

Šioje pjesėje aktorei  pasirodė  įdomi žmogaus atsakomybės tema. „Įdomu,  ką  galingi žmonės daro su savo galia,  kaip jie priima sprendimus, kurie atneša kitiems skausmą. Įdomu, kaip jie jaučiasi, kaip nepalūžta, kaip keliauja pirmyn. Pabuvus Karalienės kailyje labai džiaugiuosi, kad ja negimiau“, – sako Elžbieta Latėnaitė.

Spektaklyje  „Marija Stiuart“ išvysime: Indrę Patkauskaitę,  Elžbietą Latėnaitę, Tomą  Rinkūną,  Daumantą Ciunį,  Agnę Šataitę, Tomą Kliuką, Mantą Vaitiekūną, Tomą Stirną, Edmundą Mikulskį, Mindaugą Capą, Vytautą Rumšą jaunesn., Almantą Šinkūną. Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima.  Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, choreografas – Mantas Stabačinskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujame spektaklyje „Tarmių stalas“ atgyjantys medžio drožėjo V.Šiekštelės kūriniai
  2. Naujausiame G.Varno spektaklyje „Šmėklų sonatoje“ – apie laimės iliuziją
  3. Spektaklyje „Kelionė namo“ sugrįžimas į vaikystės erdvę
  4. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos)
  5. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  6. Latvių ir lietuvių kūrėjai pristatys spektaklį apie 1991-ųjų Sausio įvykius
  7. V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija
  8. L.Zubė apie spektaklį „Bobulės rūpestėliai“: „Noriu pabėgti nuo savęs…“
  9. Dokumentinio filmo „Scenos džentelmenas“ apie aktorių Praną Piauloką peržiūra
  10. Apskritojo stalo pokalbis „Istorijos ir informacijos apie Čečėniją sklaida Europoje ir Čečėnijoje“ (tiesioginė transliacija)
  11. Klaipėdos teatras žiūrovams paruošė staigmeną
  12. Kaune pristatoma premjera „Pažadėk, kad neišeisi pirmas“
  13. Tarptautinę teatro dieną – istorinio, studentės režisuoto spektaklio premjera
  14. Nacionaliniame dramos teatre įvyks dar vienas režisūrinis debiutas
  15. Klaipėdos lėlių teatre – įkvepiantis „Coliukės“ pastatymas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2023 03 13
Auksinis scenos kryžius. „Wikipedia“ nuotr.

Atrinkti „Auksinių scenos kryžių“ nusipelnę teatro kūrėjai 

2023 03 10
Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ rodomas jau ir lietuvių kalba | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ jau ir lietuvių kalba

2023 03 02
Spektaklio „Tėtis“ plakatas (rež. Jonas Vaitkus) | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Aktorius V. Anužis: Šis vaidmuo man – dovana

2023 02 27
Spektaklio „Tėtis“ plakatas. Kristinos Norvilaitės dizainas | Rengėjų nuotr.

Kviečia režisieriaus J. Vaitkaus spektaklio „Tėtis“ pristatymas

2023 02 22
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Visų pasaulio šalių pareiga – padėti Ukrainai

2023 02 17
F. Zeller „Tėtis“, rež. J. Vaitkus, plakatas. Grafikos dizainerė Kristina Nrvilaitė | Rengėjų nuotr.

Temą pokalbiui padiktavo režisieriaus J. Vaitkaus spektaklis „Tėtis“

2023 02 14
Kaunas pasitinka Vasario16-ąjją | rengėjų nuotr.

Vasario 16-oji Kaune: dėmesys valstybės kūrėjams, „Aš – dalis tavęs“ apdovanojimai

2023 02 07
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
„Lino lėlių“ spektaklis „Šišion“ | D. Bielkausko nuotr.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

2023 01 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (II|)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 13
0
Filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija | JP.lt nuotr.

Kovo 11 d., švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės...

Skaityti toliau

Atrinkti „Auksinių scenos kryžių“ nusipelnę teatro kūrėjai 

by daiva
2023 03 10
0
Auksinis scenos kryžius. „Wikipedia“ nuotr.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 102 pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti...

Skaityti toliau

Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ jau ir lietuvių kalba

by Kristina Aleknaitė
2023 03 02
0
Vilniaus senajame teatre spektaklis „Mano tėtis – skrajūnas“ rodomas jau ir lietuvių kalba | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Kovo 8, 9 dienomis, 10 val. ir 12 val., Vilniaus senajame teatre bus pradėtas rodyti režisierės Agnės Sunklodaitės  spektaklis vaikams...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • taip ir neteko apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • N. B.: apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • Virtuvės istorikės žodis apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
  • >Gerb. Autorei apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • paaiškinu apie Bus pristatyta knyga apie Lietuvos karo vadą – J. K. Chodkevičių
Kitas straipsnis
Naujas apžvalgos bokštas Žemaitijos nacionaliniame parke | VSTT.lt nuotr.

25 metų pokyčiai Žemaitijos nacionaliniame parke

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai