Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Kazimieras Garšva, Rytas Kupčinskas, www.alkas.lt
2016 04 14 20:50
9
0
SHARES
K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.
Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. „Kalba yra geresnis praeities liudytojas, negu visi raštai“ (Vydūnas). Lietuvių kalbos institutas yra vienintelė mokslo institucija, kuri vykdo kolektyvinius mokslinius tyrimus, nuosekliai kaupia įvairiausius ir unikalius lietuvių kalbos išteklius, kurie sudaro ypatingos svarbos kultūros paveldą. Todėl palaikome Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą, kuris įpareigotų Institutą įgyvendinti valstybinės kalbos tikslus nepriklausomai nuo politinių svyravimų ir teikti duomenis Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, Valstybinei kalbos inspekcijai.

Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnyje įvardinta, kad „valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme nurodyta, kad „kalbos komisija dirba bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, Lietuvių kalbos institutu, aukštosiomis mokyklomis, Valstybinės kalbos inspekcija“.  Valstybinės kalbos inspekcijos įstatyme skelbiama: „kalbos inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su Valstybine kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu“.

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi teikti strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiančioms esminius tautinės tapatybės plėtojimo ir valstybės tautos raidos uždavinius. Lietuvių kalbos institutas yra pagrindinė mokslo institucija, įgyvendinanti šį prioritetą, vykdanti strateginės reikšmės veiklą. Lietuvių kalbos instituto statusas nėra reglamentuotas įstatymu, kaip to reikalauja Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Trijų valstybės institucijų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Lietuvių kalbos instituto) misija yra vykdyti konstitucinio valstybinės kalbos principo apsaugą skirtingomis priemonėmis. Turėdamos joms skirtas funkcijas šios institucijos yra skirtingo teisinio statuso: dviejų institucijų veiklos ir statusas reglamentuoti įstatymais, o Lietuvių kalbos instituto – įstatymų lydimaisiais teisės aktais. Siekiant ištaisyti minėtą teisinę spragą pateiktas Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas. Jis parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Šiuo įstatymo  projektu užtikrinti analogišką misiją vykdančių institucijų lygiateisiškumo, valstybinės kalbos apsaugos  principai, įgyvendintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą XIIP – 3866 (2) Nacionalinis Lietuvių kalbos institutas (toliau Institutas) yra mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Jis yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga ir įsteigtas nematerialiajam ir dokumentiniam lituanistikos ir lituanikos paveldui kaupti, sisteminti, saugoti ir skleisti, ilgalaikiams fundamentiniams lietuvių kalbos ir raštijos paveldo tyrimams vykdyti. Instituto misija – naujų fundamentinių ir taikomųjų žinių apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimas, nematerialiojo kalbinio paveldo kaupimas, sisteminimas ir sklaida, valstybei ir visuomenei aktualių kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimas, lituanistikos palaikymas pasaulyje.

Valstybė teikia strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sudaro pagrindą spręsti esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius. Institute atliekami humanitarinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai ir vykdoma su jais susijusi mokslinė, profesinė, ekspertinė, edukacinė, sklaidos ir kita veikla.

Instituto svarbiausi veiklos tikslai yra net devyni: kaip ir iki šiol dalyvauti nustatant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje bei Europos Sąjungos erdvėje; sudaryti mokslinį pagrindą valstybinei lietuvių kalbai funkcionuoti visose visuomenės viešojo gyvenimo srityse; vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui bei plėtrai svarbius ilgalaikius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, bendrinės kalbos, sociolingvistikos mokslinius tyrimus; analizuoti bendrinės lietuvių kalbos raidą ir teikti norminimo rekomendacijas: vertinti bendrinės lietuvių kalbos normos ir vartosenos santykių kaitą; tirti naujus lietuvių kalbos ir terminijos reiškinius, atsiradusius valstybinei lietuvių kalbai tapus oficialia Europos Sąjungos kalba; rengti ir spausdinti kalbos praktikai svarbius leidinius; kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti lituanistikos ir lituanikos paveldą šalyje ir užsienyje: rengti mokslines ekspedicijas lituanistikos duomenims Lietuvoje ir kitose valstybėse rinkti, rengti ir spausdinti raštijos šaltinius, intensyviai skaitmeninti kalbos išteklius bei archyvus, fundamentiniams tyrimams veiksmingai naudojant daugiausia pasaulyje sukauptus lietuvių kalbos duomenis; plėtoti lietuvių kalbą informacinėje visuomenėje: kurti, diegti ir palaikyti internete kalbos mokslines duomenų bazes bei lietuvišką elektroninę terpę; teikti mokslinę pagalbą ir paramą lituanistikos, baltistikos ir Baltijos šalių regiono tyrimų centrams užsienyje: skatinti aukščiausio lygio mokslininkus dalyvauti tarptautiniuose ir tarpdisciplininiuose tyrimuose, rengiant bendrus projektus.

Svarbus tikslas yra teikti mokslinę ir metodinę pagalbą rengiant baltistus ir lituanistus užsienyje; teikti kalbos konsultacijas, lingvistinę ekspertinę pagalbą ir paslaugas fiziniams bei juridiniams asmenims; bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir užsienio šalių atstovybėmis Lietuvoje, Lietuvos Respublikos atstovybėmis užsienyje, sprendžiant ir populiarinant aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo, tarmių saugojimo, lietuvių kalbos, lituanistikos klausimus; bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, teikti joms visokeriopą pagalbą plėtojant lituanistiką, kartu su jomis įstatymų nustatyta tvarka rengti mokslininkus; organizuoti lituanistikos sklaidą visuomenėje ir rengti kvalifikacijos kėlimo renginius, teisės aktų nustatyta tvarka teikti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Priėmus šį įstatymą, sudėtingomis daugiakalbystės, migracijos sąlygomis minėtos trys Valstybinio lietuvių kalbos įstatymo vykdymo grandys pajėgtų geriau atlikti savo darbą ir globoti paskutines dvi (iš 8 buvusių) baltų kalbas – seniausias iš gyvųjų baltų kalbų. Archaiškiausia gyvoji indoeuropiečių kalba primena tautai apie jos savastį, tapatybę, gyvastį ir tęstinumo pareigą. Nacionalinio lietuvių kalbos instituto mokslininkai neturi priklausyti nuo politizuotų ar nepakankamai kompetentingų mokslo biurokratų, jie privalo būti atsakingi tik savo valstybei, tautai, mokslui.

Susiję straipsniai:

  1. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
  2. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  3. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  4. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  5. P. R. Liubertaitė. Pagrindinės tvirtovės – valstybinės kalbos gynyba dar nebaigta
  6. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  7. K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
  8. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  9. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  10. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  11. Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
  12. Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus
  13. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  14. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  15. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  16. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  17. O. Aleknavičienė. Valstybinės kalbos negalima išstumti
  18. Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  19. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  20. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  21. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  22. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  23. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  24. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  25. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  26. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  27. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  28. Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video)
  29. K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą?
  30. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose

Comments 9

  1. Lietuvis says:
    5 m. ago

    Lietuvių kalbos institutas turi tapti pačia rimčiausia Lietuvių kalbos išsaugojimo įstaiga.
    O Kalbos komisija pasidarė politizuota, jos atstovė Palionytė ateina į Seimą ir tvirtina, kad galima vardus ir pavardes rašyti nelietuviškomis raidėmis, taip menkindama valstybinės kalbos svarbą. Kiti komisijos nariai irgi balsuoja pagal lenkų akcijos prašymus.
    Nepamirškime, kad Kalbos komisija jau leido rašyti w ir kitas raides pagrindiniame Lietuvos paso puslapyje.

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    5 m. ago

    Klausimas. Ar IX amžiuje Lietuvių kalbą kokia nors “komisija saugojo” ar buvo apsieita be jos?

    Atsakyti
    • Matas says:
      5 m. ago

      Buvo ir vadinosi ji,carska okranka.

      Atsakyti
  3. a propos says:
    5 m. ago

    Bartui – buvo apsieita be jos. Užtat ir nyko tiek Rytuose, tek vėliau ir pačioje Lietuvoje, įsivėlus diduomenei į ryšius su Lenkija.
    O jei rimtai – nelygink, mielasis, IX a. standartų su XXI a. standartais. Dar galėjai užklausti, ar akmens amžiuje buvo “kokia nors komisija”.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 m. ago

      Galiu ir apie akmens amžiaus laikus paklausti. Na ir kas. Nei Tamsta , nei kiti žiniai to neatsakys. Taip, aš šaipausi iš visų jūsų “gerbiamų standartų”, iš visų “bezdžionevimų”, iš kalbos “komisijų” . Nematau naudos iš šitų algininkų , jei jie mūru nestoja ginti Lietuvių kalbos.

      Atsakyti
  4. Nacionalinis says:
    5 m. ago

    Nuo to žodžio “nacionalinis” jau vemti verčia. Ankščiau buvo “respublikinis”. Tie patys žmonės, tas pats mentalitetas. Naujoji durnakalbė su savo edukaciniais, nacionaliniais, socialiniais, kompetencijomis yra naujo tarybinio (atsiprašau, europiečio) kūrimo viena iš priemonių. Anksčiau turguose pardavinėjo tokia pigią Sony, Panasonic ar kitų gamintojų padirbinį “National”. Panašiai atrodo ir rytinio ES pakraščio kalbos instituto pavadinimas.

    Atsakyti
  5. Getas says:
    5 m. ago

    Suprantu, kad tas “Nacionalinis” reiškia aukščiausia valstybės mokslinė stuktūra, kaip “Nacionalinis simfoninis orkestras”, “Nacionalinis dramos teatras” ir kt., regis ir atlyginimai ten aukštesni, kaip nenacionalinėse struktūrose.Tačiau šis prikergtas žodis galėtų vadintis lietuviškai: “Tautinis”, gal tuomet mūsų globalistai labiau priprastų prie žodžių “Tauta”, “tautininkai” ir pan.

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    5 m. ago

    Pagal viską, sakau, ar ne metas jau būtų sekant pavyzdžiu ir Lietuvos tautininkams pasivadinti tikriau – nacionaliau – “Tautininki na Litwe”…

    Atsakyti
  7. k says:
    5 m. ago

    Turim baltų vienybės dieną, bet kalbininkams tai nė motais.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

2021 01 06
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

2021 01 04
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

2020 12 30
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kultūros ministerija | KM nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų

2021 01 19
Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
Lietuvoje

Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

2021 01 19
VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
Lietuvoje

VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus

2021 01 19
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
Gamta ir ekologija

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims

2021 01 19
Stop ženklas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

2021 01 19
Žurnalo „Heritas“ viršelis | leidėjų nuotr.
Kultūra

Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris

2021 01 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
  • Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką
  • Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • VDI inspekcija stiprina paskelbtų prastovų patikrinimus
  • Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • VESK: siūloma parengti etapinį karantino atlaisvinimų planą

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1999; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1787; komentarų: 14
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1526; komentarų: 31
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1514; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1408; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1388; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

by Kristina Aleknaitė
2021 01 06
4
J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais

Kalbininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Jonas Palionis | Asmeninė nuotr. Būna susitikimų, po kurių mintys tarsi...

Skaityti toliau

K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus

by daiva
2021 01 04
30
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, „Vilnijos" draugijos pirmininku, hab.dr. Kazimieru Garšva. - Sunerimęs dėl pastaruoju metu vėl suaktyvėjusių bandymų...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kažin, ką sugalvojo? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie L. Milčius. Neužmiršti
  • Žemyna apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Genetiškai modifikuota SSSR? apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
  • Albertas apie „Fizika prie kavos“: Ką reikėtų žinoti apie hologramas? (video)
  • Pajūrietis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

A. Veryga. Sveikatos sistemos „prakeiksmas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai