Jorės šventė šiemet jau 20-tąjį kartą atrakins Lietuvos Žemę ir Dangų (nuotraukos, video) (13)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 23–24 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos senųjų baltų tradicijų puoselėtojai šiemet jau 20-tą kartą švęs pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Lietuvos nacionalinio parko Kulionių kraštovaizdžio draustinyje, vaizdingoje miškų apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši tradicinė šventė kasmet švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį.

„Šiemet Jorė bus neilinė, mat sukanka lygiai 20 metų kai šalia Observatorijos ir Kulioniųkaime įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje buvo atšvęsta pirmoji Jorė.

Nuo to laiko Jorės šventimas čia tapo jau tikru papročiu sutraukiančiu šimtus žmonių iš visos Lietuvos“, – sako vienas pagrindinių šventės rengėjų, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, ir Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas.

Jorė 2014 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jorė 2014 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Jorės šventę švęsti siūlo pati gamta. Balandžio pabaigoje, vakaro žaroje skęstant Sietyno žvaigždėms – sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, visa gamta apsigaubia pirmąja pavasarinės žalumos skraiste. Dar pro medžių šakas matosi toliai, tačiau viskas aplinkui jau būna nuspalvinta gaiviu pavasariniu žalesiu – jore“, –  jam antrina nepamainoma šios, jau 20 metų švenčiamos, šventės rengėja muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.

„Visi žinome garsiąją japonų sakurų žydėjimo šventę, o mes turime – Jorę. Juk Jorė yra nepaprastas metas, kuomet po žiemos įkalinimo naujam gyvybės metui keliasi visa kas gyva. Tai trumpalaikis kosminis virsmas, kurį atitrūkusiems nuo gamtos miesto žmonėms nesunku pražiopsoti, todėl ir kviečiame visus atvykti į šventę. Šiuo laiku ne tik sprogsta ir skleidžiasi pirmoji pavasario žaluma, bet ir pirmą kartą nugriaudi Perkūnas visa kas gyva aplink mus ir mūsų viduje iš žiemos miego perkūnijantis gyvybinių galių sklaidai ir brandai. Tad kiekvienam turime surasti laiko kuo ilgiau pabūti prisikeliančios gamtos glėbyje“, – sako etnokosmologas J. Vaiškūnas ir kviečia visus kasmet paskutinį balandžio savaitgalį nelaukiant asmeninio pakvietimo atvykti į Kulionių kaime esančią Molėtų krašto muziejaus Etnografinę sodybą ir Senovinę dangaus šviesulių stebyklą patiems pajusti gamtos prisikėlimo vyksmo.

Jorė | Romuvos nuotr.

Jorė | Romuvos nuotr.

Šiemet, kaip ir kasmet, balandžio 23 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai pirmiausia talkininkaus tvarkydami ir pirmąja pavasarine žaluma puoš šventvietę. Paskui visi keliaus pertis į apeiginę kaimišką pirtį.

Etnografinėje sodyboje visą dieną triūs amatininkai. Visi norintys galės patys pasigaminti baltišką žalvarinį papuošalą. Šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.

Molėtų krašto muziejininkai pamokys kaip tradiciškai marginti šventinius kiaušinius – joručius.

Į Etnografinės sodybos pirkią kvies fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų „Jore atrakink  Žemę“, Ingos ir Kęsto Samušių iš vilnos veltų dirbinių, Jurgitos Badaraitės šiaudinių Sodų ir Lietuviško Zodiako ženklų parodos.

Pavakaryje bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, o temstant, prie didžiulio šventinio laužo pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Na, o mėgstantys nuotykius bus pakviesti į naktinį žygį su deglais į legendomis apipintą Kulionių pilaikalnį…

Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 24 d., iš pat ryto Perkūno šventykloje bus užkaistas didelis šventinio viralo katilas, kuriame kunkuliuos apeiginis viralas.  11 val. visi šventės dalyviai susirinks Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, kad Romuvos vaidiloms paskelbus apeigų pradžią, nešini vėliavomis ir įkvepiami Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmių bei būgnų garsų, darnia eisena iškeliautų į didvyriškus protėvių žygius menančio Kulionių piliakalnio viršukalnę.

Ant pilies kalno bus pagerbtas Kulionių pilėnų ir visų Tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Po to Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos čia atliks savo bendražygių įšventimo į vaidilas apeigą.  O kiekvienas, kas pasiryš eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti jų kelią, protėvių vėlių ir visų gyvųjų šventės dalyvių akivaizdoje, padedami Romuvos vaidilų, galės iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Tam tereikės  tikro ryžto ir pasiryžimą įkūnijančio senovinio papuošalo.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio rimtai sukryžiuos gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Akmenų aukojimas Perkūno šventovėje | Alkas.lt, A. Daraškevičiaus nuotr.

Akmenų aukojimas Perkūno šventovėje | Alkas.lt, A. Daraškevičiaus nuotr.

Po to šventės dalyviai darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis aukuras ir bus aukojama didiesiems baltų dievams – Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Žmonės, įvardinti pavasarinę gyvybės prisikėlimo galią menančiais Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardais bus pagerbti atskira apeiga.

Jorė 2014 | A. Baltusio nuotr.

Jorė 2014 | A. Baltusio nuotr.

Vėliau visi šventės dalyviai bus kviečiami Perkūno šventovei aukoti savo atsivežtus akmenis. Aukojimas bus palydėtas gražiais žodžiais ir palinkėjimais. Visi kartu su vaikais galės pasirungti ridendami atsivežtus margučius. O tuomet jau ir metas vaišintis. Visus susirinkusius į Jorę, šventės rengėjai vaišins apeiginiu viralu, šalia bus kepama jorės kiaušinienė.

Prie darnoje su atgimstančia gamta besilinksminančių šiemet Jorės 20-mečio proga prisijungs ir  Aistė Smilgevičiūte bei Rokas Radzevičius su grupe SKYLĖ surengsiantys Jorės šventei skirtą šventinį koncertą.

Šių metų Jorės šventę, kaip ir ankstesnes, rengia Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“ bei Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva. Šventę nuosekliai remia Lietuvos Kultūros Taryba ir Molėtų rajono savivaldybė. Šiemet Jorės globėju sutiko būti Lietuvos Respublikos Seimo narys, buvęs Molėtų rajono meras Valentinas Stundys, o medžiaginiais ištekliais paremti pažadėjo miško savininkų kooperatyvas „Aukštaitijos šilas“.

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė SKYLĖ – „Žalia daina“:

2015 m. Jorės vakaronė prie laužo ir šokis su ugnimi:

 2015 m. Jorės eisena į Kulionių piliakalnį ir apeigos ant piliakalnio:

2015 m. Jorės įšventimas į romuvius, eisena nuo Kulionių piliakalnio, apeigos Dangaus stebykloje ir Perkūno šventovėje, švento viralo ragavimas ir kiaušinienės kepimas:

2015 m. Jorės vaizdai:

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *