Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – misija neįmanoma. Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia.Atlikėjas Edgaras Lubys vegetaru tapo seniau nei prieš septynerius metus. Pasak muzikanto, pokyčiai aplankė palaipsniui: metus rūkyti bei vartoti alkoholį, atsirado dar didesnis „švaros“ poreikis organizme, paskatinęs pakoreguoti ir mitybą.
„Pasidomėjęs vegetarizmu atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių. Taip pat nustojau gerti kavą, juodą bei žalią arbatą, sutvarkiau dienos režimą. Ilgainiui pagerėjo sveikata ir atsirado energijos kasdienius darbus atlikti dvigubai greičiau“, – sakė E. Lubys. Rodos, mėsos atsisakymas ir energijos perteklius – prasilenkiantys dalykai. Tačiau muzikantas tokią mintį paneigia.
„Mėsoje gausu baltymų, kurie yra statybinė organizmo medžiaga, o energija kyla iš angliavandenių: sudėtinių ir paprastųjų. Sudėtiniai gaunami iš grūdinių kultūrų, paprastieji – iš vaisių: tiek natūralių, tiek džiovintų. Tad energija tikrai nėra iš mėsos, netgi atvirkščiai: per daug mėsos gali pridaryti žalos“, – teigė atlikėjas.
Lubys pasakojo, kad su žmona, taip pat vegetare Živile Vaškyte, vietoj mėsos renkasi valgyti daržoves, kurių yra daugybė rūšių. „Valgome vaisius, kruopas, varškę, sūrį. Mėgstame riešutus, džiovintus vaisius“, – vardijo muzikantas.
Pamirštame tikrąsias alkio priežastis
Pasak pašnekovo, dažnai valgyti norime ne tik todėl, kad to nori kūnas, o ir dėl to, jog alksta įpročių valdomas protas.
„Siekiame, kad valgyti būtų skanu, patrauklu, kad maistas būtų malonumas. Tokiu būdu patenkiname ne tik fizinį kūną, bet ir protą – juk skaniai pavalgę jaučiamės pakiliai. Tačiau žmonės dažnai maišo priežastis to, kas jiems kelia alkį. Dažniausiai norime prisikirsti tiek, kad vos bepakiltume nuo stalo, tačiau tai tėra proto diktuojamas įprotis. Ir dažnu atveju mėsos arba sunkumo pojūčio kūne pageidauja protas, o organizmui to nereikia“, – įsitikinęs E. Lubys.
Riešutus, sėklas ir kruopas reikia „pažadinti“
Tuo tarpu radikaliojo vegetarizmo – žaliavalgystės ar kitaip – augalinės mitybos – pagrindas yra termiškai neapdorotas maistas. Augalinės mitybos šalininkams skirti gaminiai neverdami, nekepami – vartojami tik natūraliu pavidalu. Augalinės mitybos propaguotojai nevalgo mėsos, žuvies, pieno produktų ar kiaušinių ir pirmenybę teikia tam, ką duoda gamta: vaisiams, daržovėms, sėkloms, grūdams, riešutams ir žalumynams, iš kurių džiovinant, daiginant, spaudžiant, rauginant, mirkant bei malant pagaminama daug sveikų patiekalų.
Konsultacijas mitybos klausimais teikianti autorė Gražina Gum atkreipia dėmesį į grūdinių kultūrų, riešutų kokybę ir sėklų mirkymo vandenyje svarbą: kad organizmas geriau pastaruosius įsisavintų, rinktis derėtų kokybiškus gaminius.
„Jei migdolus per naktį palaikome apsemtus vandens, kitą dieną jie atrodo tokie švieži, it būtų ką tik nuskinti. Tokiu principu šie riešutai tampa „gyvi“, maistingi ir lengviau įsisavinami. Daugybė žmonių nevalgo riešutų, nes bijo, kad šie nesusivirškins ir suteiks sunkumo pojūtį. Tačiau pradėjus mirkyti riešutus, sėklas bei grūdus, pajaučiamas didžiulis skirtumas. Mirkymas yra vienas pagrindinių žaliosios, gyvosios mitybos principų, – teigė specialistė. – Paprastai rekomenduojama į racioną įtraukti kuo daugiau skirtingų maisto gaminių, tad vienas iš būdų tą racioną papildyti – tai vartoti „pažadintus“ grūdus, sėklas, riešutus. Pastarieji vandenyje pradeda gyvybės procesus: fermentai, vitaminai tampa aktyvūs, iš sėklų išeina dalis teršalų“.
Pienas – ne tik iš karvių
Iš išmirkytų sėklų, grūdų bei riešutų galima gaminti augalinį pieną. Šis pienas – maistingas, skanus, lengvai įsisavinamas, jį galima duoti vaikams, maišyti į kokteilius, užtepus. G. Gum pabrėžia – augalinė mityba nėra tik lapai, augalai bei vaisiai. Sportuojančiam asmeniui ar augančiam organizmui ypač reikalingi ankštiniai produktai. Tai – pupelės, žali grikiai, lęšiai, avinžirniai. Pastaruosiuose esantis baltymų kiekis netgi viršija esantį mėsoje, juose gausu angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų.
„Lęšiai yra puikus augalinis geležies šaltinis, todėl jie itin svarbūs vegetarams. Daugiau tokių gaminių rekomenduojama visiems, kas norėtų valgyti mažiau mėsos. Organizmo mityba yra labiau šarminė, o mėsa – rūgštinė, todėl visiems palanku į savo racioną įtraukti daugiau šarminių patiekalų. Be to, jeigu žmogaus organizmas prikimštas baltų miltų, cukraus, alkoholio, tai užkemša žarnyną – maistas neįsisavinamas ir tokiems žmonėms valgyti norisi kur kas didesniais kiekiais“, – įsitikinusi medikė. Moteris priduria, kad organizmą patartina detoksikuoti bent porą kartų per metus: rudenį ir pavasarį, kai keičiasi klimatas.
