Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIIP-2032GR su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais (Seimas įstatymą, kuriuo tobulinama žmonių palaikų laidojimo tvarka, išvežant palaikus į užsienio valstybes, priėmė 2015 m. gruodžio 17 d.).
Pristatydama Seimui Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžinto įstatymo projektą šalies vadovės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad D. Grybauskaitė siūlo patobulinti priimtą įstatymą pagal teikiamus konkrečius pasiūlymus, kurie pašalintų jų nuostatų prieštaravimą Europos Sąjungos teisei, įgyvendintų iš tarptautinės sutarties kylančius įsipareigojimus ir sugriežtintų dokumentų, susijusių būtent su žmogaus palaikų pervežimu apskaitą.
Atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės siūlymus įstatyme nustatyta, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai bus gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų žmonių palaikų gabenimo reikalavimų.
Galiojantis teisės aktas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad žmogaus palaikai į užsienio valstybes bus vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną, išskyrus atvejus, kai žmogaus palaikai per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami tranzitu turint užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną.
Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad žmogaus palaikų pirminis vežimas bus atliekamas gavus Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą mirties liudijimą, kuriame būtų pažymima, ar nėra teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti.
Žmogaus palaikų gabenimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarką nustatys Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Už tai, kad liktų Seimo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas įstatymas balsavo 2, prieš – 32, susilaikė 62 Seimo nariai. Už įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis ir papildymais balsavo 83, prieš – 3, susilaikė 9 Seimo nariai.
Seimo Statuto 167 straipsnis reglamentuoja:
1. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.
2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
3. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
4. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
