Lietuviai turi labai teigiamą požiūrį į NATO, dažniau pastebi uniformuotus Lietuvos karius, pritaria karių siuntimui į tarptautines operacijas ir krašto apsaugos biudžeto didinimui. Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2015 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.
Aptardamas apklausos duomenis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigiamai įvertino jos vaisius. „Labai džiugu, kad daugumos Lietuvos gyventojų nuomonė tiek apie Lietuvos kariuomenę, tiek apie šalies narystę NATO yra teigiama. Ypač viltingai nuteikia tai, kad mūsų sąjungininkai Lietuvos piliečių yra vertinami labai teigiamai. Mes netgi jaučiame labai stiprų gyventojų norą matyti dar didesnį mūsų partnerių įsitraukimą į Lietuvos saugumo stiprinimą“, – teigia J. Olekas.
Ministras taip pat pabrėžė ir padidėjusį kariuomenės matomumą visuomenėje. „Praėjusiais metais kariuomenė rengė daug pratybų miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, aktyviai bendravo su visuomene. Dabar turime aiškius to vaisius – ypač sumažėjo skaičius tų žmonių, kurie nėra matę uniformuotų Lietuvos karių,“ – sako ministras.
Pasak ministro, Lietuvos gyventojams labai svarbūs yra saugumo ir gynybos klausimai. „Iš atliktos apklausos matome, jog didžioji dauguma piliečių supranta krašto apsaugos biudžeto didinimo svarbą, kolektyvinės gynybos įsipareigojimus kitiems Aljanso nariams”, – teigė J. Olekas.
Ypač teigiamai žiūrima į NATO sąjungininkus
Atlikto tyrimo duomenimis, apie 81% Lietuvos gyventojų palankiai arba visiškai palankiai vertina Lietuvos narystę NATO. Tik vienas iš dešimties Lietuvos piliečių šalies narystę NATO vertina nepalankiai, o dar apie 9% apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Apie 82% šalies gyventojų pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. 13% respondentų tokiai nuostatai nepritaria, apie 5% nežinojo atsakymo į tokį klausimą.
Atliktos apklausos duomenimis, 72% Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, jog NATO sąjungininkai turėtų atsiųsti daugiau karių ir karinės technikos į Lietuvą. Su tokiu teiginiu nesutinka apie 19% respondentų, o 9% nuomonės neturėjo.
Lietuviai pritaria 2% BVP skyrimui krašto apsaugai
Du trečdaliai Lietuvos gyventojų (apie 67% apklaustųjų) sutinka arba visiškai sutinka, kad yra būtina didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2% BVP. Vienas iš dešimties respondentų šiuo klausimu apsispręsti negalėjo, dar apie 23% gyventojų su tokia nuostata nesutinka.
Stipri parama Lietuvos karių siuntimui į tarptautines operacijas
Apie 65% apklausos respondentų nurodė, kad jie palaikytų Lietuvos karių siuntimą į tarptautines operacijas, jeigu tu prašytų NATO sąjungininkai. 26% apklaustųjų laikosi nuomonės, jog į tarptautines operacijas karių siųsti nereikėtų. Dar 9% gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Lietuvos kariai tampa vis labiau matomi
Palyginus su 2014 m. duomenimis, 15% sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad niekada nėra matę uniformuotų Lietuvos karių savo gyvenamosios vietos apylinkėse. Uniformuotus Lietuvos karius mačiusiųjų bent kartą per metus skaičius padidėjo 7%, bent kartą per mėnesį – 3%, bent kartą per savaitę – 5%.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2015 m. gruodžio 5-16 d. atliko UAB Rait. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1038 18-74 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Statistinė tyrimo duomenų paklaida neviršija 3%. Duomenys apie Lietuvos uniformuotų karių matomumą gauti iš analogiškų apklausų, kurias 2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. lapkričio mėn. atitinkamai atliko UAB RAIT ir UAB „Spinter tyrimai”.
