Naujausia Vidaus reikalų ministerijos inicijuota reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje, palankiai vertina viešojo saugumo padėtį šalyje ir pasitiki už visuomenės saugumą atsakingomis institucijomis. Sociologinio tyrimo duomenys atskleidžia, kad saugumo jausmas Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, o gyventojų aktyvus rūpinimasis savo ir namų sauga per pastaruosius metus nuosekliai auga.
„Gyventojų apklausa rodo, kad gyventojai ne tik jaučiasi saugūs, bet ir vis aktyviau patys rūpinasi savo bei savo artimųjų saugumu. Tai rodo stiprėjančią saugumo kultūrą visuomenėje. Pasitikėjimas mūsų statutinėmis tarnybomis taip pat išlieka aukštas. Tai reiškia, kad statutiniai pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigą visuomenei, ateidami į pagalbą žmonėms sunkiose ir pavojingose situacijose bei užtikrindami viešąjį saugumą“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Teigiami vertinimai
VRM užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, gyventojai teigiamai vertina viešojo saugumo institucijų veiklą. Apklausoje 82 proc. respondentų palankiai įvertino ugniagesių gelbėtojų ir Bendrojo pagalbos centro darbą, 76 proc. – policijos, o 65 proc. – pasieniečių veiklą. Per du dešimtmečius visų šių institucijų teigiamas vertinimas ženkliai išaugo: policijos – 33 proc. punktais, Bendrojo pagalbos centro – 27 proc. punktais, pasieniečių – 22 proc. punktais.
Saugumo jausmas – vienas aukščiausių ES
Pasitikėjimas policija ne tik viršija daugelio kitų šalies institucijų rodiklius, bet ir užima aukštas pozicijas visoje Europos Sąjungoje – pagal 2025 m. Eurobarometro duomenis Lietuva yra 9 vietoje. Per pastaruosius du dešimtmečius pasitikėjimas Lietuvos policija išaugo daugiausiai iš visų ES šalių: nuo 35 proc. 2007 m. iki 79 proc. 2025 m.
89 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje. Remiantis 2023 m. Eurostato duomenimis, vertinant subjektyvų saugumo jausmą Lietuva patenka tarp trijų saugiausių Europos Sąjungos šalių – pozityviau situaciją vertina tik Kroatijos ir Lenkijos gyventojai.
78 proc. gyventojų gerai vertina kriminogeninę situaciją toje vietoje, kurioje gyvena, o 75 proc. mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža. Palyginti su laikotarpiu prieš du dešimtmečius, šie rodikliai išaugo daugiau nei dvigubai.
Aktyvus rūpinimasis saugumu
94 proc. respondentų ėmėsi bent vienos priemonės apsaugoti save ir savo turtą – tai aukščiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį (2006 m. tokių buvo 63 proc.).
66 proc. gyventojų saugo savo asmens duomenis (sąskaitų numerius, prisijungimo kodus), o tai atspindi augantį visuomenės dėmesį elektroninio sukčiavimo grėsmėms. Du trečdaliai gyventojų sukčiavimą telefonu ar elektroninėje erdvėje vertina kaip vidutinę arba didelę grėsmę savo gyvenamojoje vietovėje.
Išaugo ir dalis gyventojų, kurie yra apdraudę savo turtą, bendradarbiauja su kaimynais ar namuose yra įsirengę apsaugos sistemas. Šie pokyčiai rodo, kad saugumo kultūra Lietuvos visuomenėje stiprėja.
Parengta pagal VRM pranešimą
