M. Kundrotas. Kai karas praranda prasmę (17)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia teksto apie tikrus karus – nusivils. Šis straipsnis – apie karus, kuriuos kariauja didesnioji dalis mūsų piliečių. Internetuose, alubariuose ir virtuvėse. Aptarsime tris reiškinius, kurie – gana skirtingi, nors tuo pat metu ir susiję.

Pirmas – karas dėl melsvos gėlytės. Nesisegsiu jos, nors ji – graži. Nes ji tapo vienos partijos viešųjų ryšių akcija. Partijos, kurioje yra gerų žmonių, bet vadovauja kitokie. Nedalyvausiu ir liepsnos akcijoje – nors ši liepsna man ir suprantamesnė, ir labiau šildo už tą gėlytę. Nes ji simbolizuoja karą su ta gėlyte.

Yra karų, kuriuos verta kariauti. Briuselis naikina mūsų valstybės suverenumą valandomis. Rytuose žiojasi Kremliaus Mordoras. Į mokyklas veržiasi iškrypėliai, siekdami pagrobti mūsų vaikus. O čia pat – XXI amžiaus kolonizatoriai, jau siaubiantys senutę Europą. O mes čia žaidžiame kryžiukų-nuliukų karą. Atsiprašau: gėlyčių-liepsnelių.

Neturite, ką veikti? Paglostykite kačiuką. Pasekite pasaką vaikui prieš miegą. Padėkite gėlių ant Sausio 13-osios didvyrių kapų. Kažkodėl manau, kad jie priims tiek tulpes, tiek rožes, tiek tas melsvas pelkių gėlytes. Gal net raudonus gvazdikus. Nes svarbiausia – pagerbti.

Antras klausimas – dėl kai kurių šaulių pareiškimų. Siūlant kovoti su valstybės priešais, grasinant jų artimiesiems. Nekart žiūrėjau Antano Škėmos spektaklį „Pabudimas“. Jame NKVD-istas tardo lietuvių partizaną, liepdamas savo parankiniams prievartauti jo žmoną. Šiandien kai kurie šauliai siūlo taikyti panašius metodus. Jei tai – patriotizmas, tai užsikaskite ir susideginkite su tokiu patriotizmu. Jeigu yra bent menkiausias pagrindas kariauti, tai tik tada, kai esi teisesnis už savo priešą. Nusileidęs iki jo lygio pats tampi juo.

Trečias klausimas – kova internetuose iš esmės. Tai – anoniminiai komentarai. Žmonės linkę į laisvę be atsakomybės. Tik vargu, ar jie pagalvoja, kaip tai naudinga valdžiai. Jai patinka, jog žmonės – užuot ėję į mitingus, rinkimus bei referendumus – trolintų vienas kitą internetuose. Tai – puikus garo nuleidimas. Valdžia, kuriai iš tiesų rūpi pilietinė visuomenė, uždraustų anoniminius komentarus iš esmės. Dėl pačios visuomenės. Tik ar tai darys dabartinė valdžia? Jokiu būdu.

Kare svarbūs trys dalykai. Pirmas – moralinis teisumas. Antras – tikslas, dėl kurio kariaujama. Trečias – realus rezultatas. Jei trūksta nors vienos šių dedamųjų, karas tampa beprasmis.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: