Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Z. Vaišvila. Prisiminkime signatarę Birutę Nedzinskienę

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2015-12-10 12:26:00
7
Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.
Birutė Nedzinskienė (1955–1994) lrs.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 60 metų. Rašau žodį „Signatarė“ drąsiai, žiūrėdamas į akis visiems tiems, kurie šaiposi iš šio žodžio.

Birutė Nedzinskienė (Šaulytė) gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komi autonominėje srityje tremtyje, nes jos tėvelius Oną Girdžiūtę ir Praną Šaulį 1946 m. liepos 11 d. Karo tribunolas nuteisė 10 metų kalėti griežto režimo lageryje ir dar 5 metus būti tremtyje, jų turtas buvo konfiskuotas. Jie rėmė Lietuvos partizanus.

B. Nedzinskienė baigė Vilniaus Valstybinį Universitetą, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę, nuo 1978 m. dirbo Kauno Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galerijoje (tarybų valdžios uždarytoje Kauno Įgulos bažnyčioje) ekskursijų vadove, vyresniąja moksline bendradarbe.

B. Nedzinskienė nuo pirmųjų dienų įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune (1988 m. birželio 10 d. įsikūrė LPS Kauno iniciatyvinė grupė). Netrukus ji buvo išrinkta LPS Kauno tarybos nare.

Mūsų dabartinei valdžiai, kuri kasdien nežinia kam ir dėl ko aukoja mūsų visų širdį – sunkiai iškovotą ir krauju aplaistytą Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, priminsiu Birutės žodžius, pasakytus 1989 m. vasarą Kaune Santakoje įvykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos Žaliųjų Judėjimo daugiatūkstantiniame mitinge, kuriame vargu ar kas nors iš dabartinės mūsų valdžios dalyvavo:

Ką mes pasakysime jiems, ar tai, kad esame viena iš seniausių tautų, kad turėjome didžiulę valstybę ir nepajėgėme jos išsaugoti? Kad išgyvenome begalę tautinių išniekinimų, okupacijų, sukilimų, tremčių ir prisikėlimų? Ar taip reikia kalbėti su gyvais ir mirusiais? Visa tai būtų tik graži ir liūdna poezija. Svarbiau nūnai yra pasakyti jiems, kad ir tas paskutinis žemės lopas po mūsų kojomis nėra tvirtas, nors mes ir pabandysime tvirčiau įsispirti į jį, kad gražiai, tauriai ir paprastai galėtume gyventi ir mirti.

Birutę traukte traukė medžiagos apie ginkluotą pasipriešinimą okupantams pokario metais rinkimas, aukų atminimo įamžinimas. Ji tam skyrė visą savo širdį ir sugebėjimus. 1988 m. liepos 30 d., visų pirma būsimų signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Birutės Nedzinskienės dėka buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Spalio mėnesį Birutė Nedzinskienė drauge su Jaroslavu Banevičiumi ir Vytautu Žuku pradėjo leisti „Tremtinio“ laikraštį.

B. Nedzinskienė susitikinėjo su buvusias tremtiniais, politiniais kaliniais, rašė ir spausdino „Tremtinyje“ jų prisiminimus, rinko nuotraukas ir eksponatus būsimam muziejui, vadovavo klubo literatūrinei-istorinei sekcijai. 1988 m. rudenį su kolegomis dėl susipažinimo su archyvine medžiaga ji vyko į Vilnių ir drąsiai kreipėsi į KGB Lietuvos skyrių. Tai ji – Birutė.

Svarbus šio Birutės darbo etapas buvo Pirmasis tremtinių suvažiavimas 1988 m. spalio 29 d. Kauno Sporto halėje. 1989 m. birželyje B. Nedzinskienė parengė ir „Tremtinio“ laikraštyje paskelbė studiją apie partizaninį judėjimą Lietuvoje.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, vykusiame Sporto rūmuose Vilniuje 1988 metų spalio 22-23 d., B. Nedzinskienė išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nare. Šio suvažiavimo priimta rezoliucija Nr.21 „Dėl rinkimų“ Sąjūdis apsisprendė dalyvauti okupacinės valdžios valdymo organų rinkimuose.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatė B. Nedzinskienė 1990 m. vasario 24 d. Kauno Panerio rinkiminėje apygardoje Nr.23 laimėjo rinkimus į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri pakeitė ne tik valstybės pavadinimą į Lietuvos Respubliką, bet ir 1990 m. kovo 11-ąją priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.

Kaune Sąjūdžio deputatai buvo išrinkti visose 16 miesto rinkiminių apygardų. Birutė buvo vienintelė moteris, laimėjusi šiuos rinkimus Kaune. Ji nurungė Lietuvos Komunistų partijos Kauno miesto sekretorių Vytautą Arbačiauską ir Adolfą Urboną – už Birutę Nedzinskienę balsavo 57,25 % rinkėjų, ir ją išrinko I rinkimų ture. Tada buvo tikri rinkimai – juos laimėti reikėjo surinkti daugiau kaip pusę visų apygardos rinkėjų, o ne atėjusiųjų į rinkimus balsų.

Po rinkimų interviu Sąjūdžio laikraščiui “Kauno aidas” B. Nedzinskienė patvirtino, kad dabar svarbiausia yra Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas.

Šiame interviu Birutė ištarė ir pranašiškus savo likimui žodžius: „…jaučiu didelį norą ieškoti teisybės.“

Bebaime ir pavyzdžiu visiems Birutė buvo ne tik 1991 metų sausyje. Ji buvo viena nuoširdžiausių mūsų kolegių, netausojo savęs, visada dirbo tai, kas tuo metu buvo labai svarbu ar ko vengdavo kiti. Ne visi panorėdavo ar sugebėdavo klausimo ar problemos sprendimui skirti tiek laiko ir pastangų, kiek reikėjo. Tremtinių šeimos tvirtumas ir begalinė meilė Lietuvai, jos žmonėms Birutę traukte įtraukė į pavojingą ir tikro juodadarbio triūsą.

Sąjūdžio priesakų rinkėjams vykdymas nesibaigė Kovo 11-osios vardiniu balsavimu dėl Nepriklausomybės atkūrimo. Laisvę reikėjo ir apginti, ir įtvirtinti. Birutė tai darė visapusiškai ir negailėdama savęs iki pat Aukščiausiosios Tarybos darbo pabaigos, vainikuotos subalansuota ir tvirta mūsų Konstitucija, didžiule balsų dauguma Tautos patvirtinta 1992 metų spalio 25-osios referendume. Negailestinga lemtis ir pareigos supratimas neleido jai nurimti iki paskutiniojo atodūsio 1994 m. rugpjūčio 24 dieną.

Birutė buvo pavyzdys ir mums, ir visiems ją pažinojusiems. Ji degė Lietuva ir sudegė negailestingai greitai. Darbas privalėjo būti padarytas, nepaisant jos aukojamos sveikatos ar kolegų konjunktūros. Birutė buvo sunkus žmogus tiems, kurie nenorėjo sakyti tiesos, ir tiems, kurie, visų pirma galvojo apie savo naudą.

Paskutinis ir atsakingiausias Birutės darbo baras – veikla Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Komisijoje KGB veiklai tirti – ne tik skaudžiai atvėrė akis jai ir Lietuvai, bet ir buvo, matyt, tas lemiamas smūgis į jos nugarą. Smūgis, po kurio ji kėlėsi ir kėlėsi šiam darbui tęsti. Ši veikla ją ir privertė mus palikti taip anksti, nebaigus labai svarbių jos pradėtų darbų. Nuolatiniu jos priekaištu mums bus be atsako likęs Birutės principingas reikalavimas reglamentuoti šios komisijos veiklą ir nenaudoti jos medžiagos politikoje, domėjimasis, kur dingo komisijos KGB veiklai tirti medžiaga, buvusi Aukščiausioje Taryboje.

1992 m. birželio 2 d. Aukščiausiojoje Taryboje svarstant Komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti ataskaitą, B. Nedzinskienė ragino kuo skubiau parlamente patvirtinti šios komisijos darbo reglamentą. Ji kalbėjo ir apie kitas rimtas problemas: Mes neturime nacionalinio saugumo koncepcijos, mes taip pat neturime koncepcijos žmonių, bendradarbiavusių su KGB, atžvilgiu. Viskas yra aišku etatinių darbuotojų atžvilgiu, tačiau neaišku KGB agentūros atveju. Medžiaga nuo 1989 m. buvo pradėta gabenti į Rusiją ir ji yra Rusijoje. Ja gali naudotis kitos valstybės slaptosios tarnybos.

Komisijos darbas Birutei kėlė didelį rūpestį. 1992 m. spalyje ji vėl kalba apie šias problemas: Iki šiol komisija neturi reglamento, todėl neaiški jos darbo tvarka, nenumatytos pirmininko ir narių pareigos bei atsakomybė, nėra joje ekspertų ir konsultantų. Dėl šių priežasčių kai kurie komisijos nariai gali daryti, ką nori, nes balsų persvara – dabartinės Sąjūdžio koalicijos pusėje.

Ji ragino komisiją analizuoti KGB, kaip Lietuvos komunistų partijos įrankio, veiklą Lietuvoje, atskleisti slaptų KGB bendradarbių – informatorių tinklą bei jo poveikį visuomenei, o ne blaškytis tarp politinių simpatijų ir antipatijų. Birutės nuomone, komisija, užuot lyg rūpestingas gydytojas nustačiusi sergančios Lietuvos visuomenės dalies diagnozę ir pasiūliusi galbūt karčius, bet ligoniui būtinus vaistus, pati užsikrėtė KGB  virusu. Darbas su agentūrine medžiaga ją įtikino, kad … KGB dėmesio neišvengė nė viena visuomenės grupė. Buvusių slaptųjų KGB informatorių matome ir Parlamente, ir Vyriausybėje, aukštosiose mokyklose ir masinės informacijos priemonėse, jų yra tarp mokslininkų ir darbininkų, tarp tremtinių, politinių kalinių ir tarp buvusių komunistų.

Ji teisingai manė, kad agentų medžioklės įbauginti ir veidą slepiantys žmonės gali tęsti savo slaptą veiklą, ydant kiti nesužinotų jų slepiamų biografijų. B. Nedzinskienė siūlė ir išeitį – priimti KGB agentų registravimo ir apklausos įstatymą, kuriuo būtų numatyta įslaptinti užsiregistravusiųjų sąrašus, o paviešinusius užsiregistravusiųjų buvusių agentų duomenis bausti, kaip už valstybės paslapties atskleidimą.

Paskutinieji keturi Birutės Nedzinskienės vieši laiškai tuometinei Lietuvos valdžiai yra jos testamentas Lietuvai. Mes šį testamentą priėmėme ir turime vykdyti, nors jis ir šiandien gali ne visiems patikti. Šie Birutės laiškai šiandien aktualūs kaip niekad, nes gyvename paskendę dar didesniame veidmainystės liūne, mus šokdina, visų pirma tie, kurie dėl Birutės tyrinėtų priežasčių turėtų būti tylesni už vandenį. Šie Birutės Nedzinskienės laiškai nėra desperacija. Tai žmogaus, žinojusio, kad gyvena paskutiniąsias savo dienas šioje žemėje, noras spėti pasakyti tai, kas labai svarbu. Pasakyti tai, ką būtinai turi žinoti visi. Šių laiškų paskelbimas šiandien ne tik padėtų ją suprasti, bet būtų kuklus mūsų pagarbos Birutei atidavimas.

Jos pasiaukojantis triūsas mūsų valstybei ir Lietuvos žmonėms vertas daug didesnio pagerbimo ir įvertinimo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Laisvė pasiekiama tik žmogaus kitimu… (video, doc)
  2. Z. Vaišvila: Taip ir nepasimokėme iš Lietuvos stojimo į Interpolą istorijos
  3. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  4. Z. Vaišvila. Ar suvokiame netolimos istorijos pamokas?
  5. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  6. Z. Vaišvila. Europarlamentarai privalo būti atsakingi Lietuvai
  7. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas
  8. Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas
  9. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  10. Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti
  11. Z. Vaišvila. Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (video, kreipimosi pasirašymas)
  12. Z. Vaišvila: 1990–1991 m. TSRS agresijai prieš Lietuvą senaties negali būti (tiesioginė transliacija, video)
  13. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  14. Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija
  15. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. eidža says:
    10 metų ago

    Puiki moteris ir patriotė, teko bendrauti būnant „Tremtinio“ klube. Gaila, liga pasiėmė ją per anksti…Šlovė didvyriams, kuriuos mes dažnai prisimenam tik kada, kai jie mus palieka…

    Atsakyti
  2. eidža says:
    10 metų ago

    jei skirti Laisvės premiją, tai tik a.a. Birutei

    Atsakyti
  3. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    10 metų ago

    Nelabai cia suprantu, kas cia tyciojasi is to zodzio “SIGNATARAS”. Kaip bebutu, tai labai garbinga buti signataru.
    ” Šių laiškų paskelbimas šiandien ne tik padėtų ją suprasti, bet būtų kuklus mūsų pagarbos Birutei atidavimas.”
    Klausimas, tai kas gi trukdo tuos laiskus paskelbti?

    Atsakyti
  4. eidža says:
    10 metų ago

    neradau 4 komentaro, nors iki 4 moku skaičiuoti. Vis tiek už a.a. Birutę noriu pakelti taurę ir tyliai sukalbėti maldą , kad Ji ramiai ilsėtųsi nebijodama, kak Klepočių ir kitų mūsų kaimų žudikams bus atpildo valanda

    Atsakyti
    • Kodėl says:
      10 metų ago

      “4” skaityk : “atgalinis pranešimas” – virš Jūsų įrašo 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Mes nesutinkame būti antraeiliais piliečiais

2025 06 17
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
1988 m. Sąjūdžio mitingas Vingio parke | V. Daraškevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

2025 06 01
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
VRK 2025-05-22

Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Britų leidėjams Vilniuje pristatyta lietuvių literatūra

Britų leidėjams Vilniuje pristatyta lietuvių literatūra

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai