„Respublikos“ savaitės įvykis – atsistatydinimo pareiškimą parašiusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio ir policijos generalinio komisaro Lino Pernavo reakcija į nuo policijos pasprukusio, automatu ginkluoto 24 metų Igorio Molotkovo penkių valandų pasilakstymą Vilniaus gatvėse.
Kokia reakcija? Iš pradžių rami. Matyt, todėl, kad I.Molotkovas neištaškė nė vieno garbaus svečio. Estijos ir Latvijos parlamento vadovų ir kelių dešimčių parlamentarų, atvykusių oficialaus vizito. Be to, I.Molotkovas buvo be BMW, todėl neįlėkė į stotelę.
Be to, kaip rodo bėglio trasa, jis nebuvo priartėjęs prie valdžios širdžiai pačių brangiausių vietų. Nei prie Seimo, nei prie Valdovų rūmų, nei prie S. Daukanto aikštės. Be to, paspruko ne snaiperis iš Artimųjų Rytų. Išdardėjo iš arčiau. Iš Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato. Tai aiškus įrodymas, kad ne iš Sirijos. Tad mūsų policijos vyriausioji galva ir vidaus reikalų sistemos pati vyriausioji galva pernelyg šio įvykio nesureikšmino. S.Skvernelis pareiškė, kad tai „apgailėtina“, „rodo visišką neprofesionalumą“. L.Pernavas pranešė, kad vyksta tarnybinis patikrinimas. Užsiims ne galvų kapojimu, bet klaidų analize. Abu pareiškė, jog ne ta situacija, kad reikėtų atsistatydinti. Bet vėliau S.Skvernelis vis dėlto susiruošė atsistatydinti. Ne dėl I.Molotkovo, bet dėl asmeniškesnių priežasčių. Nes užsimiršo, kad ministras yra ne statutinė, bet vieša politinė figūra. Galbūt todėl nesuprato Seimo pirmininkės. Kaip ir pridera vienai iš valstybės vadovų, pageidavusios sužinoti, kas vyksta. Galbūt pasąmonėje suveikė statutinio pareigūno reakcija. Neatskleisti smalsiai pilietei L.G. ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kita vertus, S.Skvernelis, ne itin paisydamas L.Graužinienės, pasielgė taip, kaip kadaise su Seimo pirmininke pasielgė ir D.Grybauskaitė. Prasidėjus Ukrainos krizei, nepakvietusi Seimo pirmininkės į Valstybės gynimo tarybos posėdį ir visaip kitaip ignoravusi. Tad ko D.Grybauskaitei dabar piktintis? Pati įpiršo politiškai nekorektišką toną!
Atsistatydinimo sąlyga – girtas policininkas ir trys-penkios aukos. Kita sąlyga – supykdyti prezidentę
Aišku, gerai, kad bėglys, pasprukęs iš policijos mašinos, nieko pakeliui nenušovė. O jį paleidę pareigūnai buvo blaivūs ir nieko nesuvažinėjo. Mat būtent dėl girtų policininkų pasivažinėjimų kadaise atsistatydino du policijos generaliniai komisarai. Vytautas Grigaravičius ir Vizgirdas Telyčėnas. Tad moralas toks. Jei policininkas girtas nieko nesuvėžina, pageidautina ne vieną asmenį, kiti galimi variantai neišklibina jų statutinių vadovų kėdžių. Na, užsiims klaidų analize.
Netikėtai aptiko kadrą-talentą
Kad ir kaip būtų, mūsų antiteroristinės pajėgos jau turi vieną abejonių nekeliantį kadrą. Tik pradžioje jį reikėtų išgydyti nuo narkomanijos. Ir išmokyti užtaisyti ginklą. Tačiau vyrukas kovinis. Nors neprofesionalas, bet neeilinio talento. Su slaptu pavydu vardiju talentus:
1. Sugeba surakintomis rankomis pagrobti kalašnikovą. 2. Sugeba paversti policininkus laikinais druskos stulpais. 3. Sugeba surakintomis rankomis, vilkdamas sunkų kalašnikovą, užlipti ir persiristi per policijos kiemo tvorą. (Reginio užhipnotizuotiems pareigūnams toliau stūksant druskos stulpais.) 4. Sugeba surakintomis rankomis ir neturėdamas rakto atsirakinti ir nusiimti antrankius. 5. O dabar – ypač ypatingi sugebėjimai. Viešajame transporte užsimaskavęs kalašnikovu, sėkmingai pervažiavo pusę Vilniaus. Tad jei būtų turėjęs du kalašnikovus, matyt, būtų pervažiavęs ir visą Vilnių. 6. Taip paveikė jo talentus stebėjusius pareigūnus, kad jiems prireikė psichologų pagalbos. Pats apsiėjo be psichologų pagalbos. Genijui koją pakišo per didelis asmeninės higienos poreikis. Todėl buvo nustvertas bendrojo naudojimo duše. Moralas ateičiai. (Kai Kovinis įsilies į šauniąsias, profesionaliąsias antiteroristines pajėgas.) Jei vykdai specialiąją operaciją, mažiausiai galvok apie šampūną ir muilą. Nusiprausi vėliau.
Laimei, kad tas per Vilniaus miestelį prašuoliavęs Kovinis jautėsi ne žūtbūtinės kovos lauke. Neišpleškino apkabos su 30 šovinių. Įsivaizduokime, kad vaikomas apie 3 tūkst. pareigūnų taip zylioja Romo Zamolskio (Zamo) antrininkas. Beveik 5 valandas. Maskuotis, persikūnyti mėgęs Zamas bent būtų užsukęs į parduotuvę, kur prekiaujama perukais. Ir nežinia, kaip po jo apsilankymo ir perukų pasimatavimo būtų baigęsi pardavėjoms.
Pasiruošę? Taip! Tik nežinia, kam…
Kovai su terorizmu pasiruošę? Net labai. Vienas policijos pareigūnas kalašnikovu peršauna „teroristą“ benamį. Ir parą bijo apie tai prisipažinti. Dar kelis policininkus nuginkluoja narkomanas surakintomis rankomis. Tad gali būti, kad, susidūrusi su tikrais teroristais, mūsų policija praras ne tik automatus AK-74, bet ir kepures. Jei vieną vaikysis 3 tūkst., trims teroristams vaikytis jau reikės 9 tūkst. pareigūnų. O kas būtų, jei į Lietuvą užklystų 15 džihadistų? Provincijoje ištuštėtų nuovados. Neliktų net budinčiųjų.
Anot policijos generalinio komisaro L.Pernavo, kas nedirba, tas neklysta. Ir tai tiesa. Mes visi kartais suklystame. Tačiau kai įvyksta koks nors rezonansinis absurdas, vidaus reikalų ministras S.Skvernelis, kaip ir kiti įvairių institucijų vadovai, ima apeliuoti į finansavimo trūkumą. Esą trūksta ginklų, transporto, liemenių, šalmų, vaistų, įrangos, remontų, vadovėlių, gerų atlyginimų, meilės, rankinės ir t.t. Nes Lietuvoje visada ko nors trūksta. Visiems. Retas žmogus pasako, kad jam nieko netrūksta. Tarkim, 1992-1996 metais policija teisinosi, kad nepasiveja „daktarų“, nes jų greitesnės mašinos. Tačiau kiek įkainotume anksčiau paminėto Kovinio kabarojimąsi per policijos kiemo tvorą? Įskaitant tvoros amortizaciją, geriausiu atveju tik 1 euru. Valerijonų lašai šio atvejo traumuotiems pareigūnams taip pat nėra brangūs. Tarkim, 1,5 euro. Tad bendras nuostolis – 2,5 euro. O šit Kovinio paieška, kurioje dalyvavo 3 tūkst. kriminalistų, „Aras“ ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tikrai kainavo daugiau. Įkalkuliavus automobilių transporto išlaidas, telefonų skambučius, sraigtasparnio skraidymą ir t.t. Dar pridėkime dėl pavojaus išprašytus prekybos centro „Ozas“ lankytojus. Ir turistus, išprašytus iš Valdovų rūmų. Kai kurie, matyt, pamanė, kad atsidūrė Paryžiuje.
Policija pašaukta ginti, saugoti. Ar saugūs buvo vilniečiai? Su Koviniu važiavę tame pačiame troleibuse. Ar vaikštinėję stoties, Naujininkų rajonuose. Šiuo metu Paryžius, Briuselis, Londonas ir t.t. baidosi tikrų džihadistų. O lietuviškame „Paryžiuje“ policija eikvoja savo negausius materialinius resursus vien todėl, kad laiku neatsikvošėję jų kolegos nepagriebė besikabarojančio bėglio už kojos. Tarsi jis būtų šachidė-mirtininkė. Dabartiniame Europos įvykių kontekste tai pati provincialiausia komedija. Tačiau vietoj komedijos matome susireikšminimo komediją. Dėl ko atsistatydina S. Skvernelis? „Vardan visuomenės intereso ir stabilumo šalyje, bendros globalios grėsmės akivaizdoje“. Puiki retorika. Kaip Žanos D’Ark. Taip galėtų pareikšti tik staiga atsivertusi, ta proga apsižliumbusi ir sprogmenų diržą nusijuosusi šachidė-mirtininkė. Bet, atsistatydinus ministrams, grėsmių globališkumai retai pakinta.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
Geras, šmaikštus straipsnis, juokinga tai,kad visiškas abuojumas Skverneliui suteikė laurus; medalį jam prisiminus Garliavos pompastišką mergaitės išplėšimą.
Taigis, taigis… kritikuoti lengviausia, bet gal nėr taip blogai – juk policija vieno ar dviejų žioplų kolegų klaidą ištaisė. Taip, tik po 5 valandų, taip, lakstė po miestą ar ne 3000, taip. Bet – žinojo kur ieškoti ir – surado.
Žiniasklaida gi – tik pasimėgaudama šaipėsi ir šaiposi. Beje, net nepasivargindama nupasakoti išsamiau – kodėl, iš kur, kodėl ten tas pktadarys buvo atvežtas, už ką sulaikytas, kas jį sulaikė ir t.t.
Straipsnis puikus.
O Skvernelis neatsistatydina. Jis labai myli arabus ir užtikrins mūsų saugumą, kai mus užplūs tūkstančiai ”taikių” musulmonų. Joks kitas ministras to nesugebėtų padaryti.
Policajai nebaudžiami toliau pagal ”laukinių vakarų” įstatymus galės šaudyti žmones į nugarą, palikinėti nusikaltėliams ginklus. Vienintelis minusas, kad padidės išlaidos, mat bus sukurti nauji policijos psichologų etatai.
Ar visas dėmesys buvo sutelktas į ministrą, kad būtų apsaugotas kažkas kitas?
Juk tiems dviems naivuoliams tiesiogiai ne ministras vadovauja, o policijos vadai…
Tačiau p. ministras taip neapdairiai užkibo ir leidosi įviliojamas į atsistatydinimo vodevilį (užuot nepastebimai ir grakščiai visos publikos dėmesį tinkama linkme nukreipęs), kad tenka abejoti jo siekio tapti politiku tikslingumu.
O štai kūrybiniai jo gebėjimai tikrai verti dėmesio: užuot aptarinėjęs savo atsistatydinimą, kaip kad buvo žadėta, jis pateikė premjerui ir publikai iš rankovės ištrauktą siurprizą – apdairiai atsineštą ateities darbų planą. Jie abu pasimėgaudami pastarąjį skaitė ir sutarė, jog šis puikiai parašytas…
Beliko tik prisistatyti į Seimą pas pirmininkę su didžiule rožių puokšte ir tuo dar kartą parodyti, ką reiškia tikras mačo – kai reikia, „bobas į vietą pasodina”, o kai reikia – vyrišku dėmesiu pamalonina…
Uždanga.
Na, o „Kalašo nuotykiai Vilniuje” bus įvertinti kuo vėliau, kai žmonių dėmesį bus patraukę nauji įvykiai, o šis bus primirštas, lyg ir nebeaktualus.
Niekas neprisimins ir to, kad mūsų mobilieji tądien negavo SMSų apie padėtį mieste su rekomendacijomis, kaip elgtis. Nes ir be tarnybinių patikrų buvo aišku, jog vyrukas su kalašu ne taip svarbu, kaip, pvz., sustiprėsiantis vėjas – apie tai vakar visi buvome informuoti (ačiū!). Bet tai nieko – sulakstėme pas komisariato kaimynystėje gyvenančią senutę – ją visai darbo dienai marti palieka krėsle prie lango, kad nenuobodžiautų. Senutė viską užfiksavo geriau už kamerą ir mus apie viską informavo profesionaliau už bet kokias tarnybas, o tada jau mes patys vieni kitus paeSeMeSinome…