Č. Iškauskas. Lietuviški trileriai pakraupusioje Europoje (pirmadienio mintys)

Terorizmas slenka į Rytus: žiaurūs teroro išpuoliai įvykdyti Paryžiuje, dabar teroristai gaudomi Briuselyje, Vokietija ir Lenkija taip pat imasi visų priemonių, kad nepasikartotų baisūs Prancūzijos įvykiai.

Vilnius irgi krūptelėjo, kai 3000 įvairiųjų specialiųjų tarnybų pareigūnų nuo šiaurinių iki pietinių sostinės pakraščių gaudė su „kalašnikovu“ iš suėmimo pabėgusį kažkokį Molotkovą. Juokas juokais, bet dažnas pagalvojo: štai prasideda ir pas mus… Tiesa, kai viskas baigėsi sėkmingai (bėglys buvo numetęs automatą ir slėpėsi bendrabučio duše, kuriame ir buvo aptiktas), žiniasklaida ir valdžios vyrai bei moterys pradėjo šaipytis: esą, policijos pajėgos buvo perteklinės, jų vadovai „dėjo į kelnes“, sukeltas toks šou, kokio nebuvo nuo Bražuolės tilto susprogdinimo laikų…

Juoksis tas, kas juoksis paskutinis, sako patarlė. Geriau jau ant kojų sukelti kelis tūkstančius pareigūnų, iššukuoti visą pusmilijoninį miestą, negu paskui galimai graužti nagus ir skaičiuoti nukentėjusius.

Apsidraudimas? Taip, Paryžius pamokė, kaip reikėtų koordinuoti ne tik vienos šalies, bet įvairių Europos valstybių specialiųjų pajėgų ir žvalgybos veiksmus, dalintis informacija, kaip reikia kontroliuoti milijoninį pabėgėlių srautą. Tas pamokas jau pramoko Briuselis, įvedęs ketvirtojo – aukščiausiojo – lygio nepaprastąją padėtį.

Ne, tai nebuvo teroristas, o tik prastos psichinės sveikatos narkomanas, panūdęs papokštauti ir kažkaip gauti dozę. Tą naktį visi lengviau atsikvėpėm. Tik įvairaus plauko pašaipūnai ir šiaip žvaliai nusiteikę eterio visažiniai prunkštė į saują…

***

Beje, netiesą sakau. Seimo pirmininkė rimtai susirūpino, ar jos svečiai – Baltijos Asamblėjos nariai, – apsilankę Valdovų rūmuose saugiai paliks Vilnių. Ji dar nežinojo, kad pakvaišėlis Molotkovas šlaistosi kažkur Pelesos gatvėje – tarp geležinkelio ir oro uosto stočių, tad jos skambutis vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui galėjo būti dar čaižesnis.

Apskritai jų vėlyvo vakaro pokalbis telefonu – turgaus bobų rietenų lygio. Ji įsižeidė, kad negauna informacijos (vis dėlto antras asmuo valstybėje, kaip didžiuodavosi Arūnas Valinskas), jis – kad patyrusį „mentą“ terorizuoja kažkokia ten… L. Graužinienė – ambicinga moteris. Ministras – saldofoniškai tiesmukas, nesirenkantis žodžių ir pamirštantis, kad bendraujant su antrąja valstybės ponia mažų mažiausiai reikia šiek tiek diplomatijos. „Ma juos bala“, – mostelėjęs sugrubusia ranka, pasakytų mano stalius tėvas. Ministras atsistatydina (jį į šį postą pasiūlęs Rolandas Paksas ir premjeras Algirdas Butkevičius kategoriškai prieš), Seimo vadovė sieks vidaus reikalų sistemos pertvarkos ir ieškos „geriau dirbančių“ pareigūnų, žiniasklaida springsta nuo apklausų ir trilerio posūkių.

Bet čia vienas „bet“. Šalies Prezidentės pozicija. D. Grybauskaitė nieko nelaukus šioje intrigoje pasiskyrė save teisėja ir kiek nelauktai drėbė: ministras S. Skvernelis jau ne pirmą kartą demonstruoja žemą lygį, jis nesupranta asmeninės atsakomybės. Kitaip sakant, Prezidentė stojo Seimo pirmininkės pusėn, nors, kaip kažkada Lietuvos adresu sakė Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand), eilinį kartą praleido proga patylėti, kol neišsiaiškino visų skandalo aplinkybių.

Taigi, 2G tandemas kuria Lietuvoje apgailėtiną matriarchatą, kuris ne tik kad juokingai atrodo nuo baimės susigūžusioje Europoje, bet ir teroro siautėjimo fone trukdo pareigūnams dirbti savo darbą.

***

Šių trilerių epilogu galėtų tapti vieno iš ES aukštas pareigas užimančio, Lietuvos deleguoto eurokomisaro socialdemokrato Vytenio Andriukaičio akibrokštas. Europos Komisijoje atsakingas už sveikatą ir maisto saugą veikėjas ne juokais susirūpino taika pasaulyje. Jis pareiškė remiantis Europos Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Šiame laiške Europos Komisijos pirmininkas Rusijos prezidentui žadėjo „būti naudingu partneriu“ siekiant atnaujinti prekybos ryšius su Rusija.

„Man, skirtingai nuo daugelio nacionalistų Lietuvoje, priimtina pozicija kurti taiką Europos Sąjungoje ir ieškoti sprendimų. Skirtingai nuo tų, kurie nori įpūsti karo žarijas, man patinka siekti taikos procesų ir spręsti sudėtingus klausimus“, – sakė V. Andriukaitis.

Socialdemokratas, neįvertinęs nei Briuselio, nei Vilniaus pozicijos šiuo klausimu, imasi atsakomybės už ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) suartėjimą. Nors dar veikia ES sankcijos, nors Rusija tebevykdo agresiją Ukrainoje ir tebeaneksuoja Krymą, EK pareigūnams svarbiau „vardan taikos“ bendradarbiauti su EAES, kuri buvo įkurta pernai pavasarį ir kuri yra savotiškas V. Putino atsakas ES bei bandymas atkurti imperinę Sovietų Sąjungą.

Kaip reagavo socialdemokratų viršūnėlė? Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad tai tėra asmeninė V. Andriukaičio nuomonė. Premjeras tyli. Prezidentė irgi. O juk tai ne tas pat, kaip Seimo ir ministerijos vadovų intrigėlės…