Antradienis, 4 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Saulės arkliukai Etninės kultūros paveldas

Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite

Vilniaus etninės kultūros centras, „Saulės arkliukai“, www.alkas.lt
2015-09-10 14:07:53
111
PERŽIŪROS
1
http://www.etno.lt/

http://www.etno.lt/Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje bus prisiminta lietuvių mitologijos miško deivę Žvėrūną-Medeiną.

Šį renginį, vadovaujami savo mokytojų, dėstytojų, kasmet kuria Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai (400–500 jaunuolių). Šiemet jie Neries krantinėse iš žvakių sukomponuos dailininkės Julijos Ikamaitės sukurtus baltiškuosius ženklus, skirtus baltų mitologijos deivei Žvėrūnai-Medeinai.

Renginio muzikinę kompoziciją kuria kompozitoriai Gediminas Žilys ir Dominykas Digimas.

Renginio organizatorius – Vilniaus etninės kultūros centras.

* * *

Kiekvieną Rudens lygiadienį švenčiame rudens Lygės šventę, pabrėždami šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Tarybiniais laikais tokio pobūdžio šventės pavirto rudens gėrybių mugėmis, derliaus šventėmis.

Antra prielaida švęsti yra ta, kad nuo Rudens lygiadienio prasideda Ilgių metas, artėjama į Vėlines. Ugnis, simboliškai degusi ant kalnų, nusileidžia žemyn ir sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario Lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, santykį su aukštesnių – gilesnių sferų apraiškomis.

Rudens lygiadienis būna tada, kai diena susilygina su naktimi. Lygė įvyksta rugsėjo 20–22 dienomis ir visame pasaulyje nusirita smagi karnavalų, vaidinančių ir šokančių žmonių švenčių banga. Ją lydi fejerverkai, natūralios ugnies reginiai, rudens gėrybių mugės.


Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.
Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.
Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.
Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.
Rudens lygiadienių akimirkos. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

 

2015 metų Rudens lygiadienio šventės Vilniuje plakatas

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje
  2. „Spanxti“ muzikos albume – mitologinė lietuvių ir latvių vienybė
  3. „Šventaragio sodai“ džiugino akį ir sielą
  4. Kviečia rudens lygiadienio šventė Vilniuje – „Dangaus būgnai”
  5. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ kviečia į pavasario lygiadienio šventes
  6. Savaitgalį festivalis „Mėnuo Juodaragis“ įprasmins vasarą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Giedrius says:
    11 metų ago

    Taip, gera žinia, kad 20-22(23) rugsėjo (čia pagal naują pakeistą “septemberinį” t.y. buv septinto perstumto,
    nustumto, ar atstumto mėn.) “devinto” metskaitlio mėn. skaičiuotėje nurodote būsimos Lygės šventimo
    A P E I G I N Į LAIKĄ; pagal atstatymui ir grąžai rengiamą Tikrąjį europinį (o gal ir t.p. pasaulinį) Metskaitlį
    dienos įeis į apeiginio meto atodangą. o dabartinė RUGSĖJO 19-oji, kaip skelbiam ŽVĖRŪNOS-MEDEINOS
    šventė, gali būti ir iki Rudens Lygiadienio, kažkaip neperstumiamo nestumdinėjamo ir neįstumiamo (kai “įsi-
    jaučiam” į stūmimą, galim labai labai toli… n u s i s t u m t :).
    Gerai, kad atramos taškai keturi, ir kažkaip nuo tūkstantmečių išlikę:
    Lygės ABI,
    ir Saulėgrįža,
    su Saulėgrąža.
    T.y. kai žvaigždės ratas (mūsų Žemės apie Saulę) dienos-nakties trukmę vieną akimirką VISIEMS ŽMONĖMS
    Lygiai sulygina abusyk. ir kai GRĮŽTA ŠVIESOS metas, – po Bluko-drakono, asmeninių baisų-pabaisų iš savęs
    ir nuo savęs sudeginimo, ugnin su malda pragaišinmo ir visuotinio atsikratymo-apsivalymo ŠVIESAI, jos keliui
    kelionei iš Žiemos (ir d v a s i n ė s t.p.) link atgimimo, per abi lygų lyges pereinant, – ir GRĄŽOS meto Kupolan
    įkopiant Vasaroj.

    Svarbu, ir dar svarbiau net Pačiam pro šias laiko angas kelią rasti turėti LAIKU,
    bet dar svarbiau ir kitų n e p a k l a i d i n t i šiame LAIKE (kaip kitame, tikrai nepasakysiu)
    Taigi, apeigų, žaidimų, švenčių METAS, visuotinio pasaulinio mūsų Žemės-Saulės bendrystės kelio ž y m u o
    Tau – METSKAITLIS postūmiams (jokiems) nėr pavaldus. Jį valdąs laikas. Tad Laiku ir bus Lygės metas.
    Deja, šiuosyk regis (ar matyt) jau po Medeiniškai-Žvėrūniškos lemties dievybių pagerbimo šventinės (misterinės)
    apeigos.
    Gražu kai jau gebame gebėti laisvai vidujinę-giliminę dieviškosios sielų bendrumos erdvę išreikšti, šviesos-ugnies
    misterijos garbinguoju paskelbimu MEDEINAI, ŽVĖRŪNEI… plačiu tautinės bendrumenės atgimimo kviesliu.
    Skelbti tai būtina, ir nuolat, be paliovos.
    Galbūt tuomet rasim-išsiugdysime ir tą ženkliąją jaunosios bendruomenės dalį, kuri susivoks, susigaudys ir
    P A G A U S pradangintąjį laikinai Laiko žymens apeiginį tūkstantmetiškųjų tautos kartų METSKAITLĮ, ir Lyges
    Rudens bei Pavasario, pačia Metų Atskaitą sugrąžins… Laike… Ir LAIKU.
    Visiems Saulės-Žemės bendryste gyvenantiems ir gyvensiantiems.su visa dieviškąja, visuotine Dievų bendyste.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai
Lietuvoje

Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai susitinka VU Matematikos ir informatikos fakultete

2026 08 04
ISM universitetas
Lietuvoje

ISM universitetas tirs galimą akademinės etikos pažeidimą, susijusį su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija

2026 08 04
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
Audra, nulaužtas medis | pixabay.com, Reslmaier nuotr.
Gamta ir žmogus

Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų

2026 08 03
Nacionalinis stadionas
Lietuvoje

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Priedanga
Lietuvoje

Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas

2026 08 03
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Per pusmetį į Valstybinį kelių fondą surinkta apie 90 mln. eurų

2026 08 03
2027 m. mažosios kultūros sostinės
Kultūra

Išrinktos 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2026 08 03
Elektra
Energetika

Po pigesnės liepos rugpjūtį tikėtinos didesnės elektros kainos

2026 08 03
Daugiabutis
Lietuvoje

Pradėta pirmojo šalyje daugiabučio skydinė renovacija

2026 08 03
Lėktuvas
Lietuvoje

Lietuva skiria 70 tūkst. eurų užsienio turistams pritraukti

2026 08 03
Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį

2026 08 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europos tikimybinio dirbtinio proto kūrėjai susitinka VU Matematikos ir informatikos fakultete
  • ISM universitetas tirs galimą akademinės etikos pažeidimą, susijusį su M. Sinkevičiaus daktaro disertacija
  • K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis
  • Rugpjūčio 4-osios horoskopas: svarbiau ne atsakyti greitai, o veikti tiksliai

Kiti Straipsniai

Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Rasos šventės Kernavėje

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25
Žolynų turgus

Birželio 20 d. Bernardinų sode kupės Žolynų turgus

2026 06 20
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Tautadienis kviečia puoštis tautiniu drabužiu

Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

2026 05 25
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Eketės piliakalnis

Bus tvarkomas ir lankytojams pritaikomas Eketės piliakalnis

2026 03 22
Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje

2026 02 17
Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
Kitas straipsnis
Lietuviškam filmui – apdovanojimas už geriausią režisūrą (video)

Lietuviškam filmui – apdovanojimas už geriausią režisūrą (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai