D. Radzevičius. Alkani imigrantai/pabėgėliai sočioje Europoje. Priimame visus ar nė vieno? (21)

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šiandien jau beveik niekas negali aiškiai pasakyti, ar atėjus eiliniam sočiam europietiškam rudens savaitgaliui dar turi nors kiek valios ES ar atskirų šalių valdžia potencijos paprastai ir aiškiai išspręsti vieną klausimą (ne problemą) – ką ir kaip darome su žmonėmis, kurie šimtais tūkstančių ir net milijonais plūsta ir planuoja plūsti į vieną turtingiausių (kol kas) ir saugiausių žemės kampelių – Europą.

Europa vis dar miega ir svajoja, net svaisčioja apie tų milijonų žmonių statusą – pabėgėliai, ekonominiai migrantai, nelaimėliai, vargšai ir t.t. Tačiau kadangi tai yra gyvi žmonės, kurie realiai bėga iš savo šalies ir tikrai realiai ieško geresnio gyvenimo, tai net ir formalus kažkoks statuso diskutavimas neturi jokios gilesnės prasmės. Nes visi jie kažkokie pabėgėliai, ieško kažkokio geresnio gyvenimo ir dar jei visi yra pasiryžę dėl tokio geresnio gyvenimo padaryti beveik viską – aukoti savo paskutines santaupas juos gabenantiems nelegalams, meluoti Europos valdžiai dėl savo tikrojo statuso ir net patys tuo įtikėti. O jei reikės, tuomet galės net ir tapti tikru persekiojamu pabėgėliu – negi sunku šunsnukiu išvadinti kokį diktatorių ir tapti tikru persekiojamuoju?

Nes TIE žmonės yra TIESIOG žmonės. Jie taip pat turi vaikus, juos myli ir prižiūri arba skriaudžia ir aplaidžiai vykdo savo pareigas. Jie pasirengę kažką dirbti, kad gautų pinigų. Bet mielai ir nedirbtų, jei gautų kokių dosnių “pašalpų”, kurios leistų jam jausis pakankamai pavalgiusiu ir apsirūpinusiu. Jis mokės mokesčius, jei turės iš ko, bet vis vien greičiausiai keiks valdžią, kuri tuos mokesčius ima. Jis gali taip pat mylėti ir nekęsti Lietuvos butkevičius ir grybauskaites, kaip tai daro lietuviai. Nors gali kai kurie net labiau mylėti arba labiau nekęsti. Kai jų atvažiuos tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių, tuomet ir pamatysime, kaip bus. Panašu, kad kai Vytautas Didysis prieš šimtus metų pats vežėsi šimtus kitos religijos ir tautos šeimų iš tolimų rytų, jis kažkaip įsivaizdavo, kaip ir ką jie čia veiks. O gal ne?

Bet pagalvokime, kaip bus dabar. Juk gali naujai atvykę imigrantai taip pat abejingai kaip lietuviai žiūrėti į pareigą dalyvauti rinkimuose net jei tokią teisę ir suteiksime. Bet kai kurie jų gali kovoti dėl savo teisės balsuoti vos apsigyvenę mūsų šalyje ir organizuoti dideles kampanijas už tai kaip tai daro Lietuvos gėjų lyga kovodama dėl homoseksualų teisės tuoktis ar net auklėti vaikus. Visaip gali būti. Bet jei jie tai darys kaip JIE, o mes galvosime, kad JIE nėra MES, tuomet konfliktas bus užprogramuotas. Nes JIEžmonės yra kitokie nei MESžmonės?

Todėl šiandien akivaizdus tik vienas faktas – jei bijome visų tų MES ir JIE konfliktų, tuomet politiškai turi būti priimtas skubus ir greitas sprendimas nepriimti jokių imigrantų ar pabėgėlių artimiausiu metu, o visiems geresnio gyvenimo ieškantiems turi būti duotas aiškus signalas – visi atvykę į Europą nelegaliai bus pamaitinami, sušildomi, kiek apgydomi ir patogiais laivais, traukiniais, lėktuvais saugiai vežami atgal. Ir taip bus net jei pagaus 5 ar dešimtą kartą tuos pačius žmones – susimokėjęs tūkstančius dolerių ar eurų nelegaliam pervežėjui galiausiai gausi tik maisto ir pledą, kurių vertė yra nesiekianti šimto eurų. Tad investuoti visus savo pinigus pasivažinėjimui pavojingais keliais iki Europos niekas nenorės. pakaks poros mėnesių tokiai žiniai pasklisti ir milijonų bėglių nebeliks.

Yra ir kita alternatyva – faktu jau tapo naujas didysis tautų kraustymasis. Tad belieka tą faktą priimti ir galvoti apie naujas naudas Europai iš tokio proceso. Visi atvykstantys žmonės yra ŽMONĖS. Jei motyvuoti gyventi geriau, bet jie yra tik ŽMONĖS. Tad jei matom akivaizdų faktą dėl jau dabar trūkstamų lėšų esančioms socialinėms reikmėm išlaikyti, reikia skubiai visiems keisti savo socialinės priežiūros ir rūpybos sistemas. Numatyti aiškias minimalias sąlygas visiems atvykstantiems imigrantams suteikiant jiems galimybę arba greitai įsilieti į darbo rinką dirbant sunkiai, gaunant minimaliai, bet motyvuojant galimybe siekti tobulėti ir ateityje konkuruoti darbo rinkoje su visais kitais. Ir gyventi saugioje aplinkoje. Tai labai graži perspektyva. Tai net leidžia kurti daug naujų darbo vietų paprastiems ir sunkiems darbams gamyklose, fabrikuose ar dirbant viešuosius darbus. Na o jei kas nenorės arba nesugebės dirbti, tuomet ir vėl grįžtame prie pirmo varianto – šiltas maistas, pledas ir bilietas atgal savo kraštą.

Ir jokių kitų tarpinių variantų, nes į tą tarpinį variantą norės patekti visi tie, kurie ieško tik geresnio gyvenimo o ne sunkaus darbo ir galimybių tobulėti saugioje šalyje. O tarpiniai variantai, kaip rodo praktika, veda prie tylaus bet užtikrinto bankroto. Link to ėjo Graikija kaip ES ieškojo ir gyrėsi radusi tarpinį variantą – didelę pagalbą už mažas pastangas. Tokį kelią turi ir Lietuvos Sodra – duodame daugiau nei surenkame. Taip gyvena ir daugelis greitųjų kreditų mėgėjų.

Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: