Rugpjūčio 26-30 d. Vilniuje susiburs dešimtys iškiliausių pasaulio mokslininkų gemologų iš beveik 30 pasaulio šalių. Vilniaus universitete vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje IGC‘2015 jie aptars naujausias brangiųjų mineralų identifikavimo, tyrimų technologijų, brangakmenių klastočių bei falsifikatų paplitimo tendencijas.
Įveikusi Portugaliją, Lietuva – pirmoji Rytų Europos šalis, pirmą kartą iškovojo teisę surengti 34-ąją pasaulinę, gilių tradicijų gemologijos konferenciją IGC‘2015. Konferencija kas porą metų organizuojama nuo 1926 m. Pirmoji vyko Šveicarijoje, 2013 m. buvo surengta Vietname, šiemet – Lietuvoje, o kitą planuojama surengti Namibijoje. Ši konferencija kaip masonų ložė pagal nustatytas taisykles įsileidžia tik uždarą ratą pasaulio vedančiųjų brangiųjų mineralų tyrimų specialistų, griežtai atskirdama komercinių dalyvių interesus. Neatsitiktinai pasirinkta, kad konferencija vyks istorinėje Lietuvos mokslų šventovėje – Vilniaus universitete.
„Lietuvoje tikriausiai nėra deimantų, tačiau Baltijos pakrančių lobis – gintaro gabalėliai, susiformavę per 50 mln. metų, čia atvilioja pasaulinio garso mokslo žmones. Lietuva pasirinkta kaip egzotiškoji Baltijos gintaro šalis. Džiaugiamės kiekvienu renginiu, kuris didina Lietuvos žinomumą, sukuria pridėtinę vertę tiek akademinei bendruomenei, tiek turizmo sektoriui“, – sako Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Pasak konferencijos organizatoriaus ir vadovo, geologo, gemologo, mineralogo, brangakmenių eksperto dr. Arūno Kleišmanto, gemologija – viena iš sudėtingų mineralogijos mokslo atšakų, sistemiškai apjungianti geologijos, fizikos, chemijos mokslines žinias ir „įdarbinanti“ jas juvelyrikos pramonės ekonomikai bei investuotojų interesams.
„Brangieji akmenys yra ne tik prabangos objektas. Labai svarbu sukurti vartotojų pasitikėjimą ir supratimą, į ką jie investuoja, tačiau ne mažiau gemologija svarbi ir kultūrai, taikomajam menui, istoriniam bei bažnytiniam paveldui, kurio palikimas tyrinėjamas nuo LDK laikų. Gemologija turi būti vystoma kaip svarbus mokslas – ugdomi jaunieji profesionalai, kaip ir visame pasaulyje kuriamos profesionalios laboratorijos, atliekančios mokslinius tyrimus ir nustatančios vyraujančias ir naujas brangiųjų mineralų imitacijas“, – sako dr. A. Kleišmantas, Vilniaus universiteto minerologijos dėstytojas, brangakmenių muziejaus šeimininkas ir jo laboratorijos ekspertas, vieno iš svarbių gemologijos atradimų autorius, ištyręs beveik aštuonis tūkstančius juvelyrinių akmenų Lietuvos bažnytinio paveldo liturginiuose reikmenyse.
Konferencijos dalyviai turės galimybę išgirsti tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų ir žinomų mokslininkų pranešimus. Į Lietuvą atvyks gemologijos žinovai iš Australijos, Austrijos, Grenlandijos, Latvijos, Lenkijos, Graikijos, Pietų Afrikos, Jungtinių Arabų Emyratų, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Indijos, Izraelio, Italijos, Japonijos, Lichtenšteino, Olandijos, Rusijos, Singapūro, Tanzanijos, Šri Lankos, Šveicarijos, Taivano, Tailando. Tarp jų – garsiausios Šveicarijos brangakmenių laboratorijos vadovas prof. Henris A. Henis (Henry A. Hänni), kuris jai vadovavo per 30 metų ir yra įvertintas keliais pasauliniais gemologijos apdovanojimais, lietuvių kilmės JAV geologas ir gemologas Jonas M. Saulis (John M. Saul) (protėviai kilę iš Žagarės), JAV gemologijos instituto, įsteigto Kalifornijoje, mokslininkas dr. Džeimsas E. Šigly (James E. Shigley) ir kt.
Taip pat numatomos pažintinės ekskursijos po Lietuvą, lankant geologinius, istorinius ir kultūrinius objektus bei pristatant Lietuvą kaip gintaro šalį, originaliai pritaikančią gintaro savybes moksle, turizme, medicinoje, juvelyrikoje ir mene.
Svečiai aplankys didžiausias gintaro apdirbimo gamyklas Šiauliuose ir Klaipėdoje, gintaro muziejus Vilniuje, Palangoje ir Nidoje. Svečius priims Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių merai.
