Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 10 val. bus atidengta atminimo lentą, skirtą žymiai mokslininkei ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrėjai Meilei Lukšienei.
Atminimo lenta bus atidengta Vilniuje, A.Mickevičiaus gatvėje 19, kurioje ilgą laiką gyveno M.Lukšienė. Lentos atidengimu pradedamas renginių ciklas, skirtas 100-osioms gimimo metinėms. Ši sukaktis 2013 m. minima UNESCO šalyse.
Balandžio 25-26 d. Lietuvos edukologijos universitete (Studentų g. 39) ir balandžio 26 d., penktadienį, 10 val. Vilniaus universitete (Universiteto g. 3) vyks Švietimo ir mokslo ministerijos, LEU, VU, Vroclavo universiteto Pedagogikos instituto, Baltijos pedagogikos istorikų asociacijos organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Ugdymas kultūros ir žmogaus raidos kryžkelėse: Meilės Lukšienės pedagoginio palikimo įžvalgos praeičiai, dabarčiai, ateičiai“. Renginį globoja Seimo Pirmininkas dr. Vydas Gedvilas, Tarptautinė pedagogikos istorijos asociacija ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Iškili asmenybė, švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, habil. dr. Meilė Lukšienė-Matjošaitytė gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. Vienoje. Kilusi iš garsios Lietuvos kultūros veikėjų giminės. M. Lukšienė, visų vadinta Mokytoja, padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui. 1988 m. mokslininkės vadovaujamos darbo grupės suformulavo pagrindinius Lietuvos švietimo reformos tikslus, sukūrė naują švietimo viziją, kuri ir tapo pagrindu valstybės švietimo reformos uždaviniams įgyvendinti. Tuo metu ji suformulavo tautinės mokyklos idealą, kuriuo buvo pagrįstas naujasis ugdymo turinys: tautinis, moralus, pilietiškas, savarankiškai mąstantis, kūrybiškas ir gebantis remtis įvairių kultūrų vertybėmis bei konstruktyviai veikiantis asmuo.
1989 m. Meilei Lukšienei buvo suteiktas nusipelniusios mokslo veikėjos vardas, 1994 m. – Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas, 2003 m. – Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius. 2004 m. M.Lukšienė apdovanota UNESCO COMENIUS medaliu už jos asmeninį indėlį moksliškai ir praktiškai įtvirtinant švietimą kaip valstybės kūrimo pagrindą. UNESCO apdovanojimo tekste parašyta: „Ponia Lukšienė yra europinio ir pasaulinio lygio mokslininkė ir asmenybė, reikšmingai prisidėjusi prie demokratinės visuomenės ir modernaus švietimo raidos“.
Renginių programą-kvietimą rasite ČIA.
Susiję straipsniai:
- Pirmą kartą bus įteikta tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės premija
- Kaune vyks švietimo reformos pradininkės M.Lukšienės gimimo metinėms skirta konferencija
- M.Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO minimų sukakčių sąrašą
- Išrinktas daktarės M.Lukšienės premijos laureatas
- Pradėtos vertinti aukštosios mokyklos
- Ar Lietuvoje mokyklos nelanko virš 3 tūkst. vaikų?
- Seime vyks diskusija dėl mokytojo profesijos ateities (tiesioginė transliacija 13 val., video)
- Pedagogės: už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte siūloma po 1000 zlotų
- Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje Aktyvioji klasė (video)
- Užsienio mokslininkų patirtis Lietuvos aukštosioms mokykloms
- Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
- Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
- Valstybės kontrolė: studijų programos turi būti rengiamos ir vertinamos atsakingiau
- Gabiems jaunuoliams iš užsienio bus skiriama valstybės parama studijoms
- Skelbiama kova su beraščiais: mažės testų, daugės rašinių ir diktantų, egzaminuos po 8 klasės
- Lietuvoje organizuojama 10-oji Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada
- Vieną dieną per metus M.Mažvydo Katekizmas iš arti (nuotraukos)
- Švietimo ir mokslo ministras siūlo pasimokyti iš Antikos kaip reikia valdyti valstybę
- Vilniaus universitetui vadovaus laikinasis rektorius prof. J.Banys
- Kupiškio technologijos ir verslo mokykla tapo respublikinio konkurso nugalėtoja
- Šiandien Lietuvoje 10 kartą minima pasaulinė Saugesnio interneto diena
- Lietuvos mokyklose norima įvesti šachmatų programą
- VU mokslininkai dalyvauja kuriant naujos kartos taupų ir efektyvų apšvietimą
Nežinau, man kažkaip groteskiškai atrodo Tautinės mokyklos kūrėjos pagerbimas, kai jos kūrinys seniai į šipulius sudaužytas…
Jos “kūrinys” buvo grynų gryniausia nesąmonė – pasaulyje gali išgyventi tik turėdamas žinias iš viso pasaulio, o jei apsiribosi tik savo kiemu, tai tikrai už kitus gudresnis nebūsi.
Nekalbėk lietuviškai – atsiriboji nuo čigonų, jie tavęs nesupranta.
Jei kalbėti apie mokyklos tautinimą, tai tarybiniame laike jo buvo daugiau: pagal 1948m. instrukciją nelietuviški vardai, pavardės, pavadinimai buvo privaloma tvarka lietuvinami.