Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius.

„Talkininkai“ siūlys Seimui papildyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymą. Rekomenduojama pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.

Iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ susibūrė šią savaitę. Joje – žinomi mokslo, kultūros, verslo atstovai. Tarp jų – rašytojas prof. Vytautas Rubavičius, istorikas akad. prof. Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas Vytautas Sinica ir kiti.

„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba. Siūlome šį klausimą išspręsti vadovaujantis valstybės interesais bei tarptautinės teisės reikalavimais. Mes siūlome sekti pasiteisinusiu Latvijos pavyzdžiu, kai piliečiui pageidaujant būtų leidžiama oficialiame dokumente rašyti asmenvardį nevalstybine kalba, tačiau ne įrašo valstybine kalba sąskaita o kitame dokumento puslapyje, – siūlymo motyvus aiškina akademikas istorikas E. Jovaiša.

Visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę „TALKA: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomenininkai susibūrę į iniciatyvinę grupę „TALKA: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

37 komentarai

  1. pensininkas:

    Sveikintina iniciatyva. Pasirašysiu. Seimas privalės svarstyti, bet ar įtvirtins įstatymu?

  2. Pasirašyčiau. Toks variantas (latviškas) atrodo man priimtinas. Gerai, kad reikia mažiau – 50 tūkst. parašų, o ne kokių 300 tūkst., kaip būna norint surengti referendumą.

  3. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Citata: ” Rekomenduojama pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.”
    Problema tame, kad tokiame pasiulyme yra pazeidziama LR Konstitucija, kad valstybine kalba yra lietuviu. Todel visi ir visumoje Lietuvos valdzios isduodami dokumentai turi buti parasyti valstybine lietuviu kalba visuose lapuose ir puslapiuose. Kaip valdininka priversti rasyti ne valstybine kalba? Tas kas ta nori daryti, prievartauja Konstitucija, daro politini kompromisa. Reiktu paklausti lenku, ar Anglijoje, JAV oficialiuose dokumentuose yra naudojama lenku kalba? Jeigu ne, tai ir Lietuvoje to neturi buti, kaip ir Lenkijoje, ko gero, nors tenai nezinau, gal yra koksai 100 valstybiniu kalbu, na tada ir kinu, japonu jeroglifai jiems leistini. Lenkai tyciojasi is Lietuvos!
    Visa sita abeceles keitimo politika yra nieksingo lenku onoro isdava! Kam nepatinka Lietuvos valstybes valstybine kalba lietuviu, tai dabar niekas tokiu Lietuvoje nelaiko, gali vaziuoti kur nori.
    Pasikartosiu: Lietuvos valstybes isduodamuose dokumentuose visuose lapuose ir puslapiuose turi buti tik valstybine kalba, nes kitos kalbos naudoti Lietuvos valdininkai neturi teises!

  4. Asmens dokumento visi puslapiai yra asmens dokumento puslapiai, todėl pavardės įrašai bet kuriame iš jų turi vienodą dokumento teisinę galią. Tokiu atveju asmuo, kurio dokumento papildomų įrašų puslapyje pavardė bus įrašyta nelietuviškai, turės dokumentą su dviem skirtingomis pavardėmis. Taip atsiras painiava – landa slėpti savo tapatumą, apsunkins jo nustatymą. Tai pasitarnaus nesąžiningiesiems išvengti atsakomybės. Toks asmuo ne Lietuvoje turės galimybę naudotis viena ar kita pavarde savo valia, pagal tai, kaip jam kokiu atveju tiks. Be to, Lietuvai piktybiškos šalys ir pačios tokiu atveju gautų laisvę daryti jovalą su tokių dvipavardžių Lietuvos piliečių pavardžų rašymu savo šalies dokumentuose. Žodžiu, Lietuva pasaulyje darytų nerimtos valstybės įspūdį. O ką jau kalbėti apie rašymus žiniasklaidoje. Tad akivaizdu, kad asmens dokumentas turi būti valstybiškai vientisas – be jokių rašymų ne valstybės kalba. Pagaliau, o kam to vaikiško – žaisliukinio dalyko Lietuvai reikia. Taigi 9 kartus atmatuokime, o 10 – kirpkime. Iniciatyvos gerai, kai jos protingos. Šiuokart ji nepamatuota – nebūkime smetoniniai skystablauzdžiai pražudę valstybę…

  5. Antanas:

    Na, tai kaip ir viskas būtų aišku… Tai ko tie kirkilai, šiaulienės-anajevos ir Co kelia audrą vandens stiklinėje? Kieno “babkes” jie atidirbinėja?

  6. Antanas:

    P.S. Atidžiai perskaičiau visus komentarus. Logika būtų tokia: norime keisti oficialią LR raštvedybą, kuri yra vedama valstybine kalba, turime keisti ar papildyti LR Konstituciją. Tik taip ir ne kitaip. Ir ne Lenkijai, Rusijai ar kokiai nors Zimbabvei aiškinti mums, kaip mes turime tvarkyti savo vidaus reikalus.

  7. Skaitytoja:

    pritariu,kur pasirašyt?

  8. Katė:

    Pagaliau – logiškas sprendimas. Kas čia įžiūri “žaidimą”, gali nesirašyti. Manau, kad užteks pasirašusiųjų ir, nedraugų pykčiui, baigsis vieną kartą bent šitie ginčai. Ir lietuviška abėcėlė liks tokia, kokia ir turi būti. Kam čia ją kaitalioti dėl kelių šimtų piliečių įgeidžio ir kvailinti savo vaikus? { Vyksta studentų mainai, tai gal nebus per brangu turėti vieną kitą žmogų mokantį arabiškai ar kita retesne kalba. Kam labai norės įrašo gimtąja kalba,ir tokius specialistus susiras, ir išlaidas pasidengs.} Tačiau Lenkijoje gyvenantis lenkas ar Rusijoje rusas, lietuviško įrašo pirmame puslapyje neturės. O nuvažiavę į Lenkiją ar Rusiją tesinaudoja antruoju puslapiu, jei jiems taip patogiau. Gal gi nepasiklysime tarp dviejų pušų ?

  9. Katė:

    Lygiai tokio komentaro nėra. Prašom paskelbti tik ką parašytąjį.

  10. Aurimas Taurantas:

    Kada pagaliau mūsų ura-patriotai supras, kad lietuviškos abėcėlės nėra, o naudojamės, kaip ir kiti europiečiai, tuo, ką sukūrė romėnai, pagražindami jų raides vienu kitu ženkleliu, pasiskolintu iš čekų ir kitų tautų? Todėl nereikia spekuliuoti apie kalbos naikinimą ir kitas išgalvotas baisybes. Iš tikrųjų eina kova tarp europietiško ir rusiško mentaliteto, ir, deja, kovotojai su “W”, atstovauja pastarąjį…

  11. Rasa:

    Pritariu visa širdimi! Abecėlės negalima liesti! Tai kalbos esmė.
    Be to, aš manau, kad išsprendus šį klausimą, reiktų reikalauti, kad užsienietiškos pavardės viešai irgi būtų rašomos taip, kaip skamba lietuviškai, lietuviškais rašmenimis, o skliausteliuose originalo kalba, nes nemokant kalbos (o mokančių visas kalbas, prisipažinkim, nedaug) galima perskaityti ir įžeidžiamai. Aš aptikus prancūzišką pavardę (šios kalvos nemoku) tyčia perskaitau visas raides – juokinga…

    • Šiaip:

      Gaila, bet kvaila tu, Rasa. Tau kažkokie politikieriai pasakė, kad kažkas ruošiasi keisti abėcėlę, tu naivuolė ir patikėjai. Lygiai taip pat galima apkaltinti ir Lietuvių kalbos gramatiką, kurioje parašyta, kad svetimvardžiai gali būti užrašyti ir kitomis lotyniško pagrindo raidėmis. Ar nuo to pasikeitė mūsų abėcėlė? Pradėkite galvoti savo galva!

      • patriotas:

        Gaila, bet tu Šiaip ir esi kvailas (ar kvaila), o ne Rasa. Įsiterpimas į lietuvišką rašybą su svetimomis raidėmis – ir yra abėcėlės keitimas, sumaišties kėlimas.

        • Būtent taip yra, kol abėcėlė nepakeista, piliečio pavardės rašymas nesvarbu kokiame asmens dokumento puslapyje yra Konstitucijos pažeidimas. Kalba turi dvi formas sakytinę ir rašytinę. Abi jos yra valstybinės. Tad tik papildžius abėcėlę naujomis raidėmis tokio pažeidimo nebūtų, tačiau tokiu atveju atkristų ir pavardės rašymas kitų įrašų puslapyje. Apskritai pavardės rašymas nelietuviškai yra tik kaip suvenyras, taigi apskritai ar gali būti laikomi tinkamais suvenyrai asmens dokumente. Su tais rašymais kitame puslapyje elgiamės, kaip maži vaikai, kokie nesubrendėliai… Tai gal, sakau, kokį pavardės lipduką tarp kitų lipdukų leiskime tam skirtoje vietoje įsiklijuoti visiems savo piliečiams ir žaiskime tada visi…

        • Šiaip:

          Pakartoju klausimą ypač bukiems – ar Lietuvių kalbos gramatika pakeitė lietuvių raidyną, konstatuodama, kad svetimvardžiai gali būti rašomi ir nelietuviškomis raidėmis?

  12. Eirimas:

    Ar dr. Jonas Basanavičius rašė valstybine lietuvių kalba? Primenu, kad jo leisto laikraščio pavadinimas buvo AUSZRA. Ant Basanavičiaus kapo yra akmenyje iškaltas užrašas – originali paties Basanavičiaus sentencija, kurioje bene keturios W raidės. Ar tai pakenkė Lietuvai ir lietuvių kalbai? Nė kiek.
    Jei atsiversite K. Donelaičio „Metų“ rankraštį, ar originalius pirmuosius leidimus, jūs visur matysite tik w raidę, ir niekur – paprastos v. Bet nuo to Donelaitis netapo lenku.
    Šiaip jau, man pati grafiškai priimtiniausia yra Vydūno rašyba. Labai gražios Š ir Ž raidės, o ilgosios balsės i, u ir a išskirtos – papuoštos stogeliais.

    • Eirimas:

      Tai čia noriu pabrėžti du dalyku:
      1) Kalba ir rašymo sistema iš esmės neturi nieko bendra, ir yra tik susitarimo dalykas. Ženklų atsiradimas/keitimas niekaip negali pakenkti kalbai. Lietuvių k. raštijos istorijoje rašymas su W raide gyvavo kur kas ilgiau, nei rašymas be W raidės;
      2) Kitų kalbų asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos objektas; dėl tos priežasties jie negali kalbai daryti jokios įtakos. Antai, pamatę lietuviškame tekste parašyta Markas Twainas, arba Markas Tvenas (Mark Twain) mes nė kiek nepasipiktiname, nes suprantame, kad kalba eina apie Marką Tveną, kuris nebuvo lietuvis.

      O dabar pasvarstykime, kaip norėtume matyti užrašytą Čiurlionio pavardę Lenkijoje ar Vokietijoje: originaliai, taip kaip mes patys rašome, ar, pvz., Tschuerlionis? :)))

      • Gintaras Songaila:

        Eirimai,
        be abejo, raidės yra susitarimo dalykas – todėl be susitarimo prašom nekeisti tų raidžių dėl kurių jau sutarta daugiau kaip šimtas metų;
        antra, lietuvių kalboje viena raidė paprastai atitinka vieną garsą ir mums nereikia brukti kelių raidžių vienam garsui – tai ilgainiui gali privesti prie nemodernios kai kurių Vakarų valstybių rašybos, kai niekas nebegali tiksliai ištarti kaip parašyta arba taria įvairiai arba nežino kaip parašyti, kas buvo ištarta …
        prašom nelįsti į lietuvių kalbos abėcėlę ir lietuvių kalbos rašybos sistemą;
        jau pati diskusija, kai kažkas to reikalauja, yra absurdiška

        • Gintaras Songaila:

          Eirimai,
          jei Čiurlionis būtų kitos valstybės pilietis, niekas jo pase nerašytų pagal lietuvišką abėcėlę, o naudotų savają. Ir tai nepriklauso nuo to, kaip mes norėtume. Mes savo abėcėlės kitoms šalims neįpiršime, tai ir mums prašome savų raidžių nebrukti (kitas dalykas, kad tekstuose galima atkurti užrašymą originalo kalba; panašiai siūlo ir parašų rinkimo iniciatoriai – jei norite užrašykite savo pavardę ir kita kalba, tačiau ne vietoj užrašo valstybine kalba)

  13. Pavardžių užrašymas tame pačiame – asmens – dokumente skirtingų šalių raidėmis daro abu užrašymus to paties rango – šiuo atveju valstybinio. Taigi inciatoriai savo siūlymu pažeidžia suvereno konstitucinę teisę, kad valstybine Lietuvoje būtų vien lietuvių kalba. Kada parašų rinkimo iniciatoriai ir konservatoriai tai supras…

  14. Būtinai pasirašysiąs:

    Tik reikia parašų rinkimą padaryti kuo labiau prieinamą plačiai visuomenei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: