Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 07 12 10:54
3
0
SHARES
Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)
augustavo-gaudynes-facebook-nuotr
Feisbuko nuotr.

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Tik kartą vadas buvo juo išvykęs į frontą: 1943 – ųjų rugpjūčio pradžioje, kai vokiečiai jau buvo atblokšti nuo Maskvos ir laimėti Kursko bei Oriolo mūšiai, vadas nusigavo iki Rževo – už 100 km nuo priekinės fronto linijos. Neapsieita ir be pikantiškų nutikimų. Anastasas Mikojanas savo prisiminimuose pasakoja, kad Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, norėdamas visus įtikinti, kad aplink nėra minų ir koks jis drąsus, nusimovė kelnes ir atsitūpė „ant didelio reikalo“ čia pat, krūmeliuose šalia kelio…

Savo išvyka į frontą paskui jis labai didžiavosi: laiškuose Vinstonui Čerčiliui (Winston Churchill) ir Franklinui Ruzveltui  (Franklin D. Roosevelt) pasakojo, jog savo akimis įsitikino, kokie didvyriai tarybinai kariai, ir padėkojo sąjungininkams už pagalbą. Paskui šitaip J. Stalinas vyko į Teherano (šarvuotu traukiniu važiavo iki Baku, po to skrido lėktuvu) ir Jaltos konferencijas. Liudininkai tvirtina, kad J. Stalinas paniškai bijojo pasikėsinimo…

Jo sargybinis Aleksejus Rybinas laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ prisiminė, kad įveikti 1923 km nuo Maskvos iki Berlyno buvo ypatingas žygis. Juk tik dalis – 1095 km – šio maršruto tęsėsi SSRS teritorija, kur iš esmės jokių pavojų kilti negalėjo. Gi 594 km Lenkijoje ir 234 km Vokietijoje ėjo „per priešo žemes“. Raudonoji armija jau buvo nužygiavusi į priekį, paėmusi Berlyną, sau už nugaros palikdama griuvėsius ir, kas pavojingiausia, tūkstančius okupuotose teritorijose veikiančių partizanų bei pogrindininkų.

Dar vienas niuansas: įvažiuojant į Lenkiją, geležinkelio bėgiai susiaurėja, tad reikia keisti traukinio ratus. Stoviniuoti keletą valandų kažkur prie Baltstogės ypač pavojinga, nors traukiny važiavo 80 apsaugos karininkų, jame buvo net du zenitiniai pabūklai. Iki Minsko, kurį trumpai stabteldamas traukinys pasiekė per parą, J. Stalinas keletą kartų išėjo pasivaikščioti, net užlipo į garvežį, tačiau nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos visi sėdėjo susigūžę.

Saugodamas savo vadą, Lavrentijus Berija buvo pasirūpinęs ir traukinio maršruto aplinka. Leidinys „Pravda GULAG‘a“ 2011 m. birželį rašė, kad kas kiekvieną geležinkelio kilometrą iš abiejų jo pusių stovėjo 8–10 kareivių, o tiltus priklausomai nuo ilgio saugojo nuo 5 iki 10 žmonių. Iš viso NKVD apsaugoje buvo sutelkta 17 tūkstančių kareivių ir 1515 operatyvininkų. Į šią operaciją buvo įtraukta net 80 proc. Baltarusijos „enkavedistų“. Namų, esančių prie geležinkelio, langus gyventojai turėjo užkalti arba užverti langinėmis.

Ir tai dar ne viskas. Nutolus reguliariai sovietų kariuomenei į Vakarus, regione nuo Lietuvos miškų iki Ukrainos vakarinių rajonų ėmė aktyviai veikti partizanai ir pogrindžio grupės. Jos ypač gausios buvo miškinguose vadinamuose „lietuviškuose“ Suvalkų, Augustavo, Seinų, Sokulkos rajonuose. Čia susitelkė išlikę gyvi 1944 – ųjų Varšuvos sukilimo dalyviai, Armijos Krajovos kovotojai, vietos pogrindininkai ir partizanai. Politine prasme jų kovai vadovavo Londone prisiglaudusi Lenkijos vyriausybė emigracijoje (per Lenkijos valstybinę delegaciją skraidinusio lėktuvo avariją 2010 m. balandžio 10-ąją, be Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski), žuvo ir paskutinysis Lenkijos prezidentas tremtyje Ryšardas Kačorovskis (Ryszard Kaczorowski), ėjęs 91-uosius metus).

Čia susitelkė ir šimtai lietuvių. Vieni slėpėsi nuo nacių gaudynių darbams į Vokietiją, kiti bėgo nuo sovietinės karinės tarnybos ir represijų. Tuomet sieną dar buvo galima nesunkiai kirsti. Giminaičiai ar patriotiškai nusiteikę vietiniai lietuviai parūpindavo asmens dokumentus, Punsko parapijoje buvo galima gauti bažnytinius „metrikus“. Partizanų veiklai vadovavo arčiausiai sienos su Lenkija veikusi Lietuvos partizanų Tauro apygardos vadovybė. Antai, Sangrūdos partizanų grupės vadas (nuo 1945 m. vasaros – Tauro apygardos Vytauto rinktinės 4-osios kuopos vadas) Adolfas Valenta „Ožys“ 1945 m. pats vizitavo Suvalkų apskrities pasienyje su Lietuva besislapstančius bei jau legaliai apsigyvenusius Lietuvos partizanus ar su jais turinčius ryšių vyrus. Juos rėmė ir lenkų ūkininkai.

Štai tokių „nedraugiškų“ rajonų ir bijojo J. Stalinas. Nors jo šarvuotas traukinys riedėjo per Varšuvą ir iki Augustavo dar buvo keli šimtai kilometrų, tačiau L. Berija, naudodamasis proga, visiems NKVD ir NKGB pulkams įsakė išvalyti atokiau nuo šio maršruto esančius Suvalkų ir Augustavo miškus nuo „banditiško elemento“. Operacijos ėmėsi Baltarusijos fronto specialaus bataliono SMERŠ būriai.

Daug esame girdėję apie Katynės žudynes, Smolensko katastrofą, vadinamąjį „Baltarusiškąjį sąrašą“, tačiau mažiau žinome apie Augustavo gaudynes (Obława augustowska, obława lipcowa; čia miestelio ir mėnesio pavadinimai sutampa atsitiktinai). Speciali karinė operacija, įvykdyta Raudonosios armijos, 385-ojo NKVD šaulių pulko ir prokomunistinės Lenkijos liaudies armijos Augustavo, Suvalkų ir Seinų apskrityse, tęsėsi nuo 1945 m. liepos 10 iki 25 d.

Daugiausiai operacija vyko Augustavo miškuose, nes čia buvo susitelkę daugiausiai partizanų. Pačiame mieste buvo SMERŠ vadavietė. Vykdyti operaciją buvo pavesta žiaurumu pasižymėjusio NKVD šaulių divizijos generolo majoro Pavelo Vetrovo divizijai, permestai į Lietuvą po baudžiamųjų „čečėnų ir Krymo totorių perkeldinimo ir tramdymo misijų“. Vienas iš operacijos vadų buvo generolas Miroslavas Milevskis (Mirosław Milewski), vadovavęs Augustavo KGB, paskui išsitarnavęs iki Lenkijos vidaus reikalų ministro posto, malšinęs „Solidarumo“ judėjimą 1980 m.

Per Augustavo gaudynes – vieną kruviniausių komunistų nusikaltimų po Antrojo pasaulinio karo – buvo suimta apie 7000 lenkų ir lietuvių. Kai kurie jų buvo paleisti, lietuviai perduoti Lietuvos SSR „kagėbė“, o 592 pasipriešinimo dalyviai L. Berijos įsakymu SMERŠ bataliono buvo likviduoti. Iki šiol nežinoma net jų sušaudymo vieta. Tarp sulaikytųjų, kaip teigė savo raporte L. Berijai šio bataliono vadas Viktoras Abakumovas, buvo 252 lietuviai, dar 292 lietuviai buvo tikrinami. Tam patikrinimui buvo skirtos tik 5 dienos…

Baisiausia, kad beveik 600 suimtųjų iki šiol laikomi dingę be žinios. Ne veltui 2012 m. Maskvoje išėjusi „Memorialo“ judėjimo aktyvisto Nikitos Petrovo knyga vadinasi „Mažoji Katynė“. Kažkur prie Gardino sušaudytų lenkų ir lietuvių skaičius neprilygsta anos Katynės tragedijai, tačiau tai irgi kraupus J. Stalino nusikaltimas žmonijai. Jeigu žudynės prie Smolensko pamažu aiškėja, tai Augustavo operacija iki šiol apgaubta paslapties skraiste. Sovietiniais laikais Maskvai ištikima Lenkijos valdžia slėpė šį faktą, bet ir dabar į „Memorialo“ paklausimą, koks beveik 600 žmonių likimas, Rusijos generalinė prokuratūra teigė, kad jokių duomenų apie juos neturi.

2012 m. gruodį po derybų Maskvoje su Lenkijos užsienio reikalų ministru Rodoslavu Sikorskiu (Radoslaw Sikorski) Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją miglotai kalbėjo, kad „Augustavo gaudynės – vienas mūsų bendros, įvykusios iš karto pasibaigus karui Europoje, istorijos puslapis“, kad tai jau istorija, o „istorija turi užsiimti istorikai“. Tada J. Stalino parankiniui L. Berijai jokių istorikų konsultantų nereikėjo…

Dabar Gibuose, simbolinėje šios tragedijos aukų palaidojimo vietoje, stovi 10 metrų aukščio kryžius. Nors čia 1990 m. aptikti vokiečių kareivių palaikai, tačiau atminimo paminkle įrašytos 530 žuvusių ir dingusių be žinios lenkų ir lietuvių pavardės. Augustavo gaudynės ir žudynės dar turi sulaukti tarptautinio įvertinimo.

www.delfi.lt

Filmas „Augustavo gaudynės“ („Obława augustowska“):

>

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  2. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  3. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video)
  4. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  5. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  6. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  7. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (II)
  8. Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos
  9. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  10. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  11. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  12. Č. škauskas. Kaip ir kodėl buvo pasikėsinta į L.Brežnevą
  13. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III)
  14. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV)
  15. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  16. Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
  17. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  18. Č. Iškauskas. Kaip įrodėme Tėvynės meilę?
  19. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  20. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  21. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  22. Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame
  23. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  24. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites
  25. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  26. Bus paminėtos didvyriško Kalniškės mūšio 70-osios metinės (video)
  27. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  28. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  29. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  30. Didelio susidomėjimo Alytuje sulaukė filmas apie legendinį partizaną (video)

Comments 3

  1. linelis says:
    6 m. ago

    labai gerai, kad Alkas straipsni papilde filmuku. Idomu, naudinga, nauji faktai…

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    6 m. ago

    kiek dar tokių “Katynių” yra nuslėpta….

    Atsakyti
  3. Giedrius says:
    6 m. ago

    ir po tos “išvykos” vis…
    “tebeglobojamas” administruot Potsdame 1945 m. skirtas SSSR prezident/rukovodas (ar Stalin, ar Gorbačiov
    be skirtum.)
    kodėl iškauskas (įspudžiu nuo “nutylėjimų” viešėj) ir prok. Valys bei kiti a t s a k i n g i taip vengią “neliečiamojo”
    Taikos premijos laureato, Kalinin/Stalin-grado srities admin. DE JURE. – M. Gorbačiov atsakomybėn už veiką
    N U Ž U D Y M U S teikt, teist, net bent apklaust.. skelbt šiuos į ta r i m u s; ar nėra, nebuvę ką įtart, niekas
    N E Ž U V Ę S nuo agresorių Sausio 13-tą???

    iš kalbos apskritojo stalo diskusijoje „Šešiasdešimt metų po Potsdamo“,
    Vilnius, 2006 01 12, publikuota interneto portale „Omni laikas“, 2006 01 12,
    „Donelaičio žemė“, 2006 m. Nr. 1-2

    “Sausio 13-oji keičia istoriją”
    Sausio 13-oji prieš 15 metų buvo tvirtas įrodymas, kad kokie
    bevyktų – Jaltoje ar Potsdame ar dar kur nors – tautų pardavinėjimai,
    pačių tautų suvereni valia ir laisvės siekis taip pat šį tą reiškia. Kai
    kada reiškia nepaprastai daug, gali net pakreipti viso žemyno istoriją.
    Toks buvo Lietuvos Nepriklausomybės ir tautų laisvės dokumentas,
    kurį tą naktį savo krauju pasirašė laisvi Lietuvos piliečiai, nesutikę
    vėl tapti nelaisvi.
    Konferencijos pagrindinė tema yra Jalta ir Potsdamas.
    Jalta ir Potsdamas buvo vietos, kur pasaulio galingieji svarstė
    1944-1945 metų aktualijas: karo reikalai ir pokario Euro pos ateitis.
    Jalta – tai pusės Euro pos atidavimas sovietų aneksijai arba
    būsimai pokario dominacijai be jokių įsipareigojimų per tam tikrą
    konkretų laiką išvesti Raudonąją armiją namo.
    Potsdamas – tai Jaltos ir kai kurių Molotovo-Ribbentropo pakto
    (MRP) slaptųjų susitarimų įtvirtinimas de facto.
    Iš MRP į Potsdamą atkeliavo Baltijos valstybės ir Besarabija,
    inkorporuo tos į Sovietų Sąjungą 1940 m. ir ten paliktos po karo,
    išduod ant Atlanto Chartiją. Mažytis pėdsakas Potsdamo deklaracijoje,
    šį tą liudijantis apie Vakarų politikų garbės likutį, yra vienoje
    neišvengiamoje vietoje įrašytas vardas: Lietuva. Tiesiog Lietuva,
    atmetus sovietų reikalautą Lietuvos SSR.
    Iš Jaltos sandėrio žvelgia visa Centrinė Euro pa, palikta okupuoti
    sovietams ir toliau tvarkytis ten savo nuožiūra.
    Sovietai Centrinėje Euro poje sukūrė satelitinių komunistinių
    valstybių sistemą, o Baltijos valstybių visiškas inkorporavimas ir
    sovietizavimas buvo tęsiamas tarsi gavus Vakarų aprobatą.
    Dabar pirmoji išvada ir tezė, kuri man atrodo svarbi. Kadangi
    Potsdamas de facto aprobavo MRP nulemtą regiono padalinimą,
    o MRP – oficialiai pripažintas nusikalstamu ir neteisėtu nuo
    pasirašymo momento, tai ir Potsdame iš neteisėtumo neatsirado
    teisėtumas, teritoriniai Stalino įgijimai liko ir toliau neteisėti. Prie
    19
    Baltijos [aneksijos] valstybių čia reiktų dar pridėti neteisėtą Kaliningrado/
    Karaliaučiaus (K/K) įgijimą. Pavedimas administruoti tuoj
    buvo perkeistas į aneksiją.
    Dėl K/K aneksijos, kaip tai vyko. Stalinas pritaikė kraštui totalinį
    etninį valymą ir paskelbė SSRS dalimi! Vakarų valstybės, berod s,
    jokio pareiškimo dėl to nepadarė, nė nepyptelėjo. Stalinas neapsiriko,
    žengęs neteisėtą žingsnį pagal Potsdamo ketinimų pro tokolą!
    Nelaukė numatytos taikos sutarties, o jos nėra ligi šiandien. Nepasigirdo
    pyptelėjimų ir Antro jo pasaulinio karo metais okupuotos bei
    aneksuotos Tuvos Respublikos klausimu. Buvo tokia Azijos valstybė,
    veikiau satelitinė, priklausoma nuo SSRS, bet valstybė. Staiga nėra
    valstybės, tik oblast, ir niekam tai nerūpi.
    Už tokį demokratinių sąjungininkų pataikavimą Rusijos tironui
    tautos mokėjo baisią kainą: ir tuoj pat, ir ilgus metus.
    Nacistinės Vokietijos mirties stovyklos buvo tuoj perimtos ir
    pritaikytos toms pačioms kankinimo bei marinimo funkcijoms,
    paverstos SSRS valstybinės lagerių sistemos (GULAG) institucijomis,
    kurioms kad ir Vokietijoje vadovavo ir jas pagal svetimus sovietinius
    įstatymus tvarkė NKVD. Toks buvo M. Kalinino įsakas. Taip sovietinė
    politinių kalėjimų sistema veikė ir už SSRS ribų, Rytų Vokietijoje
    net apie dešimt metų.
    Tarp kitko, Vakarų sąjungininkų kariniai komendantai Vokietijos
    zonoms mielai sutiko, kad sovietai savo zonoje darytų, ką nori,
    neva „pagal SSRS įstatymus“, ir sutiko, kad zonos diktatorius, lemiąs
    civilių okupuoto krašto žmonių likimus, būtų apie jokias žmogaus
    teises nesapnavęs SSRS karinis komendantas.
    Okupuotose Baltijos valstybėse sovietų kariniai-represiniai ir
    kartu Stalino bolševikiniai emisarai arba komisarai juolab darė, ką
    norėjo. Tik smulkios baudėjų piktadarybės kartais būdavo smerkiamos.
    Vagystės, plėšikavimai (mat liaudies turtas), bet tik ne
    genocidas.
    Vis dėlto patriotinis demokratinis pasipriešinimas Baltijos šalyse
    tęsėsi, ypač atkakliai Lietuvoje, po Stalino mirties keisdamas formas,
    20
    kol devintojo dešimtmečio pabaigoje pratrūko masiniais laisvinimosi
    sąjūdžiais. Jie labai sparčiai žengė į priekį, ir jau 1990 m. pavasarį
    Lietuva paskelbė atkurianti visišką teisinę, konstitucinę nepriklausomybę,
    o Estija ir Latvija, dar nesudegindamos visų tiltų, paskelbė
    einančios iš okupavusios Sovietijos į visišką, realią nepriklausomybę
    šiek tiek vėliau. Galutiniam sprendimui paskelbti joms dar prireikė
    pusantrų metų, tačiau koordinuojamos diplomatijos priemonėmis
    pasiekėme, kad pasaulyje nuo pat 1990 m. pavasario nebūtų juntamas
    mūsų statusų skirtumas. Jį primindavo nebent Lietuvai taikomos
    ypatingos represijos.
    Tačiau ir po visiško tarptautinio atkurtų nepriklausomų valstybių
    pripažinimo pasireiškė Rusijos noras toliau primesti mums kažkokį
    nepilnavertišką „posovietinių respublikų“ statusą. Prasidėjo naujas
    politinės kovos tarpsnis. Anksčiau jis vadinosi Šaltasis karas ir buvo
    natūralus nebaigto Antro jo pasaulinio karo tęsinys, o mums vis
    dar tęsėsi. Buvusio sovietų bloko šalims lengviau pavyko nusimesti
    Varšuvos sutarties ir satelitinių šalių įvaizdį. Ir Rusijos nagai mažiau
    į jas kibo, nebent į Lenkiją, dėl kurios nary stės NATO neva buvo
    reikalingas kažkoks Rusijos leidimas, tai duod amas, tai vėl atšaukiamas.
    Bet Molotovo-Ribbentropo propagandinė ir diplomatinė linija,
    iš naujo patvirtinta 1945 m. Potsdame, mūsų atžvilgiu liko kur kas
    giliau ir ilgiau varžantis „paveldas“, deja, ne vieno Vakarų politiko
    sąmonėje. Tas karas tęsėsi, nepaisant viešai skelbiamos Šaltojo karo
    baigties. Rusija vis naudojo MRP sukurtą argumentą stabdyti mūsų
    vakarietišką integraciją. Nepavyko sustabdyti, ir vis tiek MRP linija
    ligi šiol juntama kaip senas randas.
    Koks buvo milžiniškas pasipriešinimas, kad tik neturėtume liniją
    kertančio elektros tilto! 1999 m. pradžioje visai nedaug betrūko, kad
    atsirastų sprendimas, vykdytojas ir finansavimas. Sutrukdė dvi pro –
    vokacijos, viena aiškiai kagėbinė. Ir tai tęsiasi. Neturim, tiktai kalbam.
    Kai Lenkija atsimeta, kaip dabar, ir nuo „Baltijos kelio“ projekto, ji
    vėl nevalingai palaiko, kam nors gal manipuliuojant, Molotovo-Ribbentropo
    skiriamąją liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos.
    21
    Kai Vokietija sutinka nubrėžti naują draugystės liniją su Rusija
    mūsų jūros dugnu, J. Ribbentropas kape, tikriausiai, neprieštarauja.
    Kaip ir Stalinas šypsojosi savo kape prie Kremliaus, kuomet Rusijos
    prezidentas Bratislavoje paliaupsino MRP.
    Ponios ir Ponai, taip tik atrodo , kad MRP, Jalta ir Potsdamas
    kažkur praeityje. Toli gražu!
    Rusijos neokolonializmas ir iš esmės nepakitęs bejausmis
    imperinis vadų mentalitetas liudija, kad ir Jalta, ir Potsdamas, kol
    Rusijoje statomi paminklai jų signatarams, tebėra gyvi, žalingi, gali
    būti ir pavojingi.
    Jei Lietuva dar turėtų humoro jausmo, pastatytų Vilniuje prieš
    Rusijos ambasadą bendrą paminklą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

2021 01 05
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

2021 01 04
R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

2020 12 30
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

2020 12 22
Iš praeities. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadai. D. Jėčys-Ąžuolis

Iš praeities. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadai. D. Jėčys-Ąžuolis

2020 12 17
A.Ramanauskas-Vanagas

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Gruodžio 15-toji – legendinio Merkinės mūšio 75-tųjų metinių diena (video)

2020 12 15
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15

Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17

Visuomenė

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18
Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

2021 01 18
Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
Lietuvoje

Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms

2021 01 18

Gamta ir žmogus

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
Gamta ir ekologija

Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

2021 01 18
Ryanair | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos

2021 01 18
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
Gamta ir žmogus

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo
Gamta ir ekologija

Bendro Europos dangaus iniciatyva prisidės ir prie aplinkos taršos mažinimo

2021 01 18

Mokslas

Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
Istorija

Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis

2021 01 16
Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Lietuvoje

Ar planšetė gali atstoti kompiuterį?

2021 01 16
Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės
Gamta ir žmogus

Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės

2021 01 15

Skaitiniai

L. Milčius. Neužmiršti
Grožinė kūryba

L. Milčius. Neužmiršti

2021 01 13
Apie 1936-1937 m. Nemajūnai Lazdijų raj. | autorės nuotr.
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

I. Raščiuvienė. Neužmiršti…

2021 01 12
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Butleris. Kur pasibaigia šviesa

2021 01 01

Saulės skaitiniai

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis
Gyvoji tradicija

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius
Etninės kultūros paveldas

L. Purlienė. Iš atminties – apie 1991-ųjų sausio įvykius

2021 01 10
V. Balkūnas. Apie savanoriavimą
Saulės arkliukai

V. Balkūnas. Apie savanoriavimą

2020 12 31
A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai
Kūryba

A. Stravinskienė. Mona vaikystės prietelis. Kūryba tarmiškai

2020 12 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario
  • Saugant išskirtines buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai
  • Airijos pigių skrydžių bendrovė stabdo skrydžius iš Vilniaus ir Palangos
  • Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių
  • Savarankiškai dirbantys gyventojai „Sodros“ išmokų gali sulaukti greičiau

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1929; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1726; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1504; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1439; komentarų: 29
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1400; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1382; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 05
9
R. Pauliukonytė, R. Pauliukaitienė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas

Lionginas Baliukevičius gimė 1925 m. sausio 1 d. Alytuje Kosto Baliukevičiaus ir Joanos Petruškevičiūtės-Baliukevičienės šeimoje, kurioje 1926 m. rugsėjo 2...

Skaityti toliau

R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

by Kristina Aleknaitė
2021 01 04
2
R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas

Prieš kurdamas paminklą Lietuvos laisvės kovotojui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui, o tai buvo maždaug prieš dešimtį metų, pirmiausiai norėjau pamatyti tą vietą,...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

by Kristina Aleknaitė
2020 12 30
0
R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai. Benediktas Labėnas-Kariūnas

Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Staidarų kaime (Lazdijų vls., Seinų apskr.) siuvėjo šeimoje. Tėvas Jonas Labenskas, Lietuvos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Manipuliacijos? apie M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  • Ir ne tik komose, apie Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai
  • „Garsą” griaus apie Visuomenininkai toliau muša pavojaus varpais dėl Panevėžyje griaunamo kino teatro „Garsas“ (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos
  • Žemyna apie Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
  • Vida Šiukštaitė apie Tautodailininkę džiugina kūrybiniai atradimai
  • Pasigardžiuokite apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Žemyna apie V. Dambrauskas. Ar įmanomas „Krymo scenarijus“ Lietuvoje? Arba kaip buvo žlugdoma mūsų pasienio tarnyba
  • 30 m. miegota??? apie Bus sudaryti 2021 m. šaukiamųjų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
ES viršūnių susitikimas dėl Graikijos atšauktas

ES viršūnių susitikimas dėl Graikijos atšauktas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai